Dėl užmojų labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą socialdemokratų anksčiau skausmingai daužyti valdžioje tuomet buvę konservatoriai jau gali stebėti, kaip lazda atsisuka kitu galu.

Konservatorius dėl sumaišties, lydėjusios svarstant jų siūlomus nekilnojamojo turto mokesčius, kritikavę socialdemokratai dabar dėl to ir patys atsidūrė kritikos smaigalyje.

„Niekada nereikia užmiršti, kad lazda turi du galus ir bet kada gali sugrįžti kitu galu“, – stebėdamas šiandienines audringas valdančiųjų diskusijas liaudies išmintį priminė konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė.

Taip dešiniųjų politikas sureagavo į finansų ministro Rimanto Šadžiaus atvirą prisipažinimą, kad paskutinis mokesčių paketo variantas gimė likus vos kelioms valandoms iki Vyriausybės posėdžio.

[[ge:lrytas:lrytas:37857266]]

Audras keliantys valdžios planai padidinti mokesčius pastaruoju metu buvo kaitaliojami daugybę kartų ir dėl pertvarką lydinčio chaoso sulaukė šalies vadovo Gitano Nausėdos kritikos.

Bet reformos architektas iki paskutinės minutės vykusias diskusijas įvertino kaip pasiteisinusią demokratijos išraišką.

[[ge:lrytas:lrytas:37853150]][[ge:lrytas:lrytas:37858531]][[ge:lrytas:lrytas:37871742]][[ge:lrytas:lrytas:37893396]]

„Variantas, kuris pasiūlytas dabar įstatymo projekte, kuris iš Vyriausybės iškeliavo į Seimą, gimė galbūt pora valandų prieš Vyriausybės posėdį. Tai diskusija, įsivaizduojat, viešoji konsultacija, tęsiasi iki pat paskutinės minutės. Ir man atrodo, tai kad labai geras demokratiško aptarimo pavyzdys“, – kalbėdamas „Žinių radijui“ pasidžiaugė R.Šadžius.

Ankstesnė Ingridos Šimonytės vadovaujama dešiųjų Vyriausybė irgi siekė išplėsti nekilnojamojo turto mokėsčio bazę, tačiau tam smarkiai priešinosi ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai.

Seime įstrigus įstatymo priėmimui, tuometinė finansų ministrė Gintarė Skaistė sutiko su kompromisiniu variantu, kurį skubiai pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetui tuomet vadovavęs M.Lingė.

Vis dėlto desperatiškos dešiniųjų pastangos labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą baigėsi niekuo, o naujai gimstantys siūlymai ypač erzino socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę.

Nors įstatymo projektas jau buvo įveikęs svarstymo stadiją Seime, kairiųjų vedlė tada atvirai šaipėsi iš projekto rengėjų. Politikė teigė, kad jie yra susipykę su realybe.

„Tai, kas rengė šį projektą, man atrodo, yra susipykęs su realybe.

[[ge:lrytas:lrytas:37897784]]

Ateina tris metus ręstas projektas, jis finansų ministrės (G.Skaistės, – Red.) pristatomas ir, pasirodo, kad jis visiškai netinkamas, o vadančiųjų atstovas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas (M.Lingė, – Red.) per naktį sugalvoja kitą projektą. Tai jie tarpusavyje nesikalbėjo?“, – kalbėdama Žinių radijui 2023 metų spalį piktinosi V.Blinkevičiūtė.

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė ypač stebėjosi projekto rengėjų darbo broku.

„Tokio dalyko seniai neatsimenu, kad mokesčių projektas ateina vienas, staigiai per naktį apverčiamas kitaip tų pačių valdančiųjų atstovų. Tai blogo bendradarbiavimo, blogos vadybos pavyzdys“, – tuomet aklavietėje atsidūrusius valdančiuosius išsijuosusi kritikavo socialdemokratų vedlė.

Dabar, matydamas, kad nauji mokesčio projektai gimsta net pakeliui į Vyriausybę, M.Lingė juokėsi, jog buvusi V.Blinkevičiūtės kritika dabar labai tiktų R.Šadžiui, kuris elgiasi lyg paskutinės minutės pasiūlymus medžiojantis turistas.

„Vargu, ar ministrui yra kuo labai džiaugtis. Kai projektas gimsta likus kelioms valandoms iki Vyriausybės posėdžio, tai – akivaizdus chaosas.

Paskutinės minutės sėkmė gali vainikuoti nebent kokias nors kelionės paieškas, bet ne mokesčių pertvarką. Jau matėme daugybę jos pokyčių. Jau turbūt net patys valdantieji vargiai, ar galėtų juos suskaičiuoti“, – pastebėjo konservatorius.

[[ge:lrytas:lrytas:37897764]]

Jo nuomone, dėl mokesčio vykstančios diskusijos nėra blogai, bet vykstanti kaita rodo, kad nėra sutarimo ir aiškesnio matymo, ko iš tiesų siekiama: „Paprastai studentai savo rašto darbus neša paskutinę minutę ir džiaugiasi pagaliau juos atidavę ir atsikratę rūpesčio.

Panašu, kad ir ministrą iškamavo varginantis procesas – jis, kaip studentas, džiaugiasi savo darbą pagaliau atidavęs dėstytojui, nesvarbu, koks rezultatas bus ir kokį pažymį gaus“.

M.Lingė neatmetė, kad Seimą pasiekęs projektas gali įgauti dar kitokį pavidalą. „Jeigu jis daugybę kartų buvo keičiamas pakeliui į Vyriausybę, tai kas gali žinoti, kas jo laukia Seime, kur turbūt dar atsiras įvairiausių siūlymų“, – svarstė opozicijos atstovas.

Merai norėjo išvengti atsakomybės

Jis prisiminė, kad prieš keletą metų, kai Seime buvo svarstoma panaši iniciatyva, esą buvo įsiklausyta ir į dalies socialdemokratų teiktus pasiūlymus. „Mano kabinete tada buvo jų merai, kartu su jais ieškojome geriausių sprendimų ir jie buvo rasti. Tuomet skambėjusi kritika buvo visiškai nepelnyta“, – mano M.Lingė.

Beje, jis pastebėjo, kad tuomet merai kratėsi atsakomybės nustatyti mokesčio grindis – savivalda esą norėjo, kad tai būtų aiškiai reglamentuota įstatyme.

Todėl M.Lingė abejojo, ar savivaldybės ypač apsidžiaugs dabar siūlomu modeliu, kuris palieka labai daug erdės nustatyti, kas mokės už pagrindinį būstą, o kas šio mokesčio visiškai išvengs.

[[ge:lrytas:lrytas:37823895]]

Be to, jo nuomone, naivu tikėtis, kad savivaldos politikai, ypač prieš rinkimus, norės imtis nepopuliarių sprendimų. „Savivaldybėse irgi sėdi politikai, kurie prieš rinkimus galvoja apie savo perrinkimą, o ne kaip iš savo rinkėjų surinkti kuo daugiau mokesčių. Todėl vargu, ar bus ambicijų surinkti kuo daugiau šio mokesčio“, – abejojo opozicijos atstovas.

Įvykusių kūlversčių – per daug

Buvusi finansų ministrė G.Skaistė, matydama dabartines socialdemokratų kančias gimdant nekilnojamojo turto mokesčio variantus, juokavo, kad kairieji turbūt jau buvo užmiršę, ką reiškia atsidurti valdžios kėdėje. „Jie, matyt, jau nemoka būti kitaip nei opozicijoje ir užmiršo, kad įstatymai negimsta taip lengvai, kaip įsivaizduoji būdamas joje“, – kalbėjo konservatorių atstovė.

Ji pastebėjo, kad diskusijų dėl mokesčių sunku išvengti, bet dabartinės valdžios aptariamos jų versijos esą jau peržengia bet kokias tolerancijos ribas.

„Kai ieškai geriausio varianto, natūralu, kad atsiranda pokyčių, bet šįkart jų gausa tikrai stebino. Pirmadienį ministerija registruoja vieną projektą, o jau tą pačią dieną premjeras praneša, kad bus kitas variantas ir jis po nakties atsiranda. Tai tų kūlversčių net ir mano skoniui yra per daug“, – juokėsi buvusi finansų ministrė.

Tačiau G.Skaistė mano, jog Vyriausybėje patvirtintas ir Seimui atneštas variantas dar toli gražu ne paskutinis. „Dabartinis variantas yra geresnis, logiškesnis, bet, manau, kad jis irgi dar keisis“, – prognozavo opozicijos atstovė.

Keitėsi grindys, bet ne lubos

Dar praėjusį pirmadienį R.Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija buvo įregistravusį siūlymą leisti savivaldybėms pačioms nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio grindis nuo 20 iki 80 tūkst. eurų.

Bet jau iš karto premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad kitą dieną atsiras nauja pakeitimų redakcija, kuriai galiausiai Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė.

Naujausiame projekte nebeliko anksčiau buvusio ribojimų ir siūloma, kad savivaldybės pačios galėtų nustatyti kokias nori grindis, taip pat nuspręsti ir dėl mokesčio tarifo, kuris turėtų svyruoti nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto vertės.

Anksčiau buvo siūloma apmokestinti visą brangesnį nei 20 tūkst. eurų vertės nekilnojamąjį turtą, vėliau vadinamosios grindys buvo ne kartą keičiamos, padaryta virtinė įvairiausių nuolaidų.

Niekas negali paaiškinti, ar toks ir buvo numatytas scenarijus, tačiau šaltiniai pastebi, kad vienas iš garsiai neįvardijamų reformos tikslų – išsaugoti siūlomą viršutinį mokesčio tarifą – per visas audringas diskusijas taip ir liko beveik nepajudinamas.

Dabar 500 tūkst. eurų vertę viršijanti nekilnojamojo turto dalis yra apmokestinama 2 proc. tarifu. Po reformos tokio tarifo iš viso neliktų, o 600 tūkst. eurų viršijančiai nekilnojamojo turto daliai būtų taikomas 1 proc. tarifas.

[[ge:lrytas:lrytas:37897781]]

Šiuo metu 1 proc. mokesčio tarifas yra taikomas nekilnojamam turtui, kurio vertė yra didesnė nei 300 tūkst. eurų, bet neviršija pusės milijono eurų.

Jeigu Seimui nepavyktų priimti Vyriausybės siūlomų pakeitimų, liktų galioti dabartinis įstatymas, kuris būtų ypač nepalankus brangaus turto savininkams.

Turimais neoficialiais Finansų ministerijos skaičiavimais, nieko nepakeitus, vidutinė esamo mokėtojo įmoka kitais metais vidutiniškai padidėtų nuo 513 eurų iki 2,5 tūkst. eurų.

Kairiųjų pažadai keitėsi

Beje, G.Skaistė irgi nusistebėjo, kad socialdemokratai laikosi įsikibę siūlymo perpus sumažinti mokestį labai brangiam nekilnojamam turtui.

Ji pati mano, kad dabar galiojantys tarifai yra neproporcingai dideli ir tai esą neatitinka kitų valstybių praktikos. „Tas 2 proc. tarifas Lietuvoje yra tiesiog per didelis, bet keista, kad jį siūlo mažinti būtent kairieji“, – nusistebėjo konservatorė.

Prieš 2024 metais vykusius Seimo rinkimus socialdemokratai savo programoje deklaravo siekį įtvirtinti „realų prabangaus turto apmokestinimą“. „Aiškus ir apgalvotas, bet reikšmingas prabangaus turto apmokestinimas (fizinių asmenų labai brangaus nekilnojamojo turto, ištaigingų automobilių ir kito prabangaus turto, skirto asmeninėms reikmėms) leis ne tik papildyti valstybės ir savivaldybių biudžetus, bet ir prisidės prie Lietuvoje vis dar itin didelės pajamų ir turto nelygybės mažinimo“, – skelbta kairiųjų rinkimų programoje.

Tiesa, G.Skaistė priminė, kad dar anksčiau – 2020 metais – socialdemokratai rinkimų programoje buvo įsipareigoję įvesti visiems privalomą nekilnojamojo turto mokestį.

Be to, G.Skaistė abejojo, ar dabartinė Vyriausybė kėlė sau tikslą iš Europos Komisijos išsiderėti Lietuvai palankesnes sąlygas dėl mokestinių rodiklių. Vieni tokių – išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę.

Anot konservatorių atstovės, Vyriausybė prieš keletą savaičių paprašė leidimo koreguoti įsipareigojimus dėl kai kurių kitų reformų, bet keisti neįgyvendinto rodiklio dėl nekilnojamojo turto mokestinės bazės esą net nepageidavo.

Prieš rinkimus mojuota lazda atsisuko kitu galu: kairiųjų naktiniai kūlversčiai – lyg prieš egzaminą