Į paskutinę kelionę išlydėtam T. Valentėliui – jautrus gestas, žinią pasiuntė ir D. Šakalienė

Su T.Valentėliu buvo galima atsisveikinti sostinės šv. Ignoto bažnyčioje nuo 9 iki 17.15 val. Pasibaigus atsisveikinimui surengtos ir šventosios Mišios.

Tiesa, savanorio laidojimo ceremonija nebus vieša – toks buvo velionio artimųjų prašymas. 

Nuo ryto į bažnyčią, kur pašarvotas T.Valentėlis, vis užsukdavo žmonių, taip pat čia rinkosi ir jo bendražygiai, „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.

Apie 17 valandą urna su T.Valentėlio palaikais ir jo portretu iš šarvojimo salės įnešta į bažnyčią, kur buvo laikomos šv. Mišios. Kariams nešant žuvusio lietuvio urną jo bendražygiai ir atsisveikinti atėję žmonės priklaupė ant vieno kelio, laikydami Lietuvos trispalvę su Ukrainos karių padėkomis.

Pagerbti savanorio atvyko ir Ukrainos ambasadorė Lietuvoje Olha Nikitičenko, Ukrainoje nuolat būnantis politologas Alvydas Medalinskas, vakare buvo matyti ir kitų politikų – pavyzdžiui, Seimo narys Julius Sabatauskas.

Šiek tiek prieš 17 valandą atsisveikinti su T.Valentėliu atvyko krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė su kariuomenės vadu Raimundu Vaikšnoru.

„Manau, kad turbūt tiksliausiai apie Tomą buvo pasakyta, kad tai buvo žmogus, kovojęs už laisvę.

Ir tikrai ta Ukrainos laisvė būtent tokiais momentais tampa kaip niekad arti mūsų, nes mes labai gerai suprantame, kad Rusijos kariuomenė, sulaikyta Ukrainoje, yra ta kariuomenė, kuri neateina iki mūsų“, – kalbėjo ministrė.

„Kai matai tokį jauną žmogų, žuvusį kare, kurį pradėjo Rusija, eilinį karą, eilinį kartą bandydama sunaikinti savo kaimynus, tai tikrai labai skauda širdį, ir dar kartą primena mums, kam mes turime ruoštis“, – pridūrė D.Šakalienė.

Ministrė taip pat prakalbo apie savo asmeninę iniciatyvą, siekiant įamžinti T.Valentėlio atminimą.

„Savo ruožtu aš taip pat šiandien priėmiau sprendimą, deja, po mirties, apdovanoti šį Lietuvos savanorį aukščiausiu krašto apsaugos sistemos apdovanojimu kaip Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karį, Lietuvos pilietį“, – pranešė D.Šakalienė.

Kaip dar būtų galima įamžinti žuvusio biržiečio atminimą, ketinama tartis ir su T.Valentėlio šeima.

Ryte, kiek po 10 valandos, pagerbti T.Valentėlio atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Atsisveikinome su Lietuvos laisvės kovotoju – aš taip drįsčiau pavadinti mūsų savanorį. Nors ir būdamas visai jaunas žmogus, jis kartu buvo labai brandus, nes suprato, kad nėra karo Ukrainoje arba nėra Ukrainos kovos už laisvę – yra visų mūsų kova už laisvę“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak G.Nausėdos, tai, kas vyksta Ukrainoje, „yra apie Lietuvą“.

„Šiandien jis man yra lygiai toks pat kovotojas už laisvę kaip mūsų pokario partizanai, kaip disidentai, kurie žinodami, kas jų laukia, žinodami visus pavojus ir grėsmes, vis tiek oriai ir tvirtai pasirinko tą pareigą, kurią sau išsikėlė gyvenime“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pasak G.Nausėdos, tai yra „aukščiausios gyvenimo prasmės išsipildymas“.

„Kaip aš žinau, Tomas ieškojo tos gyvenimo prasmės, ir manau, kad jam pavyko ją suprasti“, – tvirtino prezidentas.

Vienas pirmųjų trečiadienį atsisveikinti su T.Valentėliu atvyko jo kovos draugas, užsieniečių legione taip pat tarnaujantis lietuvis, šaukiniu Jara.

„Tomas buvo kaip mano jaunesnis brolis. Tarnavome viename dalinyje, vienoje kuopoje, viename batalione, viename būryje“, – žurnalistams pasakojo jis.

Į Vilnių Jara grįžo būtent tam, kad paskutinį kartą pagerbtų savo bendražygį.

„Kiekvienas žmogus turi savo motyvaciją. Tomas turėjo savąją, aš turiu savąją. Pagarba visiems, kurie atvyksta, pagarba tiems, kurie drįso paimti ginklą į rankas ir kovoti. Asmeniškai esu nuo karo pradžios, tai treji metai jau Ukrainoje. Mačiau visko – ir šilto, ir šalto“, – aiškino karys.

Pasak Jaros, žuvęs lietuvis daug kovinės patirties neturėjo, tad kovinė misija galėjo būti kaip galimybė jam dar labiau patobulėti mūšio lauke.

„Tomas buvo suaugęs žmogus, jis buvo pilnametis ir pilnai už save atsakė. Niekas nenorėjo jo siųsti į kažkokią kvailą operaciją.

Aš, tarkime, pilnai supratau, kad jis neturi tos kovinės patirties. (...) Rotacijos metu aš pats pirmas išvykau į savo kovinę užduotį tiesiog pasižiūrėti, kaip viskas atrodo ne iš žemėlapio, ne iš štabo, o mūšio lauke.

Tai žengiau pirmą žingsnį, įvertinau situaciją, sužinojau apie Tomo operaciją, žinojau, kur jis vyksta, ką jis darys, ir tai pasirodė gana neblogas dalykas įgauti šiokios tokios kovinės patirties. Deja, nepasisekė“, – kalbėjo jis.

Jaros teigimu, norinčiųjų prisijungti prie užsieniečių legiono netrūksta, bet bėda ta, kad dažniau nori prisijungti civiliai, o ne kariai.

„Žmonių atvyksta, karių – nelabai. Mes gauname žmones, iš kurių reikia paruošti, tarkime, karius, ir tai yra labai sudėtingas ir ilgas procesas. Iš paprasto civilio žmogaus padaryti kariškį mes kalbame ne apie dienas, mes kalbame apie mėnesius, kartais ir apie metus. (...)

Geriausias paruošimas yra mūšio lauke. Nes ką tu gauni poligone, tu prie to pripranti, bet patirtis ateina mūšio lauke“, – aiškino karys.

T.Valentėlio bendražygis taip pat užsiminė, kad Tomas buvo sulaukęs šaukimo tarnauti Lietuvos kariuomenėje, tačiau jo atsisakė ir liko Ukrainoje.

„Jam buvo pasakyta, kad jeigu tu nenori, negali ar dar kažkas tokio, tiesiog pranešk man. Paskutiniu metu, žinau, jis buvo gavęs iš Lietuvos kariuomenės šaukimą į karo tarnybą, jis manęs paprašė susisiekti su karo tarnyba ir pateikti visus dokumentus, kad jis galėtų tęsti tarnybą Ukrainos kariuomenėje.

Šiuo klausimu jam buvo padėta ir buvo pasakytas pasiūlymas, kad gal tu geriau vyk į Lietuvą atlikti karo tarnybos ir tada gali grįžti ir prisijungti. Bet jis buvo suaugęs žmogus, jis priėmė savo sprendimus, aš negalėjau stoti prieš jį, kai žmogus kažko nori. Jis paprašė – aš jam padėjau“, – pasakojo Jara.

Kai nutiko nelaimė, pats jis buvo netoli žuvusio biržiečio.

„Buvau per atstumą nuo jo. (...) Sužinojome per radijo stotelę, kad nutiko tas ir tas, ir tiek. Pirmas dalykas, ką sužinojome, kad jis turbūt yra sužeistas, nes mirties faktą gali patvirtinti tik medikai. Bet praėjus vienai, kitai parai, trečiai, jūs suprantate, kad viltis mažėja“, – kalbėjo Jara.

Kartu su Tomu buvo sužeistas dar vienas karys amerikietis, jis šiuo metu pradeda reabilitacijos procesą. Jo sužeidimai, pasak T.Valentėlio ginklo brolio, vidutiniški.

„Po sprogimo jis atsisuko į Tomą ir įvertino jo būklę, jog jis atrodė negyvas. Tomas pasielgė labai profesionaliai – jo draugas buvo sužeistas ir jis tiesiog pastatė savo kovos draugą į priekį, kad jis galėtų eiti jo tempu.

Vadinasi, kad sužeistas eina pirmas, ir kad nekiltų panika, kad nepaliktų sužeistojo ir visa kita, sužeistas eina į priekį ir jis diktuoja tempą. Jeigu tu sveiką karį pastatysi į priekį, tu iš streso ir baimės gali jį palikti, pamesti.

Tai Tomas pastatė jį į pirmąją poziciją ir tiesiog sekė jį“, – pasakojo Jara.

Iš biržų kilusio T.Valentėlio palaikai Lietuvą pasiekė šeštadienį. 

Išgabenti žuvusio lietuvių savanorio kūną iš mūšio lauko buvo itin sudėtinga. Kaip portalui Lrytas anksčiau pasakojo organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas J.Ohmanas, pirmasis bandymas tą padaryti buvo nesėkmingas, nes vieta, kurioje žuvo T.Valentėlis, buvo ypač pavojinga. Operacijos metu tuomet sužeisti ir keli kariai.

Vėliau esą pasiruošta gerokai rimčiau.

„Dalyvavo ir specialiosios Ukrainos pajėgos, ir Ukrainos nacionalinė gvardija, dalyvavo ir kiti Ukrainos fondai“, – vardijo J.Ohmanas.

Pasak jo, Ukrainos ginti atvykę kariai iš Lietuvos ten yra užsitarnavę ypatingą vietą – tokia milžiniška pagarba lietuviams nustebino ir patį „Blue/Yellow“ vedlį.

„Kai buvo kalbama apie tai, kad būtent lietuvio kūną reikia ištraukti, buvau net nustebęs, kiek noriai visi prisidėjo, nes tarp tų žuvusių yra labai daug žmonių ir iš kitur, kurie iki šiol ten yra (mūšio lauke, – aut.past.) ir net nežinome, kur.

Lietuva ten turi tikrai labai rimtą vietą“, – pabrėžė J.Ohmanas.

Jo teigimu, T.Valentėlis žuvo visai šalia rusų pozicijų, ši vieta dabar yra ypač pavojinga, tad mūšis ten vyko net ir lietuvio kūno išgabenimo metu.

„Galiu pasakyti, kad operacijos metu, ištraukimo metu, buvo nukauti du rusai, ir dar vienas pats susinaikino. Ten buvo mūšis net ir kūno paėmimo metu. Ten buvo tiesiog šakės.

Aišku, tam buvo pasiruošta, padaryta žvalgyba, tai pastangų, kad būtų viskas aišku, įdėta tikrai labai daug“, – akcentavo J.Ohmanas.

Anot „Blue/Yellow“ vadovo, gali būti ir taip, kad T.Valentėlis atsidūrė ten, kur jis būti neturėjo, tačiau tikrųjų tragedijos priežasčių šiandien kol kas įvardinti nepavyktų.

„Buvo mūšis, Tomas ten buvo kartu su bendražygiu, atliko savo pareigą. Galbūt, nors tiksliai ir nežinome, jis atsidūrė šiek tiek per toli priekyje. Jaunas žmogus, neseniai prisijungęs – tai yra labai liūdna, bet taip būna, taip nutinka.

Galime kalbėti apie pasiruošimą, bet čia yra karas. Jis buvo tikrai apmokytas, bet kare ohoho kiek visko reikia išmokti“, – teigė J.Ohmanas.

Ukrainoje, skaičiavo jis, šiuo metu tarnauja iki 20-ies lietuvių.

„Įvairiuose daliniuose – ne tik legionuose, bet ir kitur. Ir latvių, ir estų, ir švedų ten taip pat yra“, – sakė J.Ohmanas. 

Su žuvusiu lietuviu neseniai atsisveikinta ir Ukrainos sostinėje Kyjive. Jo kūnas karine eisena buvo palydėtas nuo karinio morgo iki Maidano aikštės.

T.Valentėlio karstas buvo uždengtas Lietuvos bei Ukrainos vėliavomis.

Vėliau atsisveikinimas tęsėsi mišiose Šv. Aleksandro katedroje ir galiausiai vėlionis nugabentas į krematoriumą.

20-ies metų savanoris iš Biržų Ukrainos užsieniečių legione tarnavo nuo praėjusių metų rugpjūčio. Tai buvo pirmoji vaikino kovinė misija.