Pernai politinę areną su naujai įsteigta „Nemuno aušros“ partija sudrebinusio Remigijaus Žemaitaičio ugnis po truputį blėsta, rodo naujausios visuomenės nuomonės apklausos.

Jeigu dar vasarį R.Žemaitaitį palankiai vertino 37,4 proc., balandį jį palaikė jau 33,1 proc. apklaustųjų. Mažiau nei anksčiau rinkėjų savo balsą atiduotų ir pačiai „Nemuno aušrai“ – vasarį šią politinę jėgą būtų palaikę 14,4 proc., o balandį – 11,3 proc. respondentų.

Naujienų portalo Lrytas kalbinti politikos ekspertai turėjo paaiškinimą, kas dalį R.Žemaitaičio simpatikų galėjo priversti nuo jo nusisukti.

Tuo pačiu politologai pripažino, kad „aušriečių“ vedlys tarp galimų priemonių savo populiarumui susigrąžinti dar tebeturi net kelis ginklus – neišnaudotas ir pats galingiausias.

[[ge:lrytas:lrytas:37687925]]

„Esminė intriga – kaip toli galima eiti ir ar yra kažkokios raudonos linijos, kurias jis pats ar jo koalicijos partneriai matytų jau nebetinkamomis dėl žūtbūtinio populiarumo ir buvimo dėmesio centre“, – įvertino politologas Ignas Kalpokas.

Tuo metu kiti du valdančiosios koalicijos lyderiai, nepaisant vis pasigirstančių grasinimų trauktis, kaip Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio atveju, ar jau folkloru tapusių raginimų „nesureikšminti“ premjero Gintauto Palucko atveju, mėgaujasi teigiamais vertinimais. Kaip tai paaiškinti?

[[ge:lrytas:lrytas:37678051]][[ge:lrytas:lrytas:37749100]][[ge:lrytas:lrytas:37841364]]

Kas įvyko?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas pastebėjo, kad R.Žemaitaitis visada buvo sudėtingoje padėtyje.

„Kai ateini į valdžią ant platformos „prieš viską“, „visi jie vagys ir aš vienas geriau už visus žinau“, tai, patekus į valdžią, kai reikia realiai kažkokius sprendimus priiminėti, tai tas šviežumas ir kampuotumas, napatogumas neišvengiamai nusidėvi“, – kalbėjo I.Kalpokas.

Prie tokio įvertinimo galėjo prisidėti ir diskusijos dėl mokesčių reformos, ypač kai per rinkimų kampaniją R.Žemaitaitis labai aiškiai nurodė, kad jokių naujų mokesčių nebus.

Be to, politologo vertinimu, išryškėjo tam tikros tendencijos, kurios nebuvo taip aiškiai matomos rinkimų kampanijos metu – tai R.Žemaitaičio prorusiški, anti-ukrainietiški pareiškimai.

„Tikėtina, kad ta nuolatinė melodrama, kuri aplink jo asmenį vyksta, dalį rinkėjų pradėjo erzinti. Nė vienas iš šių efektų savaime gal nebuvo labai dramatiškas, bet per laiką jie vienas prie kito kaupėsi, stiprėjo ir jau galime kalbėti apie tendenciją, susijusią tiek su R.Žemaitaičiu, tiek, aišku, ir su jo partija, nes kas ta partija be R.Žemaitaičio“, – įvertino I.Kalpokas.

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad tokio tipo politiko, kaip R.Žemaitaitis, populiarumo ribos yra labai aiškios.

[[ge:lrytas:lrytas:37847520]]

„Auditorija, į kurią jis apeliuoja, yra ribota, todėl ir pasimato tokie aiškūs barjerai, kiek jis aukštai gali kilti“, – kalbėjo analitikas.

Tiesa, M.Baltrukevičius neatmetė, kad prie dabartinio įvertinimo galėjo prisidėti ir abejonių sukėlę „Nemuno aušros“ balsavimai Seime nacionalinio saugumo klausimais.

„Tiems žmonėms, kurie už „Nemuno aušrą“ balsavo ne dėl to, kad jie būtų alternatyva, o tiesiog kaip už naują, kažkuo įdomią politinę partiją, tai tokie dalykai galėjo būti visai svarbūs“, – pastebėjo jis.

Priemonių turi

Tad jeigu tokia R.Žemaitaičio ir „Nemuno aušros“ populiarumo mažėjimo tendencija tęsis ir toliau, ko galėtų imtis partijos vedlys – elgtis radikaliau ar kaip tik – ramiau ir solidžiau?

Politologas I.Kalpokas teigė neįsivaizduojantis scenarijaus, kur R.Žemaitaitis laikytųsi ramiau ir solidžiau: „Ko jam neduota, to ir neduota“.

„Radikalumo ir bandymo atkreipti į save dėmesį tikrai galime sulaukti, kaip ir intensyvesnių naujų turų po Lietuvą, pasižyminčių dažnai tiek su faktais, tiek su etika prasilenkiančiais išsireiškimais“, – neatmetė I.Kalpokas.

R.Žemaitaitis, politologo vertinimu, mėgsta dėmesį ir populiarumą, todėl dėl dėmesio ir populiarumo greičiausiai galėtų padaryti bet ką.

Savo ruožtu M.Baltrukevičius neatmetė, kad „Nemuno aušra“ kažkuriuo metu ištrauks ir savo galingiausią ginklą – pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos.

[[ge:lrytas:lrytas:37847521]]

„Reikia kalbėti apie tai, kiek ilgai „Nemuno aušrai“ bus naudinga likti koalicijoje. Kol kas jiems tai naudinga, ypač dėl to, kad G.Paluckas toleruoja absoliučiai visus neigiamus dalykus, kurie ateina iš „Nemuno aušros“ – iš esmės jie gali dirbti valdančiojoje daugumoje ir kartais komunikuoti taip, tarsi būtų opozicijoje.

Tačiau ilguoju laikotarpiu jiems naudingiau į kitus Seimo rinkimus būtų eiti iš opozicijos pozicijų. Jeigu ir toliau būtų prasti rezultatai reitinguose, tai galėtų kažkiek paskubinti pasitraukimą, bet manau, kad labai greitų pokyčių tikėtis nereikėtų“, – įvertino M.Baltrukevičius.

S.Skvernelio įvaizdis

Tuo metu valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedlys S.Skvernelis, konfliktuodamas tiek su R.Žemaitaičiu, tiek su G.Palucku ir vis užsimindamas apie galimybę demokratams pasitraukti iš koalicijos, savo populiarumą augina – balandį S.Skvernelį palankiai įvertino 51,7 proc., kai dar vasarį – 48,3 proc. apklaustųjų.

I.Kalpokas svarstė, kad S.Skvernelis ir toliau dirba pagal savo įvaizdį – anot politologo, Lietuvos politikoje apskritai teigiamai vertinamas griežto, tvirtos rankos, nevyniojančio žodžių į vatą politiko tipažas.

„Toks archetipas apskritai turi rezonansą visuomenėje. Be to, jis bando vaizduoti tokį suaugusį žmogų šioje politinėje šeimoje, kuris nebijo kelti problemas, nebijo kritikuoti kolegų – iš esmės jis yra viskas, kas nėra G.Paluckas. Tas vaidmenų pasidalinimas, panašu, duoda rezultatų“, – įvertino politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:37847530]]

M.Baltrukevičius taip pat svarstė, kad S.Skvernelis gyventojams gali patikti kaip atsvara R.Žemaitaičiui.

„S.Skvernelis užėmė vaidmenį, kurio ir siekė – būti racionaliu balsu koalicijoje. R.Žemaitaitis yra labai ryškus ir daliai žmonių jo yra per daug. Tikrai dalis šios koalicijos rėmėjų, socialdemokratų ir demokratų rinkėjų nėra labai patenkinti R.Žemaitaičiu, tad S.Skvernelis užsiėmė aiškią nišą, iš kurios galima ieškoti politinės naudos“, – pastebėjo politikos analitikas.

G.Palucko reitingas – užsitarnautas ar tik palikimas?

Tuo metu anksčiau populiarumu nepasižymėjęs premjeras Gintautas Paluckas, nepaisant ir svarstomos visuomenėje nepopuliarios mokesčių temos, taip pat išlaiko teigiamą visuomenės vertinimą – teigiamai premjerą balandį įvertino 48,4 proc., neigiamai – 26,3 proc. apklaustųjų.

I.Kalpokas svarstė, kad G.Palucko Vyriausybė vis dar gyvena „po konservatorių“ medaus mėnesio laikotarpyje.

„Nebūtinai tai atsispindi pačios Vyriausybės teigiamame vertinime, bet, kalbant apie G.Palucką, tai G.Paluckas tam tikra prasme yra „anti-Šimonytė“ – jeigu I.Šimonytė į viską reaguodavo greitai ir karštai, tai G.Paluckas nereaguoja į nieką. Jo legendinė frazė „nesureikšminkime“ per šiuos mėnesius jau tapo nacionalinio folkloro dalimi“, – pastebėjo I.Kalpokas.

Vis dėlto, ši frazė, anot politologo, parodo tam tikrą stilių, kuris daliai rinkėjų šiuo metu yra labai tinkamas – tiek kaip priešingybė buvusiai premjerei, tiek buvusiam kriziniam laikotarpiui.

[[ge:lrytas:lrytas:37847532]]

„Penkerius metus buvome draminėse ir krizinėse situacijose (nors vis dar esame) – nuo pat kovido, tada migrantų krizė, karas ir visa kita. Daliai žmonių tiesiog norisi žmogaus, kuris nieko nesureikšmina, nuo kurio viskas teka kaip vanduo nuo žąsies. Tie žmonės, kuriems patiems norisi ramybės, tame nesureikšminime suranda tam tikrą jų pačių troškimų išpildymą“, – spėjo I.Kalpokas.

Tuo metu M.Baltrukevičius kalbėjo, kad teigiamas 48 proc. G.Palucko įvertinimas šiame kontekste atrodo neblogai, tačiau pačios Vyriausybės vertinimas nežiba – Vyriausybe pasitikintys nurodė 21,9 proc. apklaustųjų.

Politikos analitikas taip pat palygino, kaip, praėjus panašiam laikotarpiui, reitingų lentelėje atrodė buvę premjerai – anot M.Baltrukevičiaus, šiuo atžvilgiu G.Palucko startas atrodo gana kukliai.

R. Žemaitaičio ugnis jau blėsta? Mato du triukus, kuriuos iš kišenės dar ištrauks „aušriečiai“