Europarlamentarų manymu, nėra įrodymų, kad Lietuvos teisėsauga siektų pakenkti P.Gražulio politinei veiklai, o parlamentas „negali prisiimti teismo vaidmens“.
EP pirmininkė Roberta Metsola dar praėjusių metų spalį nurodė gavusi Lietuvos institucijų prašymą panaikinti P.Gražulio teisinę neliečiamybę. Politiko teisinės neliečiamybės klausimas buvo perduotas nagrinėti EP Teisės reikalų komitetui.
Rugsėjo viduryje į EP pirmininkę kreipėsi generalinė prokurorė Nida Grunskienė, prašydama atšaukti europarlamentaro P.Gražulio teisinį imunitetą, leidžiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Susiję straipsniai
P.Gražulis yra kaltinamas tuo, kad būdamas Seimo nariu, 2022 metų gegužę Seimo patalpose, pasibaigus posėdžiui dėl civilinės sąjungos įregistravimo, filmuojant ir į eterį transliuojant televizijų kameroms galimai viešai tyčiojosi ir niekino LGBT+ bendruomenės narius dėl jų seksualinės orientacijos.
Nukentėjusiais byloje pripažinti penki asmenys.
P. Gražulis apie EP sprendimą atimti jo teisinę neliečiamybę: pažanga diktatūros link
Europos Parlamentui (EP) nusprendus panaikinti Petro Gražulio teisinę neliečiamybę, pastarasis tikina, jog Europos Sąjunga (ES) žengia diktatūros link.
„Sovietmečiu buvo komunistinė ideologija, o dabar genderistinė ideologija“, – Eltai antradienį sakė politikas.
„Nors sovietmečiu buvo komunistinė ideologija, persekiojo tikinčiuosius, bet už Švento rašto citavimą nieko neteisė. Dabar jau pažangą padarė diktatūros link Europos Sąjunga (ES) – teisia už Švento rašto citavimą“, –daug kartų įvairiems savo poelgiams pateisinti naudotą argumentą kartojo P. Gražulis.