Komisijos narių priesaikas priėmė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Iš karto po to naujai suformuota VRK įgijo įgaliojimus.
Antradienį parlamentarai slaptu balsavimu VRK vadove paskyrė jau nuo 2023-ųjų birželio šias pareigas ėjusią L. Petronienę. Jos kandidatūrą Seimui pateikė S. Skvernelis.
Slaptu balsavimu Seimas apsisprendė ir dėl kitų 6 kandidatų į VRK. Prezidentas Gitanas Nausėda į šias pareigas pasiūlė istoriką Giedrių Janauską bei dar vienai kadencijai pateikė komunikacijos specialisto Andriaus Vaišnio kandidatūrą.
Tuo metu teisingumo ministras Rimantas Mockus pasiūlė dar vienai kadencijai VRK skirti teisininką Maksimą Reznikovą, taip pat pasiūlyta ir buvusios VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės kandidatūra.
Savo ruožtu Lietuvos teisininkų draugija pasiūlė dabartinės VRK narės Lauros Martinaitytės ir advokatės Birutės Strimaitytės kandidatūras.
Dar šešis narius pasiūlė parlamentinės jėgos
Dar šešis VRK narius, kurių kandidatūras parlamentarai patvirtino bendru sutarimu, pasiūlė daugiausia paskutiniuose Seimo rinkimuose, daugiamandatėje apygardoje, mandatų iškovojusios partijos.
Socialdemokratai į VRK pateikė šiuo metu komisijoje dirbančio Vyriausybės vicekanclerio Justo Pankausko, o „Nemuno aušra“ – partietės, parlamentarės Daivos Petkevičienės patarėjos Editos Karčiauskienės kandidatūras. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – S. Skvernelio patarėją Agnę Silickienę.
Tuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) į VRK pasiūlė dabartinės komisijos narės Gitanos Matiekuvienės, Liberalų sąjūdis – taip pat VRK šiuo metu priklausančios Jolitos Baušytės kandidatūras. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) darbus tęsti pakvietė VRK narę Olgą Kilkinovą.
Remiantis Rinkimų kodekso nuostatomis, VRK iš naujo turi būti sudaroma po eilinių ar pirmalaikių Seimo rinkimų praėjus ne mažiau nei 140 ir ne daugiau nei 200 dienų. VRK ketveriems metams sudaro Seimas.