„Lietuva stipriai palaiko JAV diplomatines pastangas pasiekti paliaubas, o vėliau – ir ilgalaikę taiką tarp Rusijos ir Ukrainos“, – vizito metu kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes tikime, kad tai yra pasiekiama, ir kad prezidentas D. Trumpas tai padarys, nes būtent jis yra tas, kuris turi visus reikalingus instrumentus savo rankose. Tau spaudimo darymo įrankiai“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, būtent stiprus spaudimas yra priemonė, galinti sutramdyti Kremlių.
Susiję straipsniai
„Iš ankstesnių pavyzdžių ir precedentų mes matome, kad tik spaudimas yra veiksmingas, kalbant su Rusija. Ankstesni signalai V. Putinui sakė: arba sutinki su siūlytomis paliaubomis, arba bus įvedamos papildomos sinchronizuotos ES ir JAV sankcijos“, – aiškino K. Budrys.
„Mes matome, kad tai davė rezultatų – Putinas buvo pasiruošęs derėtis. Vis dėlto, tai buvo tik imitacija. Šį kartą mes tikimės, jog bus pasiųsta aiški žinutė: arba sutinki su tuo, kas tau siūloma, arba tavęs laukia pasekmės“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
Ruošiamas dar vienas sankcijų Rusijai paketas
Be to, pasak K. Budrio, šiuo met yra ruošiamas dar vienas sankcijų Rusijai paketas.
„Mūsų pareiga yra dirbti su 18-uoju sankcijų Rusijai paketu. Rytoj, tikimės, jog pavyks rasti sutarimą dėl 17 paketo“, – kalbėjo ministras.
Tiesa, pasak jo, 17-asis paketas nėra pakankama priemonė. Kad Rusija pajustų rimtą spaudimą iš Vakarų, pasak K. Budrio, į sąrašą būtina įtraukti energetikos, branduolinės energijos, naftos kompanijas, finansų institucijas.
„Tuomet galėsime rimtai parodyti, kad Rusijos laukia rimtos pasekmės“, – aiškino užsienio reikalų ministras.
ELTA primena, kad D. Trumpas šeštadienį nurodė, kad telefonu kalbėsis su V. Putinu, jog būtų padarytas galas „kraujo praliejimui“ Ukrainoje. Jis apie tai prabilo praėjus dienai po to, kai pirmosios per daugiau kaip trejus metus tiesioginės Maskvos ir Kyjivo derybos nesibaigė paliaubomis.
Kaip pirmadienį sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Sąjungai (ES) svarstant 17-ąjį sankcijų Rusijai paketą, jame numatoma taikyti papildomus ribojimus 200 šešėlinio laivyno laivų.
K. Budrys: norėdama Rusiją pasodinti prie derybų stalo su Ukraina, Europa turi didinti jai spaudimą
Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo su Ukraina gali priversti tik dar didesnis Europos spaudimas. Todėl, K. Budrio teigimu, Europai būtina kuo greičiau sutarti dėl 18-ojo sankcijų paketo.
Pasak jo, sankcijos turėtų būti nukreiptos į energetikos sektorių, nes būtent per jį galima efektyviausiai paveikti šalies agresorės ekonomiką.
„Europos pastangos stiprinant Ukrainos pozicijas yra gyvybiškai svarbios. Turime padaryti viską, kad pasiektume teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje, nes tai reikš ir taiką Europoje. Mūsų politinė parama Ukrainos integracijai į ES ir NATO taip pat turi išlikti stipri, nes šalies euroatlantinė integracija būtų geriausia saugumo garantija tiek Ukrainai, tiek Europai“, – susitikime su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavskiu kalbėjo K. Budrys.
Susitikime ministras taip pat pažymėjo, kad Lietuva remia Čekijos Artilerijos amunicijos iniciatyvą, kuri sustiprino Ukrainos šaudmenų skaičių. K. Budrio teigimu, vien šiemet Lietuva prie iniciatyvos prisidėjo 33 milijonų eurų įnašu, o bendras mūsų šalies indėlis jau siekia beveik 70 milijonų eurų.
K.Budrys išreiškė stiprią paramą Čekijos iniciatyvai ES lygiu riboti rusų diplomatų judėjimą Šengeno erdvėje kaip būtiną priemonę siekiant užkirsti Rusijos piktybišką veikimą mūsų šalyse.
Pirmadienį užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su darbo vizitu lankosi Prahoje.
Čekija teikia reikšmingą paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai. Praha nuo šių metų pradžios iki balandžio pabaigos Ukrainai yra pristačiusi 400 tūkst. artilerijos sviedinių iš trečiųjų šalių. Iki metų pabaigos šis skaičius turėtų pasiekti 1,5 mln. – kiek ir 2024 m. Šios iniciatyvos finansavime dalyvauja daug ES ir NATO šalių.
ELTA primena, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį nurodė, jog telefonu kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, jog būtų padarytas galas „kraujo praliejimui“ Ukrainoje. Jis apie tai prabilo praėjus dienai po to, kai pirmosios per daugiau kaip trejus metus tiesioginės Maskvos ir Kyjivo derybos nesibaigė paliaubomis.
Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Romoje susitiko su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u bei valstybės sekretoriumi Marco Rubio.
Ukrainos prezidentas su J. D. Vance‘u susitiko pirmą kartą po to, kai prieš tris mėnesius Ovaliajame kabinete užvirė įnirtingos diskusijos, kurių metų JAV viceprezidentas apkaltino jį „nepagarba“ D. Trumpui. Ginčą dar labiau pakurstė pats JAV prezidentas, kuris pasakė V. Zelenskiui, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ ir kad jis neturi „kortų“ derybose su Rusija.