Kol kas spėjimai apie Lietuvos orbanizaciją, kuri galimai prasideda nuo Prezidentūros, yra tolokai nuo realybės.
Dangus pas mus negriūva – prezidentas neturi savo partijos, nerodo intencijos ir sunkiai galėtų užvaldyti teismus. Žiniasklaida jam lyg ir nepataikauja. Žiūrint į bendras vertybes, ne tik konservatyvumą, susidaro įspūdis, kad G. Nausėda yra demokratas. Neįsivaizduočiau jo kalbančio apie trečią iš eilės kadenciją.
Bet tai nereiškia, kad nominacija nekelia abejonių. Tikrai kelia. Kartu ji gali šį tą parodyti apie Prezidento instituciją Lietuvoje.
Valstybės kontrolierių skiria Seimas pagal prezidento teikimą. Taigi, paskyrime dalyvauja abi institucijos. Prezidentas turi nominacijos iniciatyvą, bet už ją turi balsuoti parlamento dauguma. Konstitucinė procedūra, kaip ir kitų aukštų valstybės pareigūnų atveju, atspindi valdžių pusiausvyros principą – kad nei viena institucija nepaskirtų savų.
Ir čia turime akivaizdų klausimą – ar pusiausvyros principas nėra pažeidžiamas? Prezidentas juk teikia savo patarėją.

