Katedros aikštėje išsirikiavo tūkstantis Vokietijos ir Lietuvos karių, aikštės prieigose – dešimtys karinės technikos vienetų, prie kurių noriai fotografavosi ceremonijos žiūrovai.
Jau nuo 13 val. aikštėje susirinko šimtai žmonių, mojuojantys Lietuvos ir Vokietijos vėliavėlėmis, kurias visiems norintiems dalino vokiečių kariai.
O prie stendo, kuriame vokiečių kariai dalino įvairiausios Bundesvero atributikos, kaip lipdukai, ženkleliai ir juostos kortelei prisisegti, net nusidriekė norinčiųjų eilė.
Tiesa, stebėti iškilmingą karinį ritualą, žymintį oficialią naujo karinio vieneto gyvavimo pradžią, susirinko ne tik lietuviai – aikštėje buvo galima išgirsti ir vokiečių, ir kitų užsienio šalių kalbų.
O Krašto apsaugos ministerija (KAM), kartu su Vokietijos kolegomis, visiems susirinkusiems pažadėjo įspūdingą reginį – iš tiesų virš žiūrovų galvų praskrido net 18 Vokietijos kariuomenės orlaivių.
Visgi, orai ketvirtadienį ceremonijos dalyvių nedžiugino, nes nuolat keitėsi – tai prapliupdavo didžiulė liūtis, tai vėl kaitindavo saulė.
Tačiau net ir liūtis neišgąsdino susirinkusių žiūrovų, kurie pasirinko likti ir toliau stebėti ceremoniją.
Tiesa, neišvengta ir nemalonaus incidento – rikiuotės metu apalpo vienas vokiečių karys, kuriuo pasirūpino kiti kariai.
„Tokia garbė“
Viena iš neišsigandusiųjų liūties – vilnietė Dalia, kuri naujienų portalui Lrytas pasakojo net iš darbo išėjusi anksčiau, kad galėtų šią ceremoniją stebėti gyvai.
„Visai kas kita jausmiškai dalyvauti gyvai ir tai matyti“, – kalbėjo vilnietė.
Dalia neslėpė labiausiai šios ceremonijos metu pajutusi pasididžiavimo jausmą.
„Labiausiai didžiuojuosi Lietuva. Sąjungininkai neatvyktų į Lietuvą, jeigu būtume nepatikimi“, – kalbėjo moteris.
Vilnietė pasakojo, kad vokiečių karių buvimas Lietuvoje verčia jaustis saugiau, ypač atsižvelgiant į dabartinę politinę situaciją.
„Tai yra labai svarbi ceremonija. Labai reikia mums, Lietuvai, būti su Vokietija – gynyba mums dabar yra labai svarbu. Mes jau seniai turime vokiečius, kurie jau seniai čia dirba, bet dabar svarbiausia yra inauguracija, pradžia. Net yra atvykęs naujasis Vokietijos kancleris. Tokia garbė. Labai svarbus dalykas mums“, – kalbėjo moteris.
F. Merzo pažadas Lietuvai
Ceremonijos metu savo kalbas sakė prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai Dovilė Šakalienė ir Borisas Pistoriusas.
Savo kalbą susirinkusiems skaitė ir kancleris Friedrichas Merzas. Jis dar kartą pabrėžė, kad Lietuva ir NATO šalys gali pasikliauti Vokietija.
„NATO gali paskliauti Vokietija. Žinome, kad saugumas neprasideda pasienyje, jis prasideda ten, kur mūsų partneriai turi jas ginti. Todėl Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus apsauga yra Berlyno apsauga.
Mūsų bendra taika neturi geografinių ribų, ji baigiasi ten, kur nustojame ją ginti. Todėl esame čia šiandien, todėl čia pasiliksime. Vokietija laikosi savo įsipareigojimų tiek žodžiais, tiek veiksmais: šiandien, rytoj, tiek, kiek reikės“, – kalbėjo F.Merzas.
Ši G. W. Busho frazė taip pat įamžinta ir ant Vilniaus Rotušės įrengtos atminimo lentos.
Kancleris F. merzas pabrėžė, jog ši diena, kai Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada, žymi naujos eros pradžią.
„Mums visiems, o ypač – Bundesverui, ši diena yra naujos eros pradžia. dar niekada nesame dislokavę tokio didelio karinio vieneto pastoviam buvimui užsienio šalyje“, – ceremonijos metu kalbėjo Vokietijos kancleris.
„Dar reikia daug ką padaryti, tačiau esu tikras, kad kartu mes įveiksime visus iššūkius. Dar daugiau – neabejoju, kad mes dar labiau suartėsime ir kaip draugai, ir kaip partneriai“, – pridūrė jis.
D. Šakalienė: brigados buvimas Lietuvoje jau dabar nervina Rusiją
Po ceremonijos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kalbėjo, kad vokiečių karių buvimas Lietuvoje nepatinka Kremliaus režimui.
„Tai yra vienas stipriausių atgrasymo faktorių, tai ne tik brigada, tai taip pat ir visų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų įsipareigojimas būti kartu su mumis. Šita brigada, būdama Lietuvoje, jau dabar nervina Rusiją“, – sakė D.Šakalienė.
„Tai siunčia aiškią žinią, kad kariai čia yra, jie niekur neišeis ir jų atvažiuos tik dar daugiau. Vokietijos brigada, kartu su amerikiečių kariais, rodo, kad mes niekada nebebūsime vieni. Tos visuomenės baimės, kad gal sąjungininkai neateis – jie yra čia, jų daugėja. Šita strateginė žinia yra mums ypač svarbi“, – akcentavo ji.
Vokietijos įsipareigojimas
Sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje priimtas 2023 metais.
Nuolatiniam buvimui Lietuvoje perkeliama Vokietijos kariuomenės 45-oji šarvuotoji brigada su trimis manevriniais batalionais ir visais reikalingais įgalintojais, įskaitant kovinės paramos ir aprūpinimo vienetus.
Brigados perkėlimas vyksta laipsniškai – didžiąja dalimi brigados dislokavimas vyks 2025–2026 metais, o pilnas kovinės brigados pajėgumas bus pasiektas 2027-aisiais. Brigada bus pilnai koviniams veiksmams pasirengęs vienetas, turintis visą reikiamą techniką, įrangą, personalą bei atsargas.
Vokietijos brigados tarnybos vietos yra dvi: Rūdninkų kariniame poligone, kur įsikurs didžioji Vokietijos brigados dalis ir Rukla, kur ir dabar yra dislokuoti sąjungininkų kariai. Logistinės paramos taškai numatyti ir kitose Lietuvos vietose. Planuojama, kad iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių tarnautojų.
Kol Vokietijos brigadai skirta karinė infrastruktūra Rūdninkų kariniame poligone yra kuriama, brigados pirminis elementas tarnybą atlieka Vilniaus centre, o į Lietuvą 2025 – 2026 m. atvyksiantys kariai naudosis Lietuvos kariuomenės infrastruktūra, esančia netoli Vilniaus – t.y. Nemenčinės ir Rokantiškių kariniais objektais. Čia Vokietijos kariams bus suteiktos visos reikiamos sąlygos dirbti ir treniruotis. Vėliau, sukūrus reikiamą infrastruktūrą, brigados pagrindine lokacija taps Rūdninkų karinis poligonas ir Rukla.
Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o pilnas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis bus pasiektas 2027-aisiais.
Intensyviai vystoma infrastruktūra ne tik Rūdninkų poligone, bet ir kitose Lietuvos vietose.
Prasidėjo Rūdninkų karinio miestelio I etapo pastatų statyba, inžinerinių tinklų įrengimo darbai, tiesiami keliai.
Iki metų pabaigos planuojama pasirašyti sutartis dėl Rūdninkų karinio miestelio II etapo projektavimo. Be karinės infrastruktūros, plečiamos ir civilinės paslaugos, įskaitant vokiškas mokyklas ir darželius Vilniuje bei Kaune.