Neseniai paskelbtu nutarimu Konstitucinis teismas (KT) pripažino antikonstituciniu Civilinio kodekso (CK) partnerystės reguliavimą todėl, kad juo įteisinami tiktai skirtingos lyties porų santykiai.

Seimas dar nėra priėmęs atitinkamos CK pataisos, nėra įstatymu nustatyta ir partnerystės registravimo tvarka, bet teisė registruotis partneriais ir vienalytėms poroms įsigaliojo iš karto paskelbus KT nutarimą.

Šitokio statuso siekiantys asmenys gali kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių, o šiam atsisakius, pateikti ieškinį teismui, kuris pagal KT nutarimą turėtų įpareigoti registruoti partnerystę.

Šia teise jau suskubo pasinaudoti kelios homoseksualios poros. Viena jų – išskirtinė, nes šeiminius santykius siekia įregistruoti valstiečių, aršiai nepritariančių vienos lyties šeimoms, buvęs aplinkos viceministras M.Norbutas. Jis Briuselyje susituokė su kitu vyru, bet jo santuoka Lietuvoje nėra pripažįstama.

[[ge:lrytas:lrytas:32316380]]

Matyt, tokių atvejų bus ne vienas. Jeigu kai kurie teismai netenkintų ieškinių, homoseksualios poros galės kreiptis į KT, o šio nuomonė vienareikšmė – jų šeimos bus įteisintos, net jei Seimas ir toliau delstų priimti atitinkamas įstatymo pataisas.

Mat KT pripažino, kad šeima yra neutrali lyties požiūriu, kitaip sakant, jei pagal mūsų Konstituciją tuoktis turi teisę vien vyras ir moteris, šeiminius santykius gali kurti ir vienalytės poros.

[[ge:lrytas:lrytas:37409742]][[ge:lrytas:lrytas:37409321]][[ge:lrytas:lrytas:37408914]][[ge:lrytas:lrytas:37406440]][[ge:lrytas:lrytas:37405661]]

Tai sukėlė vienalytėms šeimoms prieštaraujančių politikų ir dalies visuomenės pasipiktinimą.

KT net apkaltintas įgaliojimų viršijimu, nes esą iškėlė save aukščiau visuomenės ir Seimo ir apribojo įstatymų leidėjų galias.

Vis dėlto daugelis konstitucinės teisės specialistų mano, kad KT nutarimas negalėjo būti kitoks.

Vienalyčių porų santykių teisiniam reguliavimui tarsi neprieštarauja ir visos Seime atstovaujamos partijos, bet partnerystės įteisinimas užtruko taip ilgai, kad galėtų būti lyginamas nebent su nacionalinio stadiono statyba.

Partnerystės idėjas imta siūlyti dar prieš 24 metus, o įvairios teisinės iniciatyvos ypač gausiai teiktos praėjusią Seimo kadenciją.

Čia ypač aktyvi buvo Laisvės partija, kuri įrašė vienalyčių porų santykių įteisinimą į savo programą.

Tačiau reikiama parlamentinė dauguma per pastaruosius ketverius metus niekaip nesusilipdė, nors konservatorių vadovybė rėmė partnerystės iniciatyvas, o socialdemokratai taip pat ideologiškai turėjo pritarti vienalyčių porų santykių įteisinimui, nes tokių nuostatų laikosi visos ES kairiosios politinės jėgos.

Politikai, ypač išrinkti į Seimą vienmandatėse apygardose, matyt, bijojo sukelti savo rinkėjų nepasitenkinimą, nes nėra paslaptis, kad didelė dalis lietuvių visuomenės, pirmiausia vyresnio amžiaus žmonės ir regionų gyventojai, itin įtariai žvelgia į homoseksualius santykius.

Ar gali KT nepaisyti žmonių nuomonės?

Kai kurių konstitucinės teisės specialistų nuomone, netgi privalo taip elgtis, nes turi apsaugoti Konstituciją ir ES teisės normas, kurių mūsų šalis įstodama į Bendriją įsipareigojo laikytis.

Antai pagal Laisvės partijos sąrašą į Europarlamentą patekęs buvęs KT pirmininkas D.Žalimas priminė, kad Lietuvos Konstitucija saugo kiekvieno žmogaus orumą, jo asmeninio bei šeiminio gyvenimo neliečiamybę ir kad pliuralistinėje demokratijoje daugumos valdymas derinamas su teisėtais mažumos interesais.

Tai būtina teisinės demokratijos savigyna nuo minios nuomonės, stereotipų įsiviešpatavimo.

Beveik prieš dešimtmetį miręs filosofas L.Donskis net pasiūlė tokį nepakantumą vadinti demokratūra – jokių taisyklių nevaržoma daugumos diktatūra, kai valstybės valdymas tampa autoritarinis, o gali virsti ir totalitariniu.

Puikus pavyzdys – V.Putino valdoma Rusija, kurios ideologai trimituoja, kad kariauja su Vakarų pasaulį užvaldančiu homoseksualumu ir lytiniais iškrypimais.

Dabar nei konservatyvi dauguma, nei jos pažiūras atspindinti Bažnyčia neturi teisės primesti valios visai visuomenei, kad ir mažai jos daliai.

Girdėti pasiūlymų, kad dėl vienalytės partnerystės vis dėlto reikėtų atsiklausti tautos surengiant referendumą.

Bet dar 2014 metais KT išaiškino, kad Konstitucija neleidžia klausti žmonių nuomonės apie sprendimus, paneigiančius prigimtines žmogaus teises, o viena jų – lygiateisiškumas nepriklausomai nuo lytinės orientacijos.

Savaime suprantama, Seimas gali ir nepriimti po KT nutarimo būtinų teisės normų. Pavyzdžiui, gal vėl bus peršamas krikščioniškos krypties konservatorių siūlytas artimojo ryšio įstatymas, kuris reguliuotų tik turtines problemas, bet neįteisintų šeiminės vienalyčių asmenų partnerystės.

Manoma, kad KT neišvengiamai pripažintų tokį įstatymą nekonstituciniu.

Žinoma, įmanoma dar metų metais vilkinti vienalyčių asmenų partnerystės įteisinimą, bet teismai turbūt tiesiogiai taikys Konstitucijos normas taip, kaip jas išaiškino KT, ir partnerystė vis viena skinsis kelią per individualias bylas.

Gali tekti šiuo klausimu dar pasisakyti ir KT.

Regis, prabėgs nemažai laiko, kol bus priimti partnerystės įstatymai, bet anksčiau ar vėliau tokią teisę įgis ir vienalytės poros, nebent Lietuva pasielgtų kaip V.Orbano valdoma Vengrija, kuri neseniai į savo konstituciją įrašė, kad šeima – tik vyro ir moters sąjunga.

Po istorinio Konstitucinio Teismo verdikto – sujudimas: poros suskubo pasinaudoti jiems palankiu sprendimu