„Galbūt matant, kad didėja SLAPP ieškinių (skaičius – ELTA), turėtų būti specializacija. Kitaip tariant, jeigu mes turime specializaciją dėl narkotinių bylų tyrimų, dėl automobilių bylų tyrimų, tai manau, kad vis dėlto turėtų ne eilinio komisariato tyrėjas apklausti arba vykdyti tą procesą, bet jau turėtų atsirasti galbūt specializuoti tyrėjai, kurie būtent šiose bylose būtų kuratoriai“, – žurnalistams antradienį kalbėjo R. Mockus.
Anot jo, šiuo metu susiduriama su situacijomis, kai piktnaudžiaujama SLAPP ieškiniais prieš žurnalistus, o teisėsaugos pareigūnai, vykdydami žurnalistų apklausas, savo darbą atlieka nekompetentingai, nes, tikėtina, anksčiau nebuvo susidūrę su galimu žurnalistų persekiojimu.
R. Mockus teigė, kad Teisingumo ministerija ruošia įstatymų pataisas, kuriomis bus siekiama stiprinti žurnalistų apsaugą nuo SLAPP ieškinių.
Susiję straipsniai
„Žurnalistai susiduria su situacijomis, kai yra ilgas procesas, procese yra labai daug procedūrinių ir procesinių dalykų, ir tas, aišku, išsekina žurnalistus tiek psichologiškai, tiek tai kainuoja ir finansiškai.
Ministerija turėtų imtis įstatymų lyderystės teisėkūros kontekste ir dar kartą susitikus išdiskutuoti, kokius saugiklius galėtume sudėti, kad vis dėlto už tą pagrindinį demokratijos principą, tai yra žinios skleidimą, žurnalistai nebūtų persekiojami“, – aiškino ministras.
Jo teigimu, ministerija įstatymų pataisas dėl žurnalistų apsaugos Seimui ketina pateikti parlamento rudens sesijos metu.
Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigė, kad įstatymo pataisos dėl žurnalistų apsaugos nuo SLAPP ieškinių būtinos, siekiant aiškiai apibrėžti piktnaudžiavimo tokiomis procedūromis atvejus.
„Turėsime galvoti, kaip dar aiškiau apibrėžti tuos atvejus, kurie iš tikrųjų turi SLAPP požymius. Šiandien įstatymas neduoda tokių aiškių nuorodų. Yra nebloga praktika, kad žurnalistų organizacijų pripažįstami sprendimai toje temoje, bet, akivaizdu, kad bus sudėtingų labai situacijų. Ir kuo aiškesnis mechanizmas, tuo geriau ir tuo mažiau bus manipuliacijų tais atvejais, kai nebus pripažįstama SLAPP ieškiniais“, – žurnalistams dėstė D. Radzevičius.
Jo teigimu, taip pat tarp institucijų diskutuojama ir apie įstatymų pataisas, kuriomis būtų užtikrinama žurnalistų šeimos narių, artimųjų, bendradarbių apsauga, kai dėl profesinės žurnalistų veiklos minėtiems žmonėms kyla grėsmė.
„Tai bus labai naujas instrumentas. (...) Kai tik tai bus priimta, tai bus svarbus sprendimas“, – pabrėžė Žurnalistų sąjungos pirmininkas.
ELTA primena, kad antradienį, Pasaulinės spaudos laisvės dienos išvakarėse, Vilniuje vyko Teisingumo ministerijos ir Žurnalistų sąjungos rengta tarptautinė asamblėja „Žiniasklaidos laisvė karo, demokratijos ir ES pagrindinių teisių kontekste“.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, tarptautinėje asamblėjoje aptarti iššūkiai, kurie kyla spaudos laisvei demokratinėse valstybėse, bei klausimai, susiję su žurnalistų teisine apsauga, veiklos užtikrinimu ginkluotų konfliktų ar karo sąlygomis, aptartos kovos su neapykantos kalba priemonės, ieškoma sprendimų, kaip geriau apsaugoti žurnalistus, viešosios informacijos skleidėjus nuo nepagrįsto teisminio persekiojimo už jų reiškiamą kritiką.
1993 metais Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja gegužės 3-ąją paskelbė Pasauline spaudos laisvės diena. Šią dieną visame pasaulyje organizuojamos iniciatyvos, skirtos atkreipti dėmesį į spaudos laisvės, žurnalistų persekiojimo ir kitus žiniasklaidos atstovų patiriamus iššūkius.