Lietuvoje yra apie 300 tūkst. piliečių, dėl kurių kyla klausimų, prie kurios pusės karo atveju jie prisidėtų – Lietuvos ar Rusijos, teigė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Naujienų portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ dalyvavęs K.Budrys svarstė, kad pasaulio demokratijos šiandien susiduria su iššūkiais, bet ne dėl išorės, o dėl vidinių priežasčių.

„Visuomenės nusivylimas, kaip mes tvarkomės, kaip priimame sprendimus, kokia mūsų ekonomikos būklė, bendrai spaudimas iš apačios pradės mus labiau drebinti ir kels klausimą, kiek mes būsime tvarūs“, – laidos metu kalbėjo K.Budrys.

Lietuva, anot ministro, nėra išimtis – valstybės institucijų užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos parodė, kokia dalis šalies gyventojų palaiko teiginius, prieštaraujančius nacionaliniams saugumo interesams.

[[ge:lrytas:lrytas:37752840]]

„Turime tokių žmonių ir mes negalime to ignoruoti“, – įspėjo ministras.

Laidos metu K.Budrys taip pat papasakojo, kaip atrodo prorusiška radikalizacija ir ko Lietuvos politikai būtinai turi išvengti.

[[ge:lrytas:lrytas:37639398]][[ge:lrytas:lrytas:37638371]][[ge:lrytas:lrytas:37731235]]

Pavojingi signalai

Kalbėdamas apie galimą demokratijų ateitį K.Budrys teigė manantis, kad jeigu mes, kaip demokratijos, ateityje „prasileisime“, tai padarysime viduje, o ne dėl to, kad kas nors mus pažeistų iš išorės.

„Demokratijos kova už išlikimą dažniau būdavo vidinė negu išorinė. Ir tai yra ne santvarkų pajėgumo klausimas, kuri santvarka galėtų parodyti pranašumą, kaip kad buvo ideologiškai formuluojama Šaltojo karo metu – kas gali pagaminti daugiau raketų, kas turi daugiau potencialo – ar tai bus komunistinis režimas, ar demokratija. Šiandien ne apie tokius debatus yra kalba“, – laidos metu kalbėjo K.Budrys.

Anot ministro, jau ne per vienus rinkimus Europoje buvo stebimi aiškūs rinkėjų siunčiami signalai – pavyzdžiui, kaip per ką tik įvykusius rinkimus Rumunijoje.

„Tai rodo, kad rinkėjų netikėjimas dabartiniais vykstančiais procesais ir mechanizmais viduje yra didelis, pasiekęs tą tašką, kai visa tai išnaudojančios jėgos gali priiminėti sprendimus. Čia matau riziką“, – kalbėjo jis.

K.Budrys pasakojo anksčiau manęs, kad tai technologijos transformuos demokratiją, socialiniai tinklai ją vers iš kojų ar tyrimai, susiję su algoritmų panaudojimu, manipuliuojant gyventojų nuomone.

[[ge:lrytas:lrytas:37751526]]

„Bet dabar matau, kad tai ne tiek technologijos, kiek kiti dalykai – visuomenės nusivylimas, kaip mes tvarkomės, kaip mes priimame sprendimus, kokia mūsų ekonomikos būklė, bendrai spaudimas iš apačios pradės mus labiau drebinti ir kels klausimą, kiek mes būsime tvarūs.

Tai bus labiau lėto „virimo“ klausimas negu tai, kad mus, kaip valstybę, užkrės autokratiniu užkratu ta pati Rusija ar Baltarusija. Visais atvejais matėme, kad jie buvo efektyvūs tada, kai mes buvome silpni ir pažeidžiami“, – pastebėjo ministras.

Didžiulis skaičius

K.Budrys pripažino tokių pačių signalų matantis ir Lietuvoje.

„Tai yra žmonės, kurie renka balsus, pasisakydami už Lietuvos interesams, kaip mes esame juos apsibrėžę, prieštaraujančius teiginius, ir keldami šūkius, kurie prieštarauja mūsų nacionalinio saugumo interesams“, – įvardijo jis.

Ministras pabrėžė, kad Lietuvos politikai ne kartą Nacionalinio saugumo strategijose ir kituose dokumentuose yra apsibrėžę, kas yra Lietuvos saugumo interesai – tai nėra tik vieno ar kito žmogaus įsivaizdavimas, bet bendras šalies sutarimas.

„Tie, kurie sako, kad visa tai reikia braukti į šalį, kad turime eiti ir ieškoti sutarimų su agresoriumi, kad turime pertvarkyti tai, kaip mes priimame sprendimus, bendrai klibinti valstybės pamatus – taip, aš matau potencialą išnaudoti nepasitenkinimą, kuris yra viduje“, – pripažino ministras.

K.Budrys laidos metu net pateikė konkrečius skaičius. Anot jo, valstybės institucijos daro tam tikras gyventojų nuomonės apklausas, o vienoje iš jų buvo susijusi su žudynėmis Ukrainoje – Irpine ir Buča.

Šioje apklausoje buvo klausimas, kas visa tai suorganizavo.

„Šie įvykiai buvo ką tik įvykę, ir didelė dalis Lietuvos gyventojų – apie 200 tūkst., tuo metu manė, kad tai buvo NATO inscenizacija.

[[ge:lrytas:lrytas:37751534]]

Turime tokių žmonių ir mes negalime to ignoruoti, kažkur padėti į šalį. Turime rasti išėjimą ir į juos. Turime apsibrėžti tą dalį lauko, su kuria turime dirbti“, – įsitikinęs ministras.

K.Budrys teigė pasiliekantis sau prielaidą manyti, kad dalis iš jų tiesiog turi klaidingą informaciją, dalis radikalizuojasi dėl to, kad su jais nėra kalbamasi, jie neturi su kuo apsikeisti informacija ir tuose ratuose užsidaro.

„Lygiai taip pat manau, kad turime per didelę dalį visuomenės, kuri tiki įvairiomis sąmokslo teorijomis ar Rusijos propaganda. Ir tada bendroje sumoje turime apie 300 tūkst. tokių suaugusių žmonių Lietuvoje. Tai yra didelė apimtis. Kai kalbame apie tai, kurie žmonės prisidėtų prie gynybos, tai man kyla klausimų, prie kurių pajėgų šie žmonės prisidėtų“, – pripažino K.Budrys.

Visgi, ministras pabrėžė, kad jokiu būdu kalba neina apie tokių asmenų eliminavimą iš visuomenės gyvenimo.

K.Budrys pasakojo matęs per daug prorusiškos radikalizacijos pavyzdžių Lietuvoje – visais atvejais, anot jo, bendrasis vardiklis buvo jų atstūmimas, išmetimas iš visuomenės.

„Todėl pirmiausiai signalas yra ne tai, kad „oi, pas mus Lietuvoje yra kažkokių brokuotų piliečių“. Tai visų pirma yra signalas politinei bendruomenei eiti ir bendrauti, ir nepalikti atstumtų žmonių nežinioje. Taip, jie turi kitą nuomonę – eikime ir kalbėkimės“, – ragino ministras.

K. Budrys – apie pavojingą procesą šalies viduje: spaudimas iš apačios vis labiau pradės mus drebinti