„Kalbant apie kariuomenės personalo plėtrą, reikės priimti dar papildomus sprendimus, kad paspartintume žmonių pritraukimą ir sumažintume jų praradimą. Dar šioje pavasario sesijoje ateisime su socialiniu paketu, kad galėtume pasiūlyti tam tikrose srityse geresnes sąlygas. Taip pat ir kariuomenėje tam tikri pakeitimai bus reikalingi, kad galėtume padidinti karių motyvaciją“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime komentavo D. Šakalienė.
„Labai tikimės, kad Seimas pavasario sesijoje tikrai pozityviai pasižiūrės į karių sąlygų gerinimą. Taip pat tikimės efektyvaus darbo su mūsų statybininkais, kad galėtume kaip įmanoma greičiau išspręsti infrastruktūros pagerinimo klausimus. Ir tikimės, kad dėl tų pačių poligonų tam tikri sprendimai bus priimti“, – sakė ji.
D. Šakalienė akcentavo, kad sąlygų gerinimo procesas pareikalaus kelių metų.
Susiję straipsniai
„Kai matysime, sakyčiau, šių metų eigoje, kaip susidėsto šitie sprendimai – socialiniai, poligonų, kaip juda visi kiti klausimai, taip pat ir susiję su vidiniais kariuomenės procesais, tada galbūt galėsiu matyti geresnius skaičius“, – sakė ji.
Ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos sušauktame VGT posėdyje buvo nutarta iki 2038 m. plėsti kariuomenės pajėgumų skaičių. Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.
S. Skvernelis pritaria socialinio paketo idėjai
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis savo ruožtu teigė, kad karių socialinių sąlygų gerinimas yra būtinas, norint reikšmingai padidinti personalo skaičių.
„Norint, kad būtų išpildyta net ir šita ambicija, reikalinga turėti labai svarų ir motyvacinį paketą kariams, kad jie ateitų tarnauti, turėtų garantijas, konkurencingą atlyginimą ir galėtų konkuruoti rinkoje su kitomis profesijomis“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo S. Skvernelis.
„Jeigu čia pavyktų išplėsti 5 tūkst., tai būtų labai gerai, žinant, kaip keičiasi demografinė padėtis“, – pridūrė jis.
Pasak jo, reikėtų keisti ir tvarkas dėl karių amžiaus ribos.
„Tobulinti reikia ir tokius elementarius dalykus, kaip maksimalų amžių, iki kada gali tarnauti, nes daugybė ne tokios aukščiausios grandies karininkų išleidžiame į atsargą tokio amžiaus, kur dar galėtų ir norėtų tarnauti. Tai bent suteikti jiems galimybę tarnauti savanoriškai“, – sakė S. Skvernelis.
„O kita priklauso nuo socialinių garantijų paketo: atlyginimas, motyvacinė priemonė daryti karjerą, pakilti nuo eilinio kario iki generolo, turėti galimybę tobulėti, kursai, mokymai, misijos“, – teigė jis.
Ketvirtadienį prezidento Gitano Nausėdos sušauktame VGT posėdyje buvo nutarta iki 2038 m. plėsti kariuomenės pajėgumų skaičių. Kaip po VGT posėdžio aiškino šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius, dėl Lietuvoje atkuriamos kariuomenės divizijos per artėjančius 15 metų reikėtų turėti maždaug 20 tūkst. profesinės karo tarnybos karių.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.