„Apsuptas bendrabrolių, savo žemiškąją kelionę baigė net keliuose žemynuose apaštalavęs, daugelį mylėjęs ir daugelio mylėtas tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis“, – skelbė Jėzuitų ordinas Lietuvoje.
A.Saulaitis gimė 1939 m. gegužės 28 d. Kaune; liepos 27 d. pakrikštytas Prisikėlimo bažnyčioje.
Kaip rašoma Jėzuitų ordino puslapyje, Tėvas Antanas Saulaitis, g. 1906 m. Liepojoje, vėliau gyveno Jauniūnų kaime, Meškuičių parapijoje. Globojamas garsiosios Venclauskių šeimos, 1928 m. baigė Šiaulių gimnaziją, vėliau – teisės studijas Vytauto Didžiojo universitete. Dirbo Raudonajame Kryžiuje, aktyviai dalyvavo skautų veikloje. Motina Ona Marija Saulaitienė (Lichtenšteinaitė), g. 1907 m. Panevėžyje, baigė Rygos universitetą, vėliau Londone studijavo anglų ir vokiečių kalbas. Gyveno Šiauliuose, Pagėgiuose, Kaune. 1936 m. tėvai susituokė Kaune.
Kunigas Antanas Saulaitis: į mane ir mano seserį vaikystėje mėtydavo akmenis
1957–1997 ir 2006–2018 m. ėjo įvairias pareigas Lietuvių skautų sąjungoje, buvo stovyklų vadovas, kapelionas, vadovų mokyklos instruktorius JAV, Kanadoje, Anglijoje, Venesueloje, Vokietijoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Argentinoje.
Antanui Saulaičiui rūpėjo ir suaugusiųjų lituanistinis švietimas. 1977–1984 m. dėstė Čikagos aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje ir vedė seminarus Ilinojaus universiteto Lituanistikos katedroje.
Susiję straipsniai
1977–1980 m. buvo jėzuitų Jaunimo centro Čikagoje direktorius, 1980–1997 m. – Jaunimo centro kapelionas, užsienyje veikusių lietuvių jėzuitų vyresniojo L. Zarembos socijus (iki 1983). 1977–1982 m. taip pat ėjo admonitoriaus ir provincijos konsultoriaus pareigas. 1983 m. dalyvavo 33-iojoje Jėzaus Draugijos Generalinėje kongregacijoje. Nuo 1983 m. – užsienyje veikusių lietuvių jėzuitų vyresnysis (šias pareigas ėjo iki 1997 m.). Be to, nuo 1991 m. iki 1997 m. buvo provincijolo J. Borutos socijus ir provincijos konsultorius Tuo laiku priklausė įvairioms provincijos komisijoms: pašaukimų, jėzuitų ugdymo, švietimo, žiniasklaidos.
1997 m. rugsėjo 23 d. Jėzaus Draugijos generolo Hanso Peterio Kolvenbacho paskirtas Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolu. Šias pareigas ėjo iki 2003 m. Nuo 2002 m. gruodžio – Vilniaus arkivyskupijos kunigų tarybos narys.
1999–2001 m. – Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Apaštalo ir Evangelisto bažnyčios rektorius, 2001–2006 m. – vicerektorius. 2000–2006 m. – Vilniaus akademinės sielovados centro vadovas, 2001–2006 m. – Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Dailės akademijos lektorius.
Drauge su kitais Vilniuje įsteigė išsituokusiųjų sielovados centrą „Bendrakeleiviai“.
2006–2014 m. vėl dirbo JAV, paskirtas Pal. Jurgio Matulaičio lietuvių misijos Lemonte kapelionu; 2006–2008 m. – JAV Lietuvių bendruomenės valdybos narys, 2006–2014 m. – Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugijos narys.
2014 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vicerektoriumi, nuo 2016 m. rugsėjo – Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektoriumi, nuo 2017 m. liepos mėn. – Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vicerektorius. Nuo 2014 m. ėjo provincijolo socijaus, admonitoriaus bei provincijos konsultoriaus pareigas. 2015–2020 m. buvo delegatas Europos provincijų bendradarbiavimo taryboje, dirbo komunikacijos ir medijų srityje.
Prezidentas reiškia užuojautą dėl kunigo mirties
Prezidentas Gitanas Nausėda išėjusiojo artimiesiems bei visai pasaulio jėzuitų bendruomenei reiškia užuojautą. Pasak šalies vadovo, tai buvo šviesi ir įkvepianti asmenybė.
„Didžiojo penktadienio rytą netekome nepaprastai šviesios asmenybės, įkvėpusios daugelį tikinčiųjų ir Lietuvą mylinčių žmonių. Tėvas Antanas Saulaitis mūsų atmintyje visada išliks ne tik kaip Dievo atjauta spinduliavęs ganytojas, bet ir aktyvus skautas, Pasaulio lietuvių bendruomenės narys, lietuvybės puoselėtojas, švietėjas, publicistas“, – rašoma G. Nausėdos užuojautoje.
„Nieko nesmerkdamas, bet ir niekam nepataikaudamas, jis kantriai žengė pašaukimo nubrėžtu keliu, dovanodamas save ir liudydamas žmogaus dvasios stiprybę“, – pridūrė prezidentas.