Reikšmingiausias pastarųjų savaičių JAV prezidento D.Trumpo pareiškimas – „Auksinio kupolo“ idėja. Tai buvusio JAV vadovo R.Reagano vadinamojo Žvaigždžių karo programos, prisidėjusios prie SSRS žlugimo, tąsa.

Gynybinis ir puolamasis „Auksinio kupolo“ projektas nukreiptas prieš Kiniją ir Rusiją (pakeliui gali būti Šiaurės Korėja, Iranas).

Nors esama nuomonių, kad tai tik dar viena pramogų verslo idėja, grandiozinį sumanymą JAV įgyvendins.

Šiaip jau visus D.Trumpo sumanymus, kaip ir pasirinktą taktiką, vertinu rimtai. Jis yra geopolitiškai klasikinės dvipoliarės priešpriešos tarp Vakarų ir Rytų šalininkas, nors pasirinkta kovos taktika gali to priešiškumo ir nepriminti. Svarbu kontroliuoti arba turėti tokią galimybę.

[[ge:lrytas:lrytas:38053297]]

Praėjusiame amžiuje dvipoliario pasaulio idėją suformulavo geopolitikos mokslo klasikas britų geografas H.J.Mackinderis (1861–1947), pasiūlęs hartlando („heartland“ – šerdinė šalis), Eurazijos centrinės dalies (anuo metu sutampančios su SSRS teritorija), terminą.

Šios geopolitinės teorijos paskutiniame variante yra du poliai – JAV ir SSRS.

[[ge:lrytas:lrytas:37665178]][[ge:lrytas:lrytas:37769077]][[ge:lrytas:lrytas:37981529]][[ge:lrytas:lrytas:37862374]]

Antrojo pasaulinio karo metais H.J.Mackinderis rašė: „Kas kontroliuoja Rytų Europą, tas vadovauja Heartland; kas kontroliuoja Heartland, tas šeimininkas Pasaulio Salai (Eurazijai ir Afrikai); kas kontroliuoja Pasaulio Salą, tas yra pasaulio vadovas.“

Šiuo metu jėgų daugiau, bet esmė ta pati. Ramšteine (Vokietija), lyderiaujant JAV, į koaliciją prieš Rusiją susibūrė net penkiasdešimt valstybių.

Per pirmąją prezidentavimo kadenciją D.Trumpas sankcijas Rusijai pasirašinėjo „abiem rankomis“. Sugrįžęs į Baltuosius rūmus jis taikos su Rusija panoro ne todėl, kad ją pamilo, o dėl beprasmės tolesnės kovos tradicinėmis priemonėmis.

Karas Ukrainoje – tai faktiškai praėjusio amžiaus pabaigos karas su XXI a. elementais. Sankcijos irgi beviltiškos. Neatsistojus ant trečiojo pasaulinio karo slenksčio Rusijos neįmanoma nugalėti.

Beje, Heartland dėl savo geografinės padėties taip pat buvo laikoma neįveikiama. O ir naujo pasaulinio karo metu pergalė gali būti pasiekta pačių susinaikinimo kaina.

Kinija ir Rusija (ir ne tik) į „Auksinio kupolo“ idėją sureagavo gana greitai. Jos puikiai supranta, kam tai skirta.

V.Putinas iš karto surengė viešą pasitarimą su savo vyriausybe apie naujų technologijų, tarp jų naudojant ir dirbtinį intelektą, įdiegimą karo pramonėje. Iš esmės prasideda naujas ginklavimosi varžybų etapas. Maskva šiuo klausimu kooperuosis su Pekinu, nes JAV investicijos į gynybą (į puolimą taip pat) yra dešimt kartų didesnės už Rusijos galimybes.

Rusijai fronte, kaip ir Ukrainai, reikia „taikos“ (tikrovėje – pertraukos, kad ir ilgalaikės), nes išlaidos karo veiksmų poreikiams milžiniškos. Dar prisideda ekonominių sankcijų pasekmės. Paliaubų ar kitokio pobūdžio mūšių stabdymas vilkinamas tik dėl vėluojančio Rusijos karo grafiko tikslų.

Gigantiškos problemos Rusijos laukia ir pradėjus naują karinės pramonės technologinę apviją. Rusija gali atsidurti tokioje situacijoje, į kurią pakliuvo SSRS Žvaigždžių karo projekto fone. Po „Auksiniu gaubtu“ glūdi ne tik sukarinto kosmoso amunicija, bet ir kitokios karinių technologijų naujienos, ne tik dronų spiečiai.

Ateities karas, didelis ar mažesnis, bus visiškai kitoks nei dabartinis Ukrainoje, su vis dar tūkstančio kilometrų fronto linija ir kasdieniais pranešimais apie mažiausiai tūkstantį žuvusių priešų.

Besikaunančiųjų apkasai, pagal pranešimus žiniasklaidai, beveik „ranka pasiekiami“. Vienas karys užklydo į priešo teritoriją ieškodamas užsirūkyti. O tuo pat metu nauja moderni karinė pramonė lipa ant kulnų.

Pagalvojau apie kitokį karą stebėdamas iškilmingą Vokietijos brigados pristatymą Vilniuje.

Įspūdinga ceremonija. Žvalūs jauni kariai, moderni amunicija, pergalės jausmas, nors dar nekariauta, Vokietijos kanclerio, kaip naujojo ES lyderio, kalbėjimas. Vis dėlto bendras vaizdas priminė tradicinį pasiruošimą karui.

Žinoma, nauji dalykai nematomi ir nerodomi. Tikiuosi, kad didelės lėšos kariniams reikalams bus išleistos laikantis šiuolaikiškų principų.

Sudomino neseniai vykęs televizijos forumas, kuriame buvo klausinėjamas prezidentas G.Nausėda. Įstrigo vienas epizodas.

Paklausus, kiek ilgai pakelta 5–6 proc. lėšų nuo BVP krašto gynybai kartelė gali išsilaikyti, ar po 2030 m., kai bus sukurta divizija, nebus grįžtama į 2 proc. zoną, prezidento atsakymas buvo netradicinis – esą iki numatyto termino divizija visiškai nebus sukurta, o Rusijos grėsmė Vakarams ir NATO išliks ilgai, nesvarbu, ar valdžios laikysis V.Putinas, ar kitas asmuo.

G.Nausėdos teigimu, Rusijos jaunimas šiuo metu mokyklose yra „intoksikuotas“, tad jokia demokratinė karta negali nei užaugti, nei susiformuoti.

Lietuvai, ir ne tik jai, anot prezidento, dar ilgai teks gyventi didesnės grėsmės sąlygomis. Kitaip sakant, Lietuva lieka ilgalaike Rusijos priešininke.

Dar viena įdomi žinia – D.Trumpas Sakartvelo nepriklausomybės dienos proga (gegužės 26 d.) pasveikino prezidentą M.Kavelašvilį.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje JAV dėl valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ antidemokratinių veiksmų sustabdė strateginę partnerystę, o premjeras I.Kobachidzė įtrauktas į Baltijos šalių sankcionuojamų politikų sąrašą. Tas sveikinimas reiškia, kad D.Trumpui santykiuose su Rytais Sakartvelas yra reikšminga ir reikalinga dalis.

Man atrodo, kad pragmatiško požiūrio iš D.Trumpo gali sulaukti ir Baltarusija, ypač glaudžiai bendradarbiaujanti su Kinija.

Mečys Laurinkus. Ateities karas bus visiškai kitoks nei dabartinis Ukrainoje