Įprastai pačioje pilyje šermenys nevyksta, bet savivaldybė, norėdama paremti Tomo šeimą ir taip pagerbti jo atminimą, pasiūlė atsisveikinimą surengti šioje vietoje. Čia atsisveikinimas vyko ir su Ukrainoje žuvusiu Mantu Kvedaravičiumi.
Tarti paskutinįjį sudie ketvirtadienį prieš vidurdienį atvyko buvę Tomo mokytojai, bendraklasiai, net ir tie, kurie jo visiškai nepažinojo.
Į šermenis atvyko ir Biržų meras Kęstutis Knizikevičius. Trečiadienį jis lankėsi ir Vilniuje, kur Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje pagerbti Tomo atminimą galėjo visi norintieji.
Čia buvo atvykęs ir prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Žmogus pasiaukojo už mūsų laisvę, dėl to visuomenė dabar ateina su juo atsisveikinti“, – portalui Lrytas kalbėjo šermenyse apsilankęs K.Knizikevičius.
Pačioje laidotuvių ceremonijoje meras sakė nedalyvausiantis. Velionio šeima prašė privatumo.
„Teko pasikalbėti su (Tomo, – aut.past.) tėčiu. Jis yra šoke. Suprantama būsena. Daugiau bendravo vicemerė, kadangi ji turi artimą ryšį su šeima“, – pasakojo K.Knizikevičius.
Vicemerė Astra Korsakienė patvirtino pažinojusi Tomą ir jo šeimą. Jis buvo ramus, tylus, uždaras vaikinas.
„Jaunas žmogus iš dalies spėjo įgyvendinti tai, apie ką svajojo, ko norėjo. Jis norėjo būti kariškiu, norėjo tarnauti. Ir jis tą padarė. Tik labai gaila, skaudu, kad visa tai truko labai trumpai“, – Lrytas pasakojo vicemerė.
Atsisveikinimo ceremonija, anot jos, buvo labai graži, jautri.
„Susirinko nemažai žmonių, kurie tikriausiai atėjo išreikšti pagarbą ir dėkingumą, kadangi mūsų pačių situacija verčia nerimauti“, – pabrėžė A.Korsakienė.
Finansiškai savivaldybė vienturčio sūnaus netekusiai šeimai, kaip teigė meras, padėti negali, tačiau pasirūpino transportu iš Biržų į Vilnių tiems, kurie norėjo atvykti į šermenis trečiadienį sostinėje, taip pat, kaip jau minėta, skyrė patalpas šermenims gimtajame Tomo mieste.
„Čia yra pilies teritorija, įprastai žmonių čia nešarvojame. Panašus atvejis buvo, kai M.Kvedaravičius taip pat buvo pagerbtas mūsų pilyje“, – priminė jis.
Praėjusią savaitę su Ukrainoje žuvusiu T.Valentėliu buvo atsisveikinta ir Kyjive.
Buvo ramus vaikas
Prisiminimais apie T.Valentėlį pasidalijo ir jo mokytojos, lydėjusios biržietį nuo pat pirmųjų iki paskutinių jo dienų mokykloje. Pirmoji vaikino mokytoja Danguolė Briedienė Tomą prisimena kaip itin ramų ir tylų vaiką, kuris vengdavo apie save kalbėti, neišsišokdavo.
„Klasė buvo didelė, 25 vaikai, visi labai judrūs, žingeidūs, o jis toks ramuolis, tylus vaikas, labai uždaras. Nieko apie save nepasakodavo, kaip kad mažiukai vaikai pasakoja. Buvo labai uždaras. Tuo ir išsiskirdavo“, – Lrytas pasakojo D.Briedienė.
Tačiau, pasak mokytojos, T.Valentėlis tikrai nebuvo atsiskyrėlis – su bendraklasiais sutarė draugiškai.
„Supratau, kad jį augino vienas tėvas, lydėdavo jį į mokyklą, tai tėvelis labai juo rūpinosi. Mokėsi gerai, ir rašydavo gražiai“, – prisiminė pedagogė.
„Nežinau, ar jis pasikeitė, bet kiek mokytojai šnekėjo, jis nepasikeitė ir pagrindinėje mokykloje – taip pat buvo labai tylus, uždaro būdo“, – pridūrė D.Briedienė.
Tai, kad T.Valentėlis ieškojo gyvenimo prasmės ir nusprendė ginti Ukrainą, mokytoją kiek nustebino, tačiau, pasak jos, tokį sprendimą paaiškina jo asmeninės savybės.
„Gal jis gyveno savo pasaulėlyje, aš taip manau, galbūt savose mintyse“, – svarstė D.Briedienė.
T.Valentėlio klasės auklėtoja Gitana Urbonavičienė žuvusį biržietį mokė iki 10 klasės. Ji taip pat išskyrė ramybę, kuria spinduliavo T.Valentėlis.
„Po 10 klasės išėjo į profesinę mokyklą, tai gal ten labiau atsiskleidė ta paauglystė, vyriškumas atsirado. O šiaip jis buvo tylus, ramaus būdo, nebuvo kažkuo išsiskiriantis. O paskui, matyt, žmogus apsisprendė, kur geriau jam save realizuoti.
Galvoju, kad kažkoks tikslas turbūt atsirado. Manau, kad vis tiek kažkokie autoritetai gal buvo, ar kažkas, kas pakvietė (į Ukrainą, – aut.past.)“, – Lrytas kalbėjo G.Urbonavičienė.
Pasak T.Valentėlio klasės auklėtojos, vaikinas mokėsi gerai, pamokose stengdavosi.
„Kai kurie dalykai sekėsi sunkiau, bet, aišku, paauglystė, ir karantinas sutrukdė labai, kai 9 klasė buvo visiškai karantininė, tai buvo įvairių dalykų. Bet kad labai kažkuo išsiskirtų – ne, nebuvo.
Labai gaila vaiko. Šaunuolis, kad gynė. Ką padarysi – toks gyvenimas“, – atsiduso G.Urbonavičienė.
Išvyko ieškodamas prasmės
Ukrainos tarptautiniame legione jaunas vaikinas tarnavo mažiau nei pusmetį.
Kaip rašė portalas LRT.lt, Tomas žuvo išvykęs į pirmąją savo kovinę užduotį – Kupjansko rajone, Charkivo srityje, antroje gynybinėje linijoje turėjo kasti apkasus, o grįžtant atgal jį ir savanorį iš JAV užfiksavo rusų dronas, o tuomet pasipylė artilerijos ugnis. Sviedinys sprogo greta Tomo.
Biržiečio kūną ištraukti pavyko tik po beveik mėnesio, ir tai pareikalavo didelių pastangų, nes jis gulėjo atviroje vietoje, kurią nuolat atakavo priešas.
„Galiu pasakyti, kad operacijos metu, ištraukimo metu, buvo nukauti du rusai, ir dar vienas pats susinaikino. Ten buvo mūšis net ir kūno paėmimo metu. Ten buvo tiesiog šakės. Aišku, tam buvo pasiruošta, padaryta žvalgyba, tai pastangų, kad būtų viskas aišku, įdėta tikrai labai daug“, – Lrytas anksčiau pasakojo „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
Kaip LRT.lt dar vasarį pasakojo pats Tomas, į Ukrainą jis išvyko nepranešęs net savo šeimai, su kuria santykiai buvo komplikuoti. Vaikinas sakė norėjęs padėti ukrainiečiams, ieškojo gyvenimo prasmės.
Krašto apsaugos ministrė pranešė, kad Ukrainoje žuvusiam T.Valentėliui nuspręsta skirti aukščiausią Krašto apsaugos sistemos apdovanojimą.
Tomas – jau antrasis Ukrainos fronte žuvęs lietuvis savanoris. Praėjusių metų pradžioje taip pat žuvo savanoris Tadas Tumas, pravarde Milžinas. Į automobilį, kuriame buvo T.Tumas, pataikė rusų dronas.
2022 metais Mariupolyje žuvo ir lietuvių režisierius, taip pat iš Biržų kilęs M.Kvedaravičius.