Į naują skandalą dėl savo verslo ir iš valstybės gautos paskolos įsivėlęs premjeras Gintautas Paluckas dabar iš esmės turi kelis pasirinkimus, kaip šitą situaciją nuskausminti, sako portalo Lrytas kalbinti politikos ekspertai.

Tiesa, apie atsistatydinimą, anot jų, kalbėti tikriausiai neverta – kad apie tai negalvoja, jau patikino ir pats Vyriausybės vadovas.

Nors ketvirtadienio rytą specialiai surengtoje spaudos konferencijoje G.Paluckas atsakė į dalį žiniasklaidos atstovų užduotų klausimų ir bandė išsklaidyti abejones, politologų teigimu, dabar tik nuo galimo oponentų ir visuomenės spaudimo priklausys, kaip šis klausimas rutuliosis toliau.

Svarsto, kaip reaguos ir partiečiai

[[ge:lrytas:lrytas:38063651]]

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis akcentavo, kad premjeras turėtų savo poziciją dėl lengvatinės valstybės paskolos jo verslui deklaruoti taip aiškiai, kad niekam nebekiltų jokių klausimų.

„Kitaip mes ir toliau kursime visokius modelius, baimes, ir politikoje jam tai labai trukdys. Jis turi maksimaliai plačiai deklaruoti visa tai, kas vyksta“, – įsitikinęs politologas.

Ar galimas interesų konfliktas, apie kurį kalbama vis garsiau, galėtų būti pakankama priežastis atsistatydinti? Visko gali būti, svarstė L.Bielinis. Tačiau čia yra ir kabliukų.

„Turime suvokti, kad jo atsistatydinimas reikštų šitos Vyriausybės žlugimą ir problemas koalicijoje, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje, kai mes esame valstybė šalia agresyvių teritorijų, mums toks politinės situacijos išbalansavimas būtų labai blogas, ir kartu labai naudingas tiems, kurie norėtų, kad Lietuvoje būtų chaosas“, – pastebėjo profesorius.

[[ge:lrytas:lrytas:38058494]][[ge:lrytas:lrytas:38062106]][[ge:lrytas:lrytas:38067101]]

Paklaustas, ar pastaruoju metu su premjeru siejamos neigiamos istorijos, pavyzdžiui, taip pat ir žvejyba su vienu turtingiausių šalies verslininkų, galėtų ryškiau atsiliepti jo reputacijai, L.Bielinis aiškino, kad reputacija formuojasi per gana ilgą laiką – visgi, anot jo, kuo daugiau bus tokių abejotinų istorijų, tuo bus „daugiau negatyvios reputacijos vaizdinio“.

„Tas yra labai nenaudinga premjerui“, – pridūrė VDU politologas.

Pasak L.Bielinio, politiniai oponentai greičiausiai po šio skandalo bandys mesti šešėlį ir ant pačios socialdemokratų partijos, tačiau opozicijos rankos iš tiesų čia gali net ir nebeprireikti.

„Gali būti, kad partijos viduje išryškės tam tikros konfrontacijos. Kaip žinia, ne visi buvo patenkinti tuo, kad G.Paluckas tapo premjeru, buvo visokiausių niuansėlių.

[[ge:lrytas:lrytas:38067333]]

Dėl šios priežasties, manau, partijoje vėl gali kilti tam tikrų diskusijų“, – spėjo profesorius.

Kiek toli bus nužengta?

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius, paklaustas, ar G.Palucko įmonės paskola iš valstybės jau yra tas dalykas, kurį reikėtų sureikšminti, svarstė, kad galimas situacijos sureikšminimas dabar priklausys nuo dviejų aspektų.

„Pirmas – kiek opozicija bus veikli ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais, kiek bus realiai ši tema iš opozicijos pusės eksploatuojama. Kitas dalykas – ar mes matysime kažkokią aštresnę reakciją apskritai iš pilietinės visuomenės, ar matysime rimtesnių protestų, veiksmų, kad būtų ir spaudimas iš apačios.

Visgi į tą antrą aspektą didelių vilčių nedėčiau, nes vis tiek tai yra susiję su finansiniais dalykais, ILTE veikla – tai nėra tie klausimai, kur jau taip lengva parodyti, galbūt „parduoti“ opozicijai šitą klausimą eiliniam žmogui, kad jis gerai suprastų, kaip tie procesai veikia, ir kodėl tai, kaip viskas vyksta, nėra pagal tą skaidrumo standartą, kurio turėtume siekti.

Tai turbūt daug kas priklausys nuo opozicijos pastangų, matysime, kiek žurnalistinio tyrimo autoriai dar plėtos šią temą, tai čia yra tokie keli elementai, kurie gali privesti prie situacijos, kad šitas klausimas būtų sureikšmintas labiau“, – komentavo politologas.

Visgi paprasčiausias kelias premjerui uždaryti šitą istoriją, anot M.Baltrukevičiaus, dabar būtų tiesiog perleisti savo turimas įmonių akcijas.

„Gal ne visiškai ta istorija būtų uždaryta, bet bent politiškai nujautrinta. Jis galbūt galėtų pripažinti, kad gal čia ir nebuvo patys geriausi sprendimai“, – svarstė pašnekovas.

Apskritai, VPAI asocijuotojo analitiko teigimu, politinės kultūros standartas, kokį prisiima Vyriausybė, rinkėjams šiandien turėtų nemažai ką pasakyti.

„Ne taip seniai Portugalija turėjo pirmalaikius parlamento rinkimus, ten pagrindas buvo toks, kad paaiškėjo, jog premjero įkurta įmonė, įkurta dar iki jo pradėjimo dalyvauti politikoje, laimėjo užsakymus iš valdžios institucijų, ir tai buvo pagrindas netgi pirmalaikiams rinkimams.

Taip, jo partija rinkimus laimėjo, jis liks savo pareigose, bet vėlgi – šios situacijos yra kažkiek panašios, ir tiesiog parodo, kad realiai gali būti skirtingi vertinimai, ir kad ši istorija nėra jau tokia visiškai nekalta“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:38067334]]

Tiesa, pats politologas nelabai tiki, kad atmosfera galėtų užkaisti iki tokio lygio, kad būtų rimtai keliamas G.Palucko likimo premjero poste klausimas – kad nesvarsto trauktis, ketvirtadienį jau patikino ir pats Vyriausybės vadovas.

Ar G.Palucko istorijos su žvejyba verslininko T.Barščio draugijoje ir valstybės paskola jo verslui turės įtakos jo reitingams ir reputacijai, esą vertinti taip pat dar sunku.

„Labiau apsistočiau ties tuo, kad Vyriausybė apskritai, atsižvelgiant į tai, kad startavo dar visai neseniai, nepasižymi aukštu populiarumu, tas startas iš karto sudėtingas, aplinkybės irgi tokios, kad čia ir ultimatumų, ir visko matėme.

Taip, mes dabar jau galbūt mažiau reaguojame į visą triukšmą, kuris kartais vis dar kyla, iš esmės galime sakyti, kad koalicijoje „karas ir taika“ nuolat kaitaliojasi vietomis ir jau pripratome nesureikšminti to, kad kažkas apie ultimatumus kalba, nes žinome, kad greičiausiai vis tiek eilinį kartą nieko nebus.

Bet tas fonas vėl didele dalimi ir lemia, kodėl pasitikėjimas nėra toks, koks galėtų būti, ypač dar gana ankstyvoje darbo stadijoje. Tokios G.Palucko istorijos irgi neprisideda prie aukštesnio populiarumo“, – aiškino M.Baltrukevičius.

„Matysime, ar bus kažkoks konkretus, aiškiau apčiuopiamas pasitikėjimo premjeru kritimas – aš neatmesčiau galimybės. Dabar sunku spekuliuoti, kaip čia viskas vystysis – gal kažko dramatiško nematysime, bet bent kažkoks kritimas tikrai gali būti pagal dabartines aplinkybes“, – prognozavo politologas.

G.Paluckas ketvirtadienį patikino, kad dėl situacijos ir pats jau kreipėsi į etikos sargus.

Kas nutiko?

Trečiadienį pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, kad premjero G.Palucko valdoma pernai įsteigta įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“). Teigiama, jog paskola suteikta G.Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas.

Tyrimo metu nustatyta, kad premjero įmonei paskola suteikta iš jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos „Startuok“. Akcentuojama, jog G.Paluckas kontroliuoja kitą bendrovę – „Emus“, kuri, 2023 m. pabaigos duomenimis, turi daugiau nei 1,7 mln. eurų nepaskirstyto pelno.

Tyrime teigiama, jog ši bendrovė į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti negali, todėl 200 tūkst. eurų paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.

[[ge:lrytas:lrytas:38067336]]

Kaip skelbiama, praėjusių metų gruodžio 30 d. surengtas „Garnio“ akcininkų susirinkimas, jame G.Paluckas ir jo partneris Mindaugas Milašauskas sutarė įstatinį kapitalą padidinti iki 40 tūkst. eurų, išleidžiant naują akcijų emisiją ir įsigyjant akcijas pagal esamą proporciją. Premjero pareigas tuo metu jau ėjęs G.Paluckas įsigijo 49 proc. akcijų.

Anot tyrimo, dar rudenį įstatinis kapitalas siekė 10 tūkst. eurų ir taip neatitiko minimalių reikalavimų, norint gauti paskolą.

Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato.

G.Paluckas patvirtino pernai gruodį, jau vadovaudamas Vyriausybei, dalyvavęs savo įmonęs akcininkų susirinkime, kurio tikslas buvo užsitikrinti didesnį finansavimą iš ILTE, tačiau tikino šioje situacijoje nematantis interesų konflikto.

Nors premjeras žurnalistams sakė, kad „Garnis“ dėl paskolos kreipėsi dar pernai vasarą, pati ILTE nurodė, kad iš tiesų paraiška paskolai gauta pernai lapkritį.

Tai reiškia, kad sprendimas priimtas kelios dienos po to, kai buvusi socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pareiškė nebūsianti premjere ir savo įpėdiniu įvardijo G.Palucką, o svarbiausi sprendimai priimti G.Paluckui jau einant premjero pareigas.

Tyrime pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.

Anot tyrimo, vasario mėnesį Vyriausybė Seimui pateikė ILTE veiklą tiesiogiai reglamentuojančio įstatymo pataisas, o kovą G.Palucko vadovaujamas Ministrų kabinetas patvirtino centrinės valdžios subjektų skolinimosi limitus, tarp jų – ir limitus ILTE bankui.

Priduriama, jog sprendimus su ILTE priima ir banko steigėja – Finansų ministerija, tad sprendimus priima ir premjerui pavaldus finansų ministras Rimantas Šadžius.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenimis, G.Paluckas taip pat turi Turkijoje įregistruotos bendrovės „Triden Solo Tarim sirket“ akcijų, ji investuoja žemės ūkio srityje.

Spalį kandidatu į premjerus buvęs G.Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.

Turi pasiūlymą, kaip G. Paluckui nuskausminti kilusį skandalą: kiek toli bus nužengta? (9)