„Kažkas jau tą frazę kažkada yra sakęs. Nieko pasaulyje nėra naujo“, – ironiškai sureagavo I.Šimonytė.
„Valstybė ir nėra valdoma VSD pažymomis todėl, kad VSD teikia rekomendacijas, o sprendimą priima tas, kas yra kompetentingas priimti sprendimą pagal teisės aktus – tai yra Seimo pirmininkas“, – kalbėjo buvusi premjerė.
Tiesa, I.Šimonytė pabrėžė, kad tai yra ne tik Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio sprendimas, bet ir atsakomybė.
Neatmeta, kad mokesčių klausimai gali išardyti koaliciją: protestuoja patys prieš save
„Jeigu jis nesiremia kompetentingų institucijų rekomendacijomis, o priima kitokį sprendimą, tai jis tiesiog turės jums paaiškinti, kodėl taip padarė“, – dėstė ji.
Be to, I.Šimonytė pabrėžė, kad valstybės valdymo požiūriu tam tikrų institucijų teikiamos rekomendacijos yra visiškai normali praktika.
Susiję straipsniai
„Net ir tada, kai priimami kažkokie teisės aktai ar kiti sprendimai, yra derinimo procedūros, pateikiamos kažkokios pastabos. Tai ne „ne taip valdoma valstybė“, o kiekvienas turi savo atsakomybę, savo vaidmenį, savo darbą, ir toliau sprendimus priima tie, kurie yra įgalioti įstatymų priimti sprendimus – šiuo atveju Seimo pirmininkas“, – aiškino premjerė.
Siūlys šalinti
Seimo pirmininkui S.Skverneliui pareiškus, kad jis laikysis VSD rekomendacijos ir R.Žemaitaičiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija neišduos, dalis konservatorių ir liberalų pasiūlė šalinti R.Žemaitaitį iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.
Šios delegacijos nariai, kaip numato Seimo pirmininko potvarkis, turi turėti leidimus dirbti su informacija, žymima grifu „Slaptai“.
Nors premjeras G.Paluckas kalbėjo, kad Lietuva – vienintelė iš NATO šalių, kurios nariams reikia tokio leidimo, buvusi premjerė I.Šimonytė įsitikinusi, kad atrodytų prastai, jeigu šis potvarkis būtų keičiamas dėl vieno politiko.
„Jeigu dabar Seimo pirmininkas pakeistų savo potvarkį ir atsisakytų tokio reikalavimo, tai turbūt mes visi puikiai suprastume, dėl ko taip atsitiko – tai, kad mes turime konkretų personažą, kuriam nerekomenduojama suteikti leidimo“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Anot jos, toks pakeitimas reikštų, kad vienu metu mums atrodė, kad toks reikalavimas yra pagrįstas ir adekvatus, o dabar, kai vienas narys neturi leidimo – nebe.
„Kaip krepšinyje – kai nepataikai į krepšį, tai tada tau nuleidžia krepšį iki pat nosies, kad tikrai pataikytum. Analogija yra tokia.
Mano supratimu bet kokie įstatymų, teisės aktų pritaikymai prie konkretaus asmens, žeminant reikalavimų kartelę, atrodo nekaip, nes tai tiesiog rodo, kad mes galime atsisakyti savo ankstesnių sprendimų dėl to, kad vienas iš valdančiųjų koalicijos atstovų staiga tų reikalavimų netenkina“, – įvertino I.Šimonytė.
Nutarimo projektą dėl pokyčių šios delegacijos sudėtyje pasirašė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė bei Seimo vicepirmininkė, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tiesa, ar ši iniciatyva sulauks palaikymo – neaišku. Nutarimo projektas įtrauktas į opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos darbotvarkę. Be to, išsiskiria pozicijos ir koalicijos gretose – Seimo pirmininkas S. Skvernelis pats žadėjo imtis tokių pokyčių, tačiau premjeras, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas tikino, jog R. Žemaitaitis gali toliau eiti šiuo metu užimamas pareigas.
Primename, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Atlikto patikrinimo metu VSD nustatė, jog tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui.
Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas. Šeštadienį žurnalistams S.Skvernelis patikino, jog laikysis VSD vertinimo ir leidimo darbui su įslaptinta informacija R. Žemaitaičiui neišduos.
Be to, S.Skvernelis pažymėjo, jog inicijuos sprendimus dėl R.Žemaitaičio likimo Seimo delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Savo ruožtu abejonių dėl VSD vertinimo neslėpęs premjeras Gintautas Paluckas Eltai teigė, jog, nepaisant žvalgybos išvados, R.Žemaitaitis galėtų toliau dirbti Seimo delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.
Praėjusią savaitę pats R. Žemaitaitis Eltai teigė nesureikšminantis, kad neturės galimybės susipažinti su įslaptinta informacija. Vieno iš valdančiosios daugumos lyderių teigimu, tai neturės neigiamų pasekmių ir jo darbui.
Pagal įstatymą, su informacija, žymima žemiausio slaptumo grifu „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas. Kaip Eltą informavo Seimo kanceliarijos Spaudos biuro vedėja Justė Radzevičiūtė-Laugalienė, R. Žemaitaitis tokią teisę turi.
Tuo metu Seimo pirmininko potvarkis numato, kokioms pareigybėms parlamente reikia turėtų aukštesnės kategorijos leidimus dirbti su įslaptinta informacija. Pavyzdžiui, su „Visiškai slaptai“ žymima informacija gali dirbti Seimo valdyba, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai.
Tuo metu su medžiaga, pažymėta grifu „Slaptai“, dirbti gali Audito, Ekonomikos, Europos reikalų, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetų nariai, taip pat – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas bei jo pavaduotojas, Energetikos ir darnios plėtros komisijos bei Antikorupcijos komisijos vadovybė. Toks leidimas reikalingas ir Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos bei Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje nariams.