Praėjusioje kadencijoje Partnerystės, o vėliau – ir Civilinės sąjungos įstatymas nuolat kurstė aistras ir skėlė žiežirbas net tarp tuometinių koalicijos partnerių. Naujajame Seime nuo šio klausimo kol kas atsitraukta, tačiau ar ilgam?
Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ diskutavo Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, socialdemokratas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas.
Klausimų dar kyla
Paklausta, kokia yra tokio KT sprendimo reikšmė, J.Juškaitė sutiko su Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovo Vladimiro Simonko žodžiais, kad LGBT bendruomenei atėjo „teisinis pavasaris“. Visgi, pasak jos, tam tikrų kabliukų čia dar liko.
„Tai reiškia, kad nuo šiol poros galės keliauti į teismą ir teismas iš esmės įpareigos instituciją, matyt, kažkokia praktika susiformuos, kuri ta institucija turės registruoti partnerystę. Aš spėčiau, kad turbūt tai bus civilinė metrikacija. Tai čia yra geroji sprendimo dalis.
O, bet, tačiau, išskyrus tam tikras turtines teises, kurios yra toje pačioje Civilinio kodekso dalyje, kurią jūs citavote, tokia partnerystė iš esmės turinio prasme yra tuštoka. (...)
Seimo nariai turbūt pritars, kad partnerystė niekaip nėra minima prie tokių klausimų kaip paveldėjimas, kaip susižinojimas apie sergantį partnerį ar partnerę, taip pat partnerystė nėra minima prie vaikų.
Tai tie esminiai klausimai, kuriuos mes sprendėme praėjusią kadenciją ir dabar jau nepilnus metus, šių klausimų KT nutarimas nesprendžia, ir KT aiškiai pasakė, kad šiuos klausimus vienokia ar kitokia apimtimi turės spręsti Seimas“, – dėstė J.Juškaitė.
Taip pat, pasak specialistės, KT nutarimas aiškiai sako, kad prezidento ir kai kurių partnerystei oponuojančių asmenų siūlytas Artimo ryšio įstatymas – sutartimis grįstas reguliavimas – neatitinka Konstitucijos.
„KT kalba apie šeimas. Ne apie kažkokias ten draugystes, ne apie paraleles tarp brolių ir seserų, ne apie kaimynus, o labai aiškiai atkartoja tai, ką pasakė dar 2019 metais – tos pačios lyties šeimos yra šeimos“, – dėstė J.Juškaitė.
Pasak socialdemokrato L.Šedvydžio, dabar Seimas turės pajudėti ir aiškiai susitarti, kokia kryptimi dėl partnerystės toliau keliauti.
„Kur yra pagrindinis kampas – kad vienu metu iš kelių Seimo galų eina visiškai skirtingos koncepcijos, kur link reikia judėti. Viena ta koncepcija, kuri, tarkime, iš „Nemuno aušros“ ir, kaip suprantu, ir iš demokratų eina, tai be galo siauras partnerystės modelis.
Iš kitos pusės eina daugiau mažiau tas modelis, kuris artėtų link civilinės sąjungos, bet galbūt su tam tikrais pakeitimais, nes jis irgi buvo pakankamai netobulas.
KT sprendimas yra sveikintinas, jis įstatymo leidėjus įdeda į poziciją, kada jie turi judėti. (...) Praktiškai šiuo metu tai yra labai tuščias institutas, nuo kurio KT tam tikra prasme nuėmė gaubtą, kuris buvo uždėtas virš jo apie 24 metus.
Tai Seimas turės judėti, ir labai svarbu aiškiai susitarti, kokia kryptimi“, – kalbėjo L.Šedvydis.
Visgi, svarstė Žmogaus teisių komiteto vadovas, Seime tikrai atsiras tokių, kurie „visais įmanomais būdais per šonus bandys apsukti šį KT sprendimą“.
„Nes būta politinių jėgų, kur jau kalbėjo, kad KT kažką neteisingo padarė, užima kažkokias, jų nuomone, neteisingas pozicijas. Todėl sutarimo dėl partnerystės turinio reikės paieškoti“, – tvirtino L.Šedvydis.
Reikia „detoksikacijos“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys T.Tomilinas nurodė, kad Seimas bendros pozicijos dėl KT priimto sprendimo dar neturi, bet diskusija neabejotinai turės vykti.
„Yra Seimo pirmininko nuomonė, kad reikia vykdyti KT sprendimą, ir taškas. (...) Esmė yra tokia, kad pirmiausia mums reikia detoksikuoti šitą diskusiją, visas priešpriešas, reikia išsilaižyti tas kultūrinio karo žaizdas, visas tas traumas, kurias sukėlė ta beprotiška diskusija, kuri iš esmės buvo ne apie turinį, o apie tai, kas yra labiau už šeimą, o kas prieš mažumas ir panašiai.
Aš visada balsavau už projektą, bet aišku, kai tai tapo tokiu aršiu kultūriniu karu, aš jau pamačiau, kad pati diskusija savaime praktiškai griauna pasitikėjimo ramščius mūsų valstybėje, ir vyskta baisi poliarizacija.
Mes turime raminti visuomenę, turime grįžti prie turinio, prie esmės, ką mus įpareigojo KT, ką sako oponentai, konservatyvesnių pažiūrų žmonės. Nes iš esmės praeitoje kadencijoje buvo priartėta prie kompromiso (...).
Yra dar apie 60 įstatymų, kurie vienaip ar kitaip tuos praktinius porų santykius sprendžia, ir mes turime tuos įstatymus įjungti, nes dabar galioja tam tikros įstatymų nuostatos, bet jos neveikia, nes nėra bazinio įstatymo, kuris galėtų įgalinti tuos praktinius įstatymus“, – aiškino T.Tomilinas.
Tačiau, anot demokrato, vargu, kad parlamentas dabar tiesiog paspaus mygtuką ir paskutinėje stadijoje priims Civilinės sąjungos įstatymą – greičiausiai prireiks naujo varianto.
„Jis labai nesiskirs nuo to, kas yra, bet tiesiog reikia praeiti visas stadijas, reikia paaiškinti visuomenei, kas vyksta, reikia normalizuoti diskusiją, nedaryti baubų.
Taip, Lietuvoje yra didžiulis kiekis žmonių, kurie yra skeptiški, kurie yra įtikėję, kad čia yra leftistų sąmokslas prieš Lietuvą, tai reikia tuos žmones ištraukti iš šitų nesąmonių, kurias R.Karbauskis su kompanija sukūrė, ir paaiškinti, ką mes darome, apie ką yra KT sprendimas“, – aiškino T.Tomilinas.
Kad reikėtų nuimti įtampą ir į diskusijas įtraukti skirtingas visuomenės grupes, pritarė ir Žmogaus teisių centro vadovė.
„Žinau, kad ir LGBT bendruomenei ta diskusija, kuri vyko ankstesnėje kadencijoje, švelniai tariant, nebuvo nei maloni, nei pageidautina, nei laukiama“, – pastebėjo J.Juškaitė.
Nors dabar kai kurie politikai priminė praeitoje kadencijoje nuskambėjusį ir artimo ryšio projektą, Žmogaus teisių centro direktorė atkreipė dėmesį, kad jis niekaip neveiktų ir neišspręstų svarbiausių klausimų, kurių taip reikia partneriams.
„Tik dar kartą grįžtu prie KT nutarimo, kuris sako, kad santuokos nesudariusių asmenų porų teisinis pripažinimas ir apsauga nebūtų užtikrinami, numačius tik galimybę sudaryti tarpusavio susitarimus dėl bendro gyvenimo.
Aš tikrai siūlau neiti tuo keliu, nes tai būtų laiko gaišimas – ir Seimo laiko gaišimas, ir bendruomenės laiko gaišimas, ir tų žmonių, kuriems yra svarbu ne tik LGBT, bet ir skirtingų lyčių (partnerystė), laiko gaišimas, nes akivaizdu, kad būtų tik laiko klausimas, kai atsidurtume toje pačioje situacijoje, kai KT pripažintų artimą ryšį prieštaraujantį Konstitucijai“, – pabrėžė J.Juškaitė.
Demokratas T.Tomilinas savo ruožtu pridūrė, kad dėl įstatymo pavadinimo esą tikrai galima diskutuoti plačiai.
„Jeigu iš esmės partnerystės įstatymą pavadintume artimo ryšio įstatymu, nebus problemos, jeigu pagal esmę bus visos tos teisės, kurios yra planuotos ir reikalingos žmogui, nes mes kalbame apie žmones, apie jų poras, apie jų gyvenimą ir apie monogaminius santykius – apie dalykus, kurie yra natūralūs žmonių gyvenimuose.
Koks bus įstatymo pavadinimas – antraeilis klausimas, nes aš priminsiu, kad ir santuoka yra paprasta civilinė sutartis“, – teigė parlamentaras.
Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko L.Šedvydžio, vienas iš būdų, kaip diskusiją dėl partnerystės Seime būtų galima padaryti vaisingesnę – suskaldyti atskiras sprendžiamas problemas gabalėliais, jeigu dėl jų kyla ypač daug pasipriešinimo.
„Man atrodo, netgi pakankamai homofobiškų žmonių tarpe jūs nerasite labai didelio pasipriešinimo, kad tos pačios lyties asmenys, gyvenantys kartu, negalėtų sužinoti apie tai, kad jo artimasis susirgo, ir gautų tą medicininę informaciją.
Seimas visada gali nieko nedaryti, ir čia yra tas paradoksas, kad įstatymų leidėjai gali nesiimti veiksmų. Didžioji problema, kurią KT ir bandė šiuo atveju sujudinti, yra tas faktas, kad Seimas, kaip įstatymų leidėjas, 24 metus nieko nedarė, nors buvo pasižadėjęs tame pačiame įstatyme, kad padarys.
Tai kokiu būdu galima surinkti pakankamą kiekį Seimo narių, kad būtų tos teisės, kurios šiandien techniškai yra sukurtos, kad partnerystės institutas būtų išplėstas, (...) čia jau yra toks geros tvarkos ir geros teisės siekimo dalykas“, – aiškino L.Šedvydis.
Primename, kad šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų.
Praeitos kadencijos Seimui Civilinės sąjungos įstatymo projekto priimti taip ir nepavyko. Tiesa, klausimas įveikė porą etapų – jam priimti liko tik vienas balsavimas. Grupė opozicinių konservatorių siūlo šį įstatymo projektą įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą.
Civilinės sąjungos įstatymu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, jog kartu gyvenančių asmenų santykius reglamentuojantis įstatymas turėtų atitikti konsensusą Seime bei visuomenėje.