Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sustabdyti tanklaivį „Jaguar“, kuris per tarptautinius Suomijos įlankos vandenis plaukė į Primorsko uostą. Šis laivas, spėjama, priklauso Rusijos šešėliniam laivynui.
Teigiama, kad tanklaivio įgula atsisakė vykdyti Estijos valdžios institucijų nurodymus, visgi, iš Estijos ekonominių vandenų laivas išplaukė. Pranešama, kad reaguodami į Estijos karinių pajėgų veiksmus rusai pasiuntė savo naikintuvą – Estijos kariuomenė pranešė, jog pastarasis pažeidė šalies oro erdvę.
G.Jeglinskas: turime būti pasirengę rimtai konfrontacijai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad šis incidentas labai gerai parodo, kad visos galimos provokacijos yra tikros.
„Jos vyksta iš tiesų su tikrais lėktuvais, naikintuvais ir laivais, tikrų žmonių gyvybės yra pastatytos ant kortos. Pamatėme, kad Rusija yra nusiteikusi rimtai“, – įvertino NSGK pirmininkas.
Susiję straipsniai
G.Jeglinskas nurodė, kad šis incidentas turėtų būti diskutuojamas NATO kontekste.
„Tokie Rusijos atlikti veiksmai reikalauja kitokio atsako ir kitokio darbo metodo“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, ar nėra taip, kad NATO ir Vakarų šalys bėga Rusijai iš paskos, nes buvo galima tikėtis, kaip rusai gali reaguoti, G.Jeglinskas kalbėjo, kad tokio pobūdžio atakose visada bus siurprizo elementas.
„Dabar pasiuntė vieną lėktuvą, kitą kartą atsiųs kitokį lėktuvą iš kitos pusės. Yra daugybė scenarijų – turime būti pasirengę žaisti, bet turime rimtai žiūrėti į šitą dalyką“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Savo klausimų G.Jeglinskas turi ir Lietuvos kariuomenei ir žmonėms, NATO formatuose atstovaujantiems Lietuvai – kiek iš tiesų rimtai į tokius incidentus yra žiūrima, ar vėl bus tiesiog surengta spaudos konferencija apie tai, kad „situacija yra stebima“.
„Turime iš tiesų būti pasirengę tikrai konfrontacijai – tik tokiu būdu, kai Rusija matys, kad mes pilnai pasirengę su atsargomis, kovine ginkluote, tik tai gali atgrasyti“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Paklaustas, kiek reali šiuo atveju buvo karinio incidento rizika, G.Jeglinskas nurodė, kad bet koks karinio lėktuvo, turinčio kovines galvutes, įskridimas sukelia riziką – rimtas incidentas gali įvykti ir netyčia.
Tuo metu Rusija, anot G.Jeglinsko, siekia sukelti nepasitikėjimą NATO, institucijomis, kariuomene.
L.Kasčiūnas: reikia aktyvios gynybos
Buvęs krašto apsaugos ministras, NSGK narys Laurynas Kasčiūnas, kalbėdamas apie Rusijos veiksmus, pabrėžė, kad raudona linija stumiama vis gilyn ir gilyn.
„Tai yra Rusijos strategija tikrinti, kiek NATO, ES yra pajėgi duoti atsaką, duoti per rankas, ir kiek ji nėra pajėgi – ar tai būtų įvairios diversijos mūsų valstybių teritorijoje, ar šešėlinio laivyno funkcionavimas, ar oro erdvių pažeidimas ir jėgos demonstravimas. Mes tą žinome ir ta problema akivaizdi yra jau daug metų“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Problema, anot jo, yra tai, kad NATO pirmiausiai yra gynybinio, reaguojančio pobūdžio, o dabartinė situacija, pasak L.Kasčiūno, jau reikalauja aktyvios gynybos.
„Aktyvi gynyba kuria dilemas priešininkui, grėsmių šaltiniui. Kol kas NATO planavime to nėra, ir tai yra problema. Kadangi nėra atsako už tokius veiksmus, nėra atsako už provokacijas, yra uždegta žalia šviesa taip veikti toliau“, – dėstė L.Kasčiūnas.
„Kol NATO netaps aktyvios gynybos aljansu, tol visa tai tęsis“, – pridūrė jis.
Dabar bus žiūrima, kaip NATO sureaguos, o priemonės, pasak L.Kasčiūno, galėtų būti ir asimetrinės.
„Rusija ir toliau turi tam tikrą interesų lauką – ar tai būtų tranzitas, prekyba energetiniais ištekliais. Turi būti atlikta normali tų jautrumų, kuriuos Rusija turi, analizė, priklausomybės nuo Vakarų vietų – ir per tas vietas reikėtų kirsti“, – pabrėžė jis.





