„Tai buvo kol kas aštriausias Donaldo Trumpo pasisakymas Vladimiro Putino atžvilgiu“, – pabrėžė tyrimų centro „Atlantic Council“ analitikė Agnia Grigas.

Savaitgalį, po vienos didžiausių Rusijos atakų prieš Ukrainą nuo pat pilno masto invazijos pradžios, JAV prezidentas D.Trumpas pavadino V.Putiną bepročiu, kuriam „kažkas nutiko“, o, paklaustas apie naujas sankcijas Maskvai, D.Trumpas tikino, kad jos „be abejo“ yra svarstomos.

Kalbėdama su naujienų portalu Lrytas A.Grigas pastebėjo, kad nevienareikšmiškų D.Trumpo pareiškimų Kremliaus atžvilgiu būta ir anksčiau, tačiau jo žodžių nelydėjo konkretūs veiksmai ar poveikio priemonės.

Visgi, anot mokslininkės, daugiau vilčių suteikia JAV Senate ruošiamas didžiulis sankcijų Maskvai paketas, kuris tikrai galėtų suduoti reikšmingą smūgį Rusijos karo mašinai.

[[ge:lrytas:lrytas:38014051]]

Kol D.Trumpas griežtesnių veiksmų prieš Kremlių imtis kol kas nesiryžta, teigiama, kad JAV senatoriai ketina teikti paketą ir be JAV prezidento pritarimo.

Praeityje, jau po Krymo aneksijos, toks žingsnis jau yra suveikęs. Ar galėtų suveikti dar kartą? Ir kokią įtaką gali turėti jau kurį laiką kylantis dalies respublikonų spaudimas?

[[ge:lrytas:lrytas:37981567]][[ge:lrytas:lrytas:37985836]][[ge:lrytas:lrytas:38012417]]

Pristatė paketą

Dar prieš savaitę pareiškęs, kad yra pasirengęs bendradarbiauti su Ukraina dėl „memorandumo“, nubrėšiančio galimą veiksmų planą, kaip užbaigti karą, šį savaitgalį V.Putinas surengė masinį Ukrainos bombardavimą – paleido daugiau nei 600 dronų ir tuziną raketų.

Kurį laiką tylėjęs JAV prezidentas D.Trumpas pareiškė, kad V.Putinas „visiškai išprotėjo“, ir įspėjo, kad jeigu Rusija nesustabdys savo veiksmų, tai gali lemti Rusijos kolapsą.

,„Mano santykiai su V.Putinu visada buvo labai geri, bet jam kažkas nutiko. Jis tapo visišku BEPROČIU! Visada sakiau, kad jis nori VISOS Ukrainos, o ne tik jos dalies. Galbūt tai ir tampa įrodymu. Bet jeigu jis to nori, tai ves tik į Rusijos žlugimą!“, – socialiniame tinkle „Truth Social“ rašė D.Trumpas.

Dar anksčiau, kalbėdamas su žurnalistais, D.Trumpas nurodė, kad svarsto didinti JAV sankcijas Rusijai.

„Atlantic Council“ analitikė A.Grigas naujienų portalui Lrytas kalbėjo, kad nors tai iš tiesų ir buvo patys aštriausi D.Trumpo žodžiai V.Putino atžvilgiu, JAV prezidentas jau ne kartą yra parodęs, kad nebūtinai jo žodžius lydi atitinkami veiksmai.

Daugiau vilčių mokslininkė deda į judesius JAV Senate – praėjusią savaitę Respublikonų partijos senatoriai pristatė įstatymo projektą, kuriuo būtų įvedami 500 proc. muitai bet kuriai šaliai, perkančiai Rusijos naftą, dujas ir uraną.

[[ge:lrytas:lrytas:38018563]]

„Ilgametis respublikonų senatorius Lindsay Grahamas šiuo metu bando rasti tarppartinį demokratų ir respublikonų susitarimą dėl sankcijų prieš Rusiją. Tad man kol kas daugiau vilčių nei D.Trumpo žodžiai duoda ši L.Grahamo iniciatyva, kad gal visgi Amerika ryšis stipresnėms sankcijoms prieš Rusiją.

Taip pat matome, kad ES pradeda rodyti lyderystę su savo sankcijų paketais – ir tais, kurie buvo patvirtinti, ir tais, kurie yra planuojami“, – kalbėjo A.Grigias.

Užsienio žiniasklaidoje teigiama, kad JAV senatoriai ketina teikti projektą balsavimui net nelaukdami D.Trumpo pritarimo, tačiau sankcijos vis tiek turėtų praeiti ne tik Senate, bet ir Atstovų Rūmuose.

Jeigu sankcijos būtų patvirtintos abejuose JAV Kongreso rūmuose, bet būtų vetuojamos prezidento D.Trumpo, kurio parašo reikia įstatymo įsigaliojimui, tuomet reikėtų dviejų trečdalių tiek Senato, tiek Atstovų rūmų narių, kad JAV prezidento veto būtų atmestas.

Tokia situacija nėra neįmanoma – 2017 metais, po Krymo aneksijos ir Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus, JAV Kongrese buvo paruoštas sankcijų Rusijai paketas, kuriam D.Trumpas nepritarė. Tačiau sankcijos sulaukė tokio plataus tiek demokratų, tiek respublikonų palaikymo, kad, nenorėdamas pažeminimo Kongrese, kuomet jo veto būtų atmestas, D.Trumpas po sankcijų paketu padėjo savo parašą.

Ar tokia situacija galėtų pasikartoti dabartinės sudėties Kongrese?

A.Grigas pripažino, kad tai padaryti būtų įmanoma, nors ir labai sudėtinga.

„Nemažai MAGOS („Make America Great Again“ judėjimo atstovų – aut.past.), D.Trumpo palaikytojų pastaruosius kelerius metus buvo priešiškai nusiteikę prieš Ukrainos palaikymą.

Iš dalies tai buvo ir dėl vidinės politikos aspektų, nes buvo bandoma kritikuoti J.Bideną ir jo administracijos veiksmus. Ir D.Trumpo retorika Rusijos atžvilgiu iki šiol buvo švelni, labiau pristatoma kaip galimybė prekybai su Rusija“, – pripažino analitikė.

Vis dėlto, anot jos, dalis tradicinių respublikonų papildomas sankcijas Rusijai mato kaip vienintelį kelią privesti V.Putiną prie derybų, o ir pats D.Trumpas šį klausimą laiko kaip kozirį savo kišenėje.

A.Grigas pasakojo, kad pati Respublikonų partija šiuo klausimu nėra vieninga – tradiciniai respublikonai iš tiesų jau daro spaudimą D.Trumpui laikytis klasikinės JAV užsienio politikos Rusijos atžvilgiu, tačiau dauguma D.Trumpo šalininkų sankcijų klausimu išlieka skeptiški.

[[ge:lrytas:lrytas:38018560]]

„Tas spaudimas yra, bet kiek jis bus veiksnus – reikia pažiūrėti. D.Trumpas labai laikosi savo pozicijų, ir MAGOS pozicijų, todėl jis bus labiau linkęs pakeisti tradicinių respublikonų pozicijas negu tradiciniai respublikonai yra gebantys pakeisti D.Trumpo pozicijas. Bet noriu likti optimistiška“, – kalbėjo analitikė.

Visuomenės poveikis

Galbūt spaudimo priemone politikams galėtų tapti JAV visuomenė, tradiciškai turinti labiau neigiamą požiūrį į Rusiją?

A.Grigas pripažino, kad Ukrainos klausimas plačiajai Amerikos visuomenei nėra labai svarbus, ir D.Trumpo politikos amerikiečiai nevertina pagal jo veiksmus Rusijos ir Ukrainos atžvilgiu.

Anot jos, iki šiol JAV vyravo gana platus Ukrainos palaikymas, tačiau šiuo metu amerikiečių dėmesį prikaustė jiems patiems „aštresnės“ temos.

„D.Trumpas dabar apskritai daro labai daug, turi labai daug „darbotvarkių“. Amerikos žmonių dėmesys yra susiskaldęs į skirtingas temas, kurios jiems yra labai aktualios – nuo D.Trumpo karo prieš universitetus ir Harvardą iki jo sėkmingos diplomatinės kelionės per Artimuosius Rytus su trilijono vertės susitarimu“, – pasakojo analitikė.

Be to, ir pats D.Trumpas nuolat akcentuoja, kad karas Ukrainoje yra ne Amerikos ir ne jo paties administracijos.

[[ge:lrytas:lrytas:38018581]]

Visgi, ar iš tiesų jau galima matyti D.Trumpo atsitraukimo ženklų?

„Kur matosi traukimasis, tai kad JAV nebesiunčia tiek savo pasiuntinių, nebesiunčia S.Witkoffo būti derybų tarpininku. Be to, D.Trumpo administracija parėmė V.Putino primestą idėją, kad visgi Rusija ir Ukraina turėtų derėtis tiesiogiai – dabar ir matome tokią tendenciją, kad „tegul Ukraina ir Rusija derasi tiesiogiai“. Vis dažniau girdime frazę, kad tai nėra Amerikos karas, nėra D.Trumpo karas, o kad tai yra V.Putino, V.Zelenskio ir Europos karas“, – dėstė ji.

Tiesa, A.Grigas pastebėjo, kad iki galo ir nėra aišku, kaip iš tiesų atrodytų JAV atsitraukimas nuo karo Ukrainoje – visada apie tai buvo kalbama labai abstrakčiai.

„Net nežinoma, ką D.Trumpas turi omeny, sakydamas, kad atsiribotų nuo šio reikalo – ar kad jis pats ir jo administracija nedalyvautų derybose? Didžiausias klausimas, kiek toliau Amerika remtų Ukrainą, nes parama yra finansinė, ir karinė, ir sankcijos“, – kalbėjo ji.

O būtent sankcijos, anot jos, ir parodys, ar JAV ketina likti įsitraukusi į tolesnį derybų dėl taikos Ukrainoje procesą.

„Šių dienų diskusijos apie sankcijas yra vienas iš tų esminių klausimų, parodysiantis, kiek D.Trumpo administracija lieka aktyvus aktorius šiose derybose ir šiame kare.

Nes jeigu sankcijos bus vystomos, tai parodytų, kad visgi D.Trumpo administracija ir JAV toliau turės svarbią rolę šiame konflikte“, – pabrėžė A.Grigas.

Respublikonų rankose – galingas ginklas prieš Rusiją: ar galėtų nepaisyti D. Trumpo?