Valdančiosios koalicijos partneriams Seime pradėjus garsiai trankyti durimis dėl planuojamos mokesčių pertvarkos, pasigendama kairiųjų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės pozicijos.

Socialdemokratų vedlė prieš rudenį vykusius Seimo rinkimus daug ir aštriai kalbėjo apie dešiniųjų valdžios planuotus mokesčius, ypač – nesėkmingai pasibaigusius jos bandymus išplėsti nekilnojamojo turto mokėtojų bazę.

Tada V.Blinkevičiūtė atvirai piktinosi, kad labiau apmokestinti žmonių turimą nekilnojamąjį turtą pasišovę konservatoriai esą yra susipykę su realybe.

Politikė kritikavo, kad tuometinės valdžios teikti siūlymai kirstų per kišenes mažas bei vidutines pajamas turintiems žmonėms, o vietoje žadamo solidarumo esą gali būti užkrauta nepakeliama našta pažeidžiamiausiems visuomenės nariams. Todėl tuo metu opozicijoje buvę kairieji esą nieku gyvu negalėtų tam pritarti.

[[ge:lrytas:lrytas:37529248]]

Bet iš konservatorių valdžią perėmę kairieji į Seimą atnešė projektą, kuris visuomenei ir net koalicijos partneriams kelia ne mažiau nuogąstavimų, o anksčiau bangas kėlusi didžiausios valdančiosios partijos lyderė kažkodėl tyli.

Kodėl dešiniųjų valdžios planus anksčiau negailestingai taršiusi V.Blinkevičiūtė nesikiša į pastaruoju metu vykstančias aštrias batalijas dėl panašių kairiųjų užmojų? Ar šįkart siūlomi mokesčiai, jos nuomone, yra teisingi bei solidarūs?

Ar partijos vadžias premjerui Gintautui Paluckui netrukus perleisianti V.Blinkevičiūtė pritaria visiems Finansų ministerijos prieš Velykas viešai pristatytiems siūlymams, ar mato kokių nors trūkumų? Kokių?

Kol didžiausios valdančiosios partijos lyderė užsispyrusiai tyli ir neatskleidžia savo pozicijos, tokia jos laikysena politikos užkulisiuose vertinama įtariai.

[[ge:lrytas:lrytas:37617237]][[ge:lrytas:lrytas:37678750]][[ge:lrytas:lrytas:37692099]]

Juose net gimsta versijų, kad žmonių protestus jau sukėlę dabartinės valdžios pasiūlyti mokestiniai pakeitimai daug nekilnojamojo turto valdančiai V.Blinkevičiūtei asmeniškai gali būti netgi labai naudingi? Ar tai gali būti tiesa?

Partneriai žeria kritiką

Valdantieji ne kartą pabrėždavo, kad ne nuolat kildavę jų tarpusavio barniai dėl mažmožių, o būsimi balsavimai dėl mokestinių pakeitimų esą bus lemiamas dabartinės koalicijos išbandymas.

Tačiau triukšmo dėl būsimų balsavimų netrūksta jiems dar net neprasidėjus. Antai praėjusią savaitę Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai netgi pasiūlė nekišti rankų į žmonių kišenes ir atidėti mokesčių pertvarką.

Tokią demokratų poziciją išprovokavo Seime įvykęs balsavimas dėl socialdemokratų atstovo Arūno Dudėno teisinės neliečiamybės, kuomet buvo sulaužyta valdančiosios koalicijos sutartis.

Tai konstatavę demokratai nusprendė, kad irgi neprivalo laikytis ankstesnių susitarimų bei nežada remti siūlymų didinti mokesčių. „Jeigu Seimo nario mandatas laisvas A.Dudėno atveju, tai jis laisvas ir kitais svarbiais klausimais“, – paaiškino S.Skvernelis.

Pasak Seimo pirmininko, kadangi koalicijos sutartis sulaužyta ginant galimai biudžeto lėšas bandžiusį savintis A.Dudėną, tai esą valstybei nėra moralu kišti rankų į žmonių kišenes.

[[ge:lrytas:lrytas:37701417]]

Be to, S.Skvernelis aiškino, kad pasiūlyta mokesčių reforma yra chaotiška, su daug trūkumų, todėl jis esą apskritai negali užtikrinti frakcijos narių paramos jai.

Remigijus Žemaitaitis irgi kritikuoja Finansų ministerijos pasirinkimą, nors dabar jos siūlomos vadinamosios nekilnojamojo turto mokesčio grindys, lyginant su pirminiu variantu, yra dvigubai didesnės ir siekia 40 tūkst. eurų.

Vis dėlto partijos „Nemuno aušra“ vedlys teigia, kad apmokestinamas galėtų būti tik daugiau kaip 100 tūkst. eurų įvertintas turtas, kitu atveju esą mokesčiais būtų apkrauta nuosavybė, priklausanti skurdžiausioms socialinėms grupėms.

Pertvarką laidojo iš anksto

Dėl ankstesnės valdžios ketinimų apiplėšti skurdžius daugiau kaip prieš metus labiausiai plyšavo ir V.Blinkevičiūtė.

Ji tada teigė, kad valdančiųjų teiktos pataisos yra ydingos, socialiai neteisingos, nepasieks skelbiamo tikslo ir dar labiau pagilins nelygybę.

Anot kairiųjų vedlės, abu konservatorių svarstyti projektai skylėti, paliekantys daug vietos manipuliacijoms. „Bet svarbiausia – abu projektai socialiai neteisingi“, – 2023 metų rudenį kalbėjo europarlamentarė.

Socialdemokratų atstovė tuometinius projektų autorius taip pat negailestingai vanojo ir už tai, kad jie buvo pernelyg ilgai ruošiami, o vėliau skubiai pakeisti. „Tai jie tarpusavyje net nesikalbėjo“, – akis pūtė V.Blinkevičiūtė.

Politikė tada stebėjosi seniai neatsimenanti taip chaotiškai svarstomo mokesčių projekto, kuris per naktį visiškai apverčiamas. „Tai blogo bendradarbiavimo, blogos vadybos pavyzdys, to neturėtų būti“, – iš anksto buvusios valdžios mokesčių pertvarkos planus laidojo V.Blinkevičiūtė.

Dabar vykstantys valdančiųjų svarstymai sulaukia panašios tiek jų pačių, tiek opozicijos kritikos, bet beveik nieko negirdėti, ką apie jos sulipdytos valdžios siūlymus galvoja socialdemokratų lyderė.

[[ge:lrytas:lrytas:37701425]]

Laukia galutinių sprendimų

Vienintelį kartą visuomenę ypač audrinančia naujų mokesčių tema V.Blinkevičiūtė aptakiai pakalbėjo po vasarį įvykusio partijos valdybos susitikimo su finansų ministru Rimantu Šadžiumi.

Tiesa, tada apie planuojamus mokesčių tarifus visuomenei dar buvo itin mažai žinoma, bet V.Blinkevičiūtė ramino, kad Vyriausybės inicijuojami pakeitimai esą beveik nepalies pažeidžiamiausių šalies gyventojų.

Partijos vedlė aiškino, kad dabartinių iššūkių akivaizdoje esą yra būtinas didesnis visų visuomenės narių solidarumas. „Tokia yra realybė ir dėl to visi partijos valdybos nariai sutaria“, – po Seimo rinkimų kiek kitokią realybę pamatė V.Blinkevičiūtė.

Vis dėlto, ką konkrečiai socialdemokratų lyderė mano apie Vyriausybės inicijuojamus pokyčius, ypač anksčiau jos kritikuotą nekilnojamojo turto apmokestinimą, neatskleidžiama.

Pati politikė į skambučius neatsiliepia, o už komunikaciją partijoje atsakingi asmenys portalui Lrytas perdavė, kad šia tema V.Blinkevičiūtė tikrai nekalbės, nebent suvažiavimo metu arba, kai bus galutiniai sprendimai.

Buvo nusitaikę į turtingiausius

Savo rinkimų programoje socialdemokratai skiria nemažai dėmesio mokesčiams. Kairieji rinkėjams yra prisižadėję laikytis solidarumo ir teisingos mokestinės naštos paskirstymo principų.

Tuo tikslu socialdemokratai savo rinkimų programoje yra įsipareigoję realų prabangaus turto apmokestinimą, nes, kaip programoje teigia kairieji, Lietuvoje surenkama turto mokesčių dalis yra septynis kartus mažesnė nei ES vidurkis.

Programoje teigiama, kad iš turto apmokestinimo surenkama dalis 2023 metais sudarė tik 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europoje šis rodiklis siekia 2,2 proc.

Todėl, anot socialdemokratų, aiškus ir apgalvotas, bet reikšmingas prabangaus turto apmokestinimas (fizinių asmenų labai brangaus nekilnojamojo turto, ištaigingų automobilių ir kito prabangaus turto, skirto asmeninėms reikmėms) leistų ne tik papildyti valstybės ir savivaldybių biudžetus, bet ir prisidėtų prie Lietuvoje vis dar itin didelės pajamų ir turto nelygybės mažinimo.

Skamba solidžiai ir drąsiai, bet, ar iš Finansų ministerijos atkeliavęs ir valdančioje koalicijoje jau aptartas projektas iš tiesų atspindi kairiųjų programoje numatytus tikslus?

[[ge:lrytas:lrytas:37701419]]

Turtingiesiems bruka pagalvę

Pagal vasarį ministerijos pateiktą pirminį variantą, buvo siūloma apmokestinti visą brangesnį nei 20 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą.

Tuomet siūlymo iniciatoriai aiškino, kad neapmokestinamą dydį nuo 150 tūkst. eurų sumažinus iki 20 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto mokestį iš viso mokėtų apie 760 tūkst. šalies gyventojų, kurie biudžetą papildytų 54 mln. eurų.

Vis dėlto po valdančioje koalicijoje įvykusių pasitarimų buvo apsispręsta vadinamąsias mokesčio grindis pakelti iki 40 tūkst. eurų. Tiesa, Finansų ministerija jau neskelbia, kiek šalies gyventojų šį mokestį turėtų mokėti ir kiek lėšų pavyktų surinkti.

Teigiama tik tai, kad išplėtus nekilnojamojo turto mokesčio bazę Vyriausybei esą pavyktų pasiekti įsipareigojimus ES ir pretenduoti į užšaldytas RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšas.

Tačiau su portalu Lrytas neoficialiai bendravę kai kurie politikai pastebėjo, kad gausios kalbos apie europinių milijonų atšildymą esą gali būti tik gudrus valdžios manevras nukreipti žmonių dėmesį.

Iš tiesų, mokančiųjų nekilnojamojo turto mokestį ratas nuo 2026 metų gerokai plėstųsi Vyriausybei ir politikams visiškai nieko nedarant, nes nuo kitų metų pradžios ir taip smarkiai didės viso nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Prognozuojama, kad ji pakils 92,2 proc.

Lrytas pavyko gauti viešai neskelbiamus Finansų ministerijos Seime sudarytai darbo grupei teiktus skaičiavimus, kurie patvirtina, kaip nedarant jokių pakeitimų išsiplėstų mokesčių mokėtojų skaičius.

Teigiama, kad jei liktų galioti dabartinis mokesčio dydis (nuo 150 tūkst. eurų) bei tokie patys tarifai, o nekilnojamojo turto mokestinės vertės didėtų beveik 100 proc., papildomai į biudžetą būtų surinkta 88,8 mln. eurų, taigi, gerokai daugiau nei po planuojamos pertvarkos.

Be to, atsirastų 109,5 tūkst. naujų mokėtojų, kurių vidutinė metų įmoka siektų 746 eurus. Tačiau svarbiausia, kad vidutinė dabar esamo mokėtojo įmoka vidutiniškai padidėtų nuo 513 eurų iki 2,5 tūkst. eurų.

Ministerijos skaičiavimais, reikšmingiausiai įmokos išaugtų tiems mokėtojams, kurių mokestinė vertė šiuo metu yra apie 150–200 tūkst. eurų.

Šiuo metu brangesniam nei 150 tūkst. eurų vertės nekilnojamajam turtui taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas, o virš 300 tūkst. eurų – 1 proc. Dvigubai didesniu – 2 proc. mokesčio tarifu – dabar apmokestinamas didesnės nei 500 tūkst. eurų vertės turtas.

[[ge:lrytas:lrytas:37701430]]

Tuo metu po siūlomos pertvarkos tarifai mažėtų ir, pavyzdžiui, 200 tūkst. eurų vertės turtas būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu vietoje 0,5 proc., o 400 tūkst. eurų vertės būstas – 0,2 proc. tarifu vietoje 1 proc.

Ypač pasisektų brangaus, per pusės milijono eurų, vertės turto savininkams, kurių mokestinė našta nuo 2 proc. mažėtų perpus – iki 1 proc.

Sutaupytų ir V.Blinkevičiūtė?

Taigi, nesunku paskaičiuoti, kad dabar siūlomi pakeitimai yra labiausiai palankūs tiems, kuriuos savo rinkimų programoje socialdemokratai drąsiai prižadėjo „nuskalpuoti“.

Galimai tarp tokių mokesčių mokėtojų patenka ne tik nemaža dalis dabar nekilnojamojo turto mokestį mokančių Seimo narių ir ministrų, bet ir liežuvį prikandusi V.Blinkevičiūtė.

Nors socialdemokratų lyderė dabar vengia komentuoti Vyriausybės inicijuojamus siūlymus ir kaip šie pakeitimai paliestų ją asmeniškai, bet neabejojama, kad ji arba mokėtų mažiau, arba bent jau gali išvengti dar didesnio mokesčių kilimo.

Kandidatuodama į Seimą V.Blinkevičiūtė deklaravo, kad 2023 metais jos turimas privalomas registruoti turtas buvo vertas 685 tūkst. eurų.

Viešai yra žinoma, kad buvusi ministrė turi tris butus prestižiniuose sostinės rajonuose, kur nekilnojamojo turto vertė – didžiausia, o taip pat jai priklauso sodyba prie ežero Molėtų rajone.

Net ir pačiais kukliausiais skaičiavimais, visa kairiųjų veliavnešės valdomo nekilnojamojo turto vertė nuo kitų metų padidės iki pusantro milijono eurų.

„Kiek reikės, tiek ir sumokės“, – atšauna jos bendražygiai, tačiau nutyli, kad realiai mokesčių pertvarką planuojančios partijos vedlės piniginė gali ir nesuplonėti.

[[ge:lrytas:lrytas:37701421]]

Beje, žiniasklaidos atstovams klausinėjant, kiek daugiau gali tekti susimokėti už nekilnojamąjį turtą, muistosi ir kiti valdančiosios koalicijos lyderiai.

Vis dėlto gali būti, kad priėmus dabartinius ministerijos siūlymus, jų mokestinė našta netgi palengvėtų. Bet S.Skvernelis ir R.Žemaitaitis, kitaip nei V.Blinkevičiūtė, kalbėti mokesčių tema bent jau nevengia.

Mokesčiai – ne vedlės rūpestis

Socialdemokratų atstovai aiškina, kad į premjero postą ranka numojusi kairiųjų vedlė tiesiog nori tyliai išlaukti, kol nurims dėl jos sprendimo pernai kilusios aistros ir todėl stengiasi be reikalo neatkreipti dėmesio į save.

Toks ant reitingų dugno atgulusios V.Blinkevičiūtės noras visiškai suprantamas, bet į Europos Parlamentą dar vienai kadencijai perrinkta politikė vis dar yra valdančiosios partijos lyderė. Teigiama, kad jos žodis partijoje tebeturi didelį svorį.

Tačiau, panašu, kad V.Blinkevičiūtės pozicija dėl daug aistrų keliančių mokestinių pakeitimų nėra žinoma net jos bendražygiams.

Pavyzdžiui, partijos vadovybei priklausanti Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė, paklausta, ar jai žinoma partijos vedlės nuomonė apie svarstomą nekilnojamojo turto mokestį, kam ji pritaria, kam – ne, kokius jo trūkumus mato, buvo atvira: „Negalėčiau atsakyti į šiuos klausimus“.

Politikė svarstė, kad galbūt būsimus mokestinius pakeitimus su valdančiosios partijos lydere galėjo aptarinėti juos svarsčiusios darbo grupės atstovai.

„Aš su V.Blinkevičiūte nebuvau susitikusi, valdybos posėdžių irgi nevyko, bet, manau, kad darbo grupės nariai su ja tikrai kontaktavo“, – svarstė O.Leiputė.

Bet šiai grupei priklausiusi kita Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė teigė, kad inicijuojama pertvarka partijos valdyboje vienintelį kartą buvo aptarta vasario pabaigoje, vėliau su partijos vadove aptarinėti atskirus pasiūlymų punktus esą nebuvo poreikio.

Anot R.Budbergytės, tuomet socialdemokratų vadovybė finansų ministrui R.Šadžiui esą aiškiai pasakė, kad siūlomos 20 tūkst. eurų grindys yra per žemos.

Politikė neabejojo, kad V.Blinkevičiūtė palaiko ryšį su premjeru ir yra gerai informuojama apie vykstančius svarstymus bei darė prielaidą, kad partijos vadovė turėtų pritarti siūlomoms 40 tūkst. eurų „grindims“.

[[ge:lrytas:lrytas:37701416]]

„Bet čia tik mano prielaida. Konkretaus V.Blinkevičiūtės pasisakymo šiuo klausimu nesu girdėjusi“, – pripažino R.Budbergytė.

Kairiųjų atstovė mano, kad partijos vadovė ir neprivalo aktyviai dalyvauti šiuo metu dėl mokestinių pakeitimų vykstančiuose svarstymuose: „Ji – ne premjerė ir ne finansų ministrė. Kodėl ji turėtų primesti kažkam savo nuomonę? Ji pasitiki tais, kurie atlieka skaičiavimus. Juos turi finansų ministras, premjeras, jie priima sprendimus ir už tai atsako“.

R.Budbergytė taip pat nemano, kad visais svarstomais klausimais visuomenė ar partija turi žinoti V.Blinkevičiūtės poziciją. Kairiųjų atstovė ironizavo, kad esą ne visais klausimais būdavo žinoma ir buvusio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio pozicija, bet esą niekas jam dėl to nepriekaištavo.

Ragins elgtis drąsiau

Kokia yra V.Blinkevičiūtės pozicija valdančiuosius skaldančia ir visuomenę audrinančia tema pripažino nežinantis ir kartu su ja Europos Parlamente posėdžiaujantis partijos bičiulis Vytenis Andriukaitis.

Vis dėlto socialdemokratų veteranas Lrytas aiškino, kad su partijos vadove Europos Parlamento koridoriuose prasilenkia retai, nes dirba skirtinguose komitetuose ir net skirtinguose pastatuose.

Kairiųjų atstovas pripažino, kad po koalicijos suformavimo partijoje nevyko diskusijų dėl būsimų mokesčių, nors, V.Andriukaičio nuomone, jos būtų sveikintinos.

Pats europarlamentaras įsitikinęs, kad brangaus turto savininkai, o ne dirbantieji ir „biedniokai“ turėtų labiau pajusti mokesčių naštą, vis dėlto pripažįsta, jog solidarumo gali pristigti ir šįkart.

„Dabartinis variantas, švelniai tariant, nėra drąsus. Vyriausybė turės suvesti galus ir pasakyti labai aiškiai, ar pasirinkta formulė atitinka deklaruotą socialinio teisingumo principą“, – pripažino V.Andriukaitis.

Jis neatmetė, kad dėl aiškiai neišreikšto socialinio teisingumo pritilo ir V.Blinkevičiūtė.

Kita vertus, anot V.Andriukaičio, ją gali stabdyti ir tarpuvaldžio situacija partijoje.

„Jau yra išrinktas naujas pirmininkas ir galbūt ji nenori sukelti dviprasmybių, nori G.Paluckui palikti atviras rankas. Kam jai kelti sumaištį ir sakyti kažką, kas apsunkintų būsimus sprendimus premjerui“, – svarstė V.Andriukaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:37701413]]

Be to, politikas mano, kad V.Blinkevičiūtė po rudenį padaryto apsisprendimo nusprendė pasitraukti „į gilų pogrindį“, puikiai suvokdama, kad bet koks dabar jos ištartas žodis gali sukelti tik dar didesnes audras ir patyčias.

„Aš ją puikiai suprantu“, – su į šešėlį pasitraukusia kairiųjų vedle solidarizavosi V.Andriukaitis.

Paklaustas, ar gali būti, kad V.Blinkevičiūtė staiga pritilo ir dėl to, kad svarstomi pakeitimai jai gali būti naudingi asmeniškai, V.Andriukaitis tiesiai neatsakė, bet pateikė savo situaciją.

Nepaisant to, kad turi du butus, europarlamentaras teigė sutinkantis už antrąjį mokėti daugiau.

„Jei bus siūlomas toks variantas, koks yra svarstomas šiandien, aš balsuosiu prieš. Aš iki galo ginsiu progresiją ir socialinį teisingumą. Visiškai akivaizdu, kad turtingesnė visuomenės dalis turi nešti žymiai didesnę mokesčių naštą. Aš visą laiką už tai kovojau, kodėl dabar turėčiau likti neištikimas savo principams“, – kalbėjo V.Andriukaitis.

Politikas neabejoja, kad ir socialdemokratų stovykloje dėl siūlomų pakeitimų bus įvairių nuomonių, o pagrindinės diskusijos dėl nekilnojamojo turto mokesčio plėtros prasidės šią savaitę gavus socialinių partnerių atsiliepimus.

Anot V.Andriukaičio, jeigu bus einama dabartiniu nedrąsiu keliu, jis frakcijai siūlys rinktis socialiai teisingesnį kelią.

„Reikia nebijoti žengti didesnio progresyvumo kryptimi, akivaizdžiai padidinant mokesčių naštą turtingai ir labai turtingai visuomenės daliai“, – Lrytas teigė kairiųjų atstovas.

Kairiųjų solidarumas: vargšai gal ir nenukentės, o V. Blinkevičiūtės našta taps gerokai lengvesnė?