Prieš kelerius metus minias į protestus prieš valdžios sprendimus pritraukdavęs Lietuvos šeimų sąjūdis aprimo. Nors įprastai gegužės viduryje jo atstovai vis rengdavo vadinamąjį „šeimos gynimo maršą“, šiemet šis renginys nebeįvyko.

Šeimų sąjūdžio inicijuojami susibūrimai nuolat patekdavo į visuomenės ir teisėsaugos akiratį – protestuose skriedavo kritika politikams dėl partnerystės, Stambulo konvencijos, pandemijos valdymo klausimų, neišvengta ir įvairių incidentų.

2021 metais po vieno iš tokių mitingų prie Seimo kilo riaušės. Tiesa, nuo jų organizatoriai atsiribojo, nes tuomet oficialiai jau buvo pasibaigęs mitingo laikas.

Politologė Ainė Ramonaitė portalui Lrytas aiškino, kad prieš kelerius metus atsikvėpti neleisdavę protestai tuomet turėjo aiškius taikinius, bet ar tokios iniciatyvos dar turi potencialo ateityje grįžti su trenksmu, spręsti dar sudėtinga.

[[ge:lrytas:lrytas:20709990]]

Sako, kad dar gali grįžti

Vienas iš Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų Algimantas Rusteika portalui Lrytas penktadienį papasakojo, kad dabar jo bendraminčių dėmesys nukreiptas kitur – ne į su šeima susijusius klausimus, o į nekilnojamojo turto (NT) mokestį, atsidūrusiu ant valdančiųjų stalo.

Visgi, pridūrė jis, jei bus poreikis, protestai prieš valdančiųjų priimamus sprendimus grįš.

„Šiemet nebuvo, nes buvo daug reikalų su tuo, ką Seimas išdarinėja su visokiais nekilnojamojo turto, kitais mokesčiais. Tiesiog žmonių dėmesys ten buvo nukreiptas ir mes nieko nedarėme“, – paklaustas, ar „šeimos gynimo maršas“ jau nebebus rengiamas, komentavo A.Rusteika.

[[ge:lrytas:lrytas:24934424]][[ge:lrytas:lrytas:28903612]][[ge:lrytas:lrytas:32413139]]

Jis pabrėžė, kad Šeimų sąjūdis neseniai aktyviai dalyvavo mitinge prieš NT mokestį, kvietė į jį žmones, organizavo pavėžėjimą.

„Mes ten dalyvavome, pateikėme savo reikalavimus, nusiuntėme valdžiai. Viskas yra įrašuose, feisbukuose pas mus paskelbta būtent šituo klausimu, nes tai tik sukiršins visuomenę, visus supriešins, ir nieko iš to gero nebus. O kad bus blogiau, tai faktas“, – sakė A.Rusteika.

Visgi prieš vadinamąjį Partnerystės įstatymą, Stambulo konvenciją aktyviai protestavę „maršistai“ žada grįžti prie ankstesnių savo idėjų, jei atsiras tokia būtinybė.

[[ge:lrytas:lrytas:37878132]]

„Paties tokio renginio kaip „šeimų maršas“ šiemet nebuvo. Turbūt jau ir (nebus, – aut.past.), nebent jeigu valdžia išdrįstų daryti kažką su partneryste ar santuokų pripažinimu po paskutinio Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris praktiškai jau pakeičia Seimą – Seimo jau gi nebereikia, KT įstatymus leidžia (...)“ – kiek ironizavo A.Rusteika.

„Negaliu vienasmeniškai atsakyti, kaip darysime, nes mums reikia patiems susitarti, bet kad nesėdėsime sudėję rankų, tai čia šimtu procentų“, – pridūrė Šeimų sąjūdžio atstovas.

Jis pats spėja, kad tos pačios lyties asmenų partnerystei naujajame Seime palaikymo greičiausiai nebus.

„Žiūrėsime, kaip ten Seime klostysis visi dalykai, nes jie nepateiks nieko, nesusiderinę kuluaruose. Kiek žinau, tai Seime neturės palaikymo, bet jeigu turėtų, veiksmas lygus atoveiksmiui, o protestuoti prieš kažką, ko dar nėra, nėra kaip – nei žmonės mus supras, nei kas.

Jei prasidės veiksmas, bus ir atoveiksmis – veiksmų kol kas nėra, tik visiškai nekompetentingas KT sprendimas, kuris juridiškai yra niekinis, bet Lietuvoje galioja“, – kalbėjo A.Rusteika.

Ar protestų kultūra keičiasi?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė A.Ramonaitė, paklausta, ar tai, jog anksčiau labai skambiai mitingavę protestuotojai kiek aprimo, gali rodyti mitingų išsikvėpimą, svarstė, kad pati politinė situacija dabar – pasikeitusi.

„Manau, kad čia rinkimų kontekstas turbūt labiausiai lemia, nes tie protestai buvo savotiška kontrareakcija į tuometinės Vyriausybės, ypatingai Laisvės partijos, darbotvarkę, o dabar, kadangi laimėjo kitos jėgos, kitų pažiūrų, o Laisvės partija net nepateko į parlamentą, natūraliai tie klausimai šiek tiek nuėjo nuo arenos.

[[ge:lrytas:lrytas:37878133]]

Žinoma, įdomu, kad, pavyzdžiui, KT sprendimas, nors diskusijos viešojoje erdvėje ir vyksta, kažkokių protestų neiššaukia. Manau, kad tiesiog tas garas buvo nuleistas tuo metu ir Seimo rinkimų metu, dėl to viskas ir aprimo“, – vertino politologė.

Ar tokie judėjimai kaip Šeimų sąjūdis dar turi perspektyvų ateityje ir ar dar gali pasiekti tokį mastą, kokį buvo pasiekę pačiame pandemijos įkarštyje?

„Pandemija buvo tikrai specifinis variantas, visame pasaulyje tie kovidiniai protestai buvo labai ryškūs, tai reikia tikėtis, kad antros pandemijos ar panašaus masto įvykių nebebus.

Kita vertus, matome protestus dėl NT mokesčio – pasimatė, kad yra tam tikrų jautrių vietų mūsų visuomenėje. Tarkime, nekilnojamasis turtas yra, matyt, viena iš jautresnių vietų, nes lietuviui mano namas yra mano tvirtovė, vis tiek tai yra giliai įaugę. Bet, aišku, tai tikrai ne tokio masto, kaip buvo „šeimų maršas“.

Kadangi pasaulis yra pakankamai greitai besikeičiantis, ir tai, ko šiandien neįsivaizduojame, rytoj jau gali įvykti, jau baisu kažką į ateitį prognozuoti“, – svarstė A.Ramonaitė.

Nors įvairūs mitingai dažniausiai vertinami kaip demokratinės visuomenės išraiška, pastaruosius ketverius metus nuaidėję protestai sukėlė labai nevienareikšmiškų reakcijų. Pasak VU TSPMI profesorės, apskritai žmonių požiūris į mitingus labai dažnai yra nulemtas ir politinių, ir vertybinių įsitikinimų, todėl natūralu, kad atsiranda priešpriešų.

„Galime prisiminti, kad tuo laiku buvo ir iš vienos, ir iš kitos pusės organizuojamos įvairios demonstracijos. Jeigu priskaičiuosime, pavyzdžiui, „Baltic pride“ – gal tai ne mitingas, bet vis tiek masinis renginys su politine žinute – tai atsimename, kad ir savivaldybės konkuravo.

[[ge:lrytas:lrytas:37878124]]

Viena neleido vienos pusės mitingo, kita neleido kitos pusės mitingo, ir paskui teismai galiausiai ir vienus, ir kitus įpareigojo leisti.

Tai požiūris į mitingus dažniausiai būna pakankamai šališkas ir tarp paprastų žmonių, ir tarp politikų. Jeigu mitinguoja tavo pusė, tai atrodo, kad tas mitingas teisingas, o jeigu priešinga pusė, jau atrodo, kad neteisingas.

Tik teismai dar išlaiko nešališkumą, pasakydami, kad ir vieni, ir kiti turi tą pačią teisę. Tai čia toks subtilus dalykas“, – vertino A.Ramonaitė.

Išsikvėpė ar ruošiasi sugrįžimui? Paaiškino, kur pradingo skambūs protestai