„Paklauskite savo žvalgybos institucijų, ką Rusija planuoja šią vasarą Baltarusijoje“, – pirmadienį viešėdamas Lietuvoje, Valdovų rūmuose vykusiame Vilniaus viršūnių susitikime, paragino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Anot jo, jeigu Rusija ruošiasi atakoms iš Baltarusijos teritorijos, tuomet Ukrainai reikia skirti daugiau pajėgumų, nes būtent Ukraina šiuo metu užtikrina, kad karas neišplistų iš šios šalies teritorijos.

Visgi, su naujausia žvalgybos institucijų teikiama informacija susipažinę Lietuvos politikai naujienų portalui Lrytas teigė, kad jokių indikacijų apie Rusijos planuojamą konvencinį NATO šalių puolimą nėra.

Rudenį Baltarusijoje vyksiančios „Zapad“ pratybos planuojamos mažesnės, negu įprastai, be to, kaip pabrėžė politikai, tol, kol Rusija yra įklimpusi Ukrainoje, rimtesnių veiksmų kita kryptimi Maskva nėra pajėgi pradėti.

[[ge:lrytas:lrytas:38113574]]

Seimo narių manymu, V.Zelenskio pareiškimas pirmiausiai susijęs su jo paties tikslais – paramos Ukrainai užtikrinimu, NATO šalių budinimu, priminimu apie grėsmes.

Tiesa, nors jokių indikacijų dėl tiesioginio Rusijos puolimo prieš NATO nėra, neatmetama, kad Rusija per Baltarusiją gali imtis nekonvencinių veiksmų – pavyzdžiui, dar vienos migrantų krizės organizavimo.

[[ge:lrytas:lrytas:38106103]][[ge:lrytas:lrytas:38112635]][[ge:lrytas:lrytas:38115158]]

G.Paluckas: visuomenei nėra pagrindo sunerimti

Premjeras Gintautas Paluckas, paklaustas, tai kokias žinias iš žvalgybos institucijų gavo apie Rusijos planus, teigė, kad „tos, kurios yra slaptos, nebus komentuojamos“.

Tačiau premjeras teigė, kad visuomenei tikrai nereikia sunerimti.

„Nereikia niekam sunerimti. Visa informacija, kuri yra gaunama iš spec. tarnybų, yra vertinama labai rimtai, bet nėra jokių papildomų grėsmių, kurias reikėtų visuomenei žinoti ar komunikuoti“, – patikino G.Paluckas.

Premjeras neatmetė, kad šis V.Zalenskio teiginys gali būti susijęs su „Zapad“ pratybomis, tačiau tuo pačiu patikino, kad informaciją apie šias pratybas renka ne tik Lietuvos, bet ir NATO žvalgybos institucijos, ir, anot jo, visų išvados yra tokios pačios.

„Šiuo metu organizuojamos pratybos savo apimtimi ir kitais dalykais problemų, papildomų grėsmių nekelia“, – teigė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38122854]]

G.Jeglinskas: tai V.Zelenskiui būdingas stilius

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas įsitikinęs, kad V.Zelenskio pareiškimas pirmiausiai yra būdas atkreipti dėmesį.

„Matome V.Zelenskiui ganėtinai būdingą stilių – jis tokiomis užuominomis nuolat kalba apie tai, kad „NATO turėtų būti labiau pasirengęs“, kad „Rusija tuoj gali pulti ir jus, Baltarusija gali pulti jus“, – priminė G.Jeglinskas.

Visgi, NSGK pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų NATO šalių žvalgyba gerai mato, kas vyksta Baltarusijoje, ir jokių indikacijų, kad Rusija arba Baltarusija dabar galėtų atlikti konvencinę ataką prieš NATO šalis – nėra.

Anot parlamentaro, svarbu suprasti kontekstą, kuriame kalba prezidentas V.Zelenskis.

„V.Zelenskis gavo visai gerus patikinimus dėl finansavimo iš tų susirinkusių šalių lyderių, dėl paramos Ukrainos ateičiai, bet saugumo situaciją ir bendrai Baltarusijos ar Rusijos keliamą grėsmę per Baltarusijos teritoriją mūsų žvalgyba mato geriausiai. Turime būti ne ramūs, bet budrūs, stebėti situaciją, nors kol kas jokių indikacijų nėra“, – pabrėžė jis.

Be to, G.Jeglinskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiemet „Zapad“ pratybos planuojamos mažesnės savo mastu negu būdavo įprastai.

[[ge:lrytas:lrytas:38122838]]

„Matome, o ir pati komunikacija iš Baltarusijos pusės buvo labai aiški, kad pratybos bus mažesnės savo mastu, bet scenarijai, kurie žaidžiami, pagal kuriuos vykdomos pratybos, visada įtraukia NATO, puolimą prieš NATO, susidūrimą su NATO pajėgomis. Tai nesikeičia.

Tai nekeičia nei Baltarusijos, nei Rusijos intencijų prieš NATO atlikti puolamuosius veiksmus, ar, kaip jie mato, ginamuosius, bet kol kas tikrai nėra taip, kad būtų planuojamos kažkokios ypatingos pratybos, kokių nebuvo anksčiau – atvirkščiai, mastas yra mažesnis negu anksčiau“, – pabrėžė jis.

Visgi, kam V.Zelenskiui reikėtų raginti, budinti tas NATO šalis, dalyvavusias Vilniaus viršūnių susitikime, kurios ir taip puikiai žino Rusijos grėsmę?

„Kiekvieno šalies lyderio intencija, kalbant apie tokius dalykus, yra apginti savo šalies interesus. V.Zelenskis nori, kad Europa liktų su Ukraina, kad Ukrainą toliau remtų ir mūsų šalys, kurios buvo susirinkusios Vilniuje, ir kad suprastume, jog ta grėsmė niekur nenueina.

Mes, būdami Lietuvoje, tai suprantame labai gerai, ne blogiau, nei ukrainiečiai, bet tai yra signalas ir visiems kitiems, kad ta grėsmė niekur nedingo“, – paaiškino G.Jeglinskas.

L.Kasčiūnas: jeigu tai migrantų krizė – susitvarkysime

Buvęs krašto apsaugos ministras, NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas taip pat V.Zelenskio žodžius aiškino kaip įspėjimą, kad Rusija augina raumenis, todėl NATO šalys negali būti ramios.

„O Baltarusija yra karinis forpostas, Baltarusija yra integruota į Rusijos karinę mašiną – tai yra faktas, tai nėra neutrali šalis“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Politikas pabrėžė, kad Ukraina yra patyrusi puolimus iš Baltarusijos pusės, todėl į visa tai žiūri labai rimtai.

„Mes irgi į tai žiūrime rimtai, bet šiai minutei kokių nors žvalgybiškai pagrįstų duomenų su aiškiais indikatoriais – o NATO žvalgyba yra stipriausia pasaulio žvalgyba – kad būtų kažkas netradicinio, nestandartinio, kad būtų kažkas, ko mes negalėtume kontroliuoti, nėra – tiek kalbant apie „Zapad“ pratybas, tiek kitus procesus“, – nurodė politikas.

[[ge:lrytas:lrytas:38122839]]

Visgi, L.Kasčiūnas pripažino, kad toks paveikslas gali keistis.

„Žvalgybos tarnybos viešoje ataskaitoje mus aiškiai informavo, kad Baltarusija stiprina savo pajėgumus, Rusija ten stiprina savo buvimą, todėl natūralu, kad situacija visada gali būti dinamiška.

Tačiau paantrinčiau Lenkijos prezidentui A.Dudai, o ir pats nuolat akcentuoju, kad, kalbant apie šią vasarą, šiuos metus, kol Rusija yra įklimpusi Ukrainoje, kol ji turi rimtų problemų Ukrainoje, kol ukrainiečiai kiekvieną dieną daužo Rusijos karinę mašiną, tol kokio nors rimtesnio, konvencinio, okupacinio scenarijaus nauja karine kryptimi Rusija negali, nepajėgi plėtoti“, – pabrėžė konservatorius.

Ar galėjo tuomet V.Zelenskis kalbėti ne apie konvencinę grėsmę – galbūt apie dar vieną migrantų krizę?

„Jeigu tai migrantų krizė – susitvarkysime, čia nėra problemų. Padarėme viską per tuos ketverius metus, kad turėtume stipriausią sienos apsaugos sistemą Lietuvoje, patyrusius pasieniečius.

Apgręžimo politika veikia, fizinis barjeras yra, sienos stebėjimo sistemos modernios, žinome taktikas, kaip suskaldyti grupes, kaip grąžinti atgal Baltarusijai. Susitvarkysime. Taip, tai yra dar vienas momentas permąstyti, įvertinti, pasižiūrėti, bet šiai minutei jokių duomenų, kurie kalbėtų apie rimtus bloguosius scenarijus, nėra“, – akcentavo jis.

R.Motuzas: pratybos visada yra tam tikras pasirengimas

Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas svarstė, kad V.Zelenskiui „Zapad“ pratybos kelia liūdną asociaciją, nes po jų prasidėjo Ukrainos puolimas.

„Ta asociacija yra labai rimta. Pratybos, žinoma, visada yra tam tikras pasirengimas. Šiuo atveju konkrečių duomenų neturime, bet tai yra tam tikras įspėjimas, kad mes būtume budrūs, ir kad daugiau dėmesio skirtume Ukrainai“, – įsitikinęs R.Motuzas.

URK pirmininkas dėstė, kad dabartinis geopolitinis neapibrėžtumas sukuria papildomą V.Zelenskio nerimą, dėl to atsiranda ir papildomas noras suaktyvinti partnerius.

[[ge:lrytas:lrytas:38122840]]

„Šiandien matome, kad praktiškai niekas nevyksta, ir JAV, ir prezidento D.Trumpo administracijos pozicija iš dalies yra pasyvi, laukimo pozicija, o tai be jokios abejonės jaudina V.Zelenskį, nes už jo nugaros yra žmonės, tauta, kariai, veikia karo nuovargis, yra labai daug nežinios.

Tokiu būdu prezidentas V.Zelenskis atkreipia visų mūsų dėmesį, kad mes visi turime susitelkti, nes tos pratybos yra šalia NATO sienos“, – kalbėjo R.Motuzas.

Kas įvyko?

Pirmadienį Vilniaus viršūnių susitikimo metu prie bendro stalo Valdovų rūmuose susėdę NATO rytinio ir šiaurinio flango valstybių vadovai prieš uždarą susitikimo dalį pranešė svarbiausias žinutes dėl būsimų Aljanso planų.

Ukrainos prezidentas V.Zelenskis akcentavo poreikį Europos šalims investuoti į gynybos pramonę.

„Iš vienos pusės, Rusija pradėjo savo vasaros puolimą, bet, kita vertus, jie yra priversti užsiimti diplomatija. Tai yra ir iššūkis, ir galimybė mums visiems – galimybė mums užbaigti šį karą“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Tuo pačiu Ukrainos prezidentas prakalbo ir apie būsimus Rusijos veiksmus, ir reikiamą Europos reakciją.

„Mūsų operacija „Voratinklis“ vakar įrodė, kad Rusija turi pajusti, ką reiškia jos praradimai. Tai stums ją į diplomatiją. Kai Rusija patiria nuostolius šiame kare, visiems tampa akivaizdu, kad Ukraina laiko fronto liniją ne tik dėl savęs, bet ir dėl Europos.

Paklauskite savo žvalgybos institucijų, ką Rusija planuoja šią vasarą Baltarusijoje. Jeigu jie ruošia atakas iš ten, tada mums reikia daugiau pajėgumų. Dabar tai reiškia Ukrainos stiprinimą, kad sustabdytume šio karo išsiplėtimą – todėl ginklų gamyba yra būtina“, – kalbėjo V.Zelenskis.

Tuo metu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pabrėžė, kad dabar NATO šalys galėtų apsiginti nuo Rusijos, tačiau jeigu nepadidins finansavimo gynybai, po 3–7 metų jau nebegalės.

„Neminėsiu konkrečių skaičių, tik pabrėžiu, kad dabartinio 2 proc. BVP gynybai, dėl kurio sutarta 2014 metais, nė kiek neužtenka tam, kad pasiektume savo pajėgumų tikslus, kuriuos turime pasiekti, jog užpildytume savo gynybos sistemos spragas. Dabar galime apginti save nuo Rusijos, bet po 3–7 metų negalėsime“, – kalbėjo M.Rutte.

Ką reiškia V. Zelenskio įspėjimas apie Rusijos planus Baltarusijoje šią vasarą?