„Teikiamu projektu, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir išaugusį Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimo poreikį, vykdant Valstybės gynimo tarybos (VGT) tarybos priimtą sprendimą dėl nacionalinės divizijos parengimo iki 2030 metų, mes siūlome Lietuvos kariuomenės struktūros ir krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo pokyčius“, – pateikiant projektą Seime kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Šiuo metu įstatyme įtvirtintas bendras ribinis karių skaičius siekia nuo 20 390 iki 27 370. Priėmus siūlomus pakeitimus, bendras ribinis karių skaičius didėtų iki 32 430, o nuo 2026 m. įsigaliojus Karo prievolės įstatymo pakeitimams, skaičius išaugtų iki 34 440.
Susiję straipsniai
Tikimasi, jog tokie pokyčiai leis laiku ir visa reikiama apimtimi įgyvendinti narystės NATO, Lietuvos kariuomenės struktūros plėtros įgyvendinimo ir karinio personalo skaičiaus didinimo planus.
Be to, pasak D. Šakalienės, siūloma karininkams, atitinkantiems nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir turintiems reikalingas kompetencijas bei užimantiems aukštesnes pareigas, suteikti aukštesnius karinius laipsnius.
Nacionalinę diviziją siūloma formuoti iš trijų brigadų
Seimui pateiktame projekte taip pat siūloma jau esamus nuolatinius karinius vienetus perskirstyti taip, kad Lietuvos kariuomenės Pirmąją diviziją sudarytų trys nuolatinės lygiavertės brigados.
„Atsisakoma pėstininkų brigados „Aukštaitija“ formavimo mokomųjų karinių vienetų pagrindu ir siūloma nuolatinius karinius vienetus perskirstyti taip, kad Pirmąją diviziją sudarytų trys nuolatinės lygiavertės brigados: pėstininkų brigada „Geležinis vilkas“ – sunkioji; pėstininkų brigada „Aukštaitija“ – vidutinė; ir Lietuvos Didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“ – lengvoji“, – Seime kalbėjo ministrė.
Pasak jos, Pėstininkų brigadoje „Geležinis vilkas“ numatyta steigti tankų batalioną. Taip pat planuojama steigti naujus, atskirus diviziją remiančius karinius vienetus – Žvalgybos batalioną, Ryšių batalioną, Transportavimo batalioną, Pirmąjį ir Antrąjį oro gynybos batalionus, Salvinės artilerijos ir Artilerijos batalionus.
„Taip pat siekiant sukurti nuolat veikiantį komendantūrų institutą, siūloma Principinę kariuomenės struktūrą papildyti nauju kariniu vienetu – Karo komendantūrų valdyba“, – teigė D. Šakalienė.
Siūlomus įstatymo pakeitimus palaikė 89 parlamentarai, balsavusių prieš ir susilaikiusių nebuvo. Toliau šį klausimą svarstys Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Planuojama, jog artimiausią dešimtmetį Divizijos ir Lietuvos kariuomenės tolygiam vystymui bei reikalingoms priemonėms įsigyti papildomai reikės apie 28 mlrd. eurų, o ilguoju laikotarpiu, po 2035 m. – dar apie 2 mlrd. eurų.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.