„Esame intensyvaus pokyčio centre“, – pabrėžė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė prieš trečiadienį prasidedantį NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.

Pagrindinė šio susitikimo tema – NATO šalių gynybos finansavimo didinimas, dėl kurio jau oficialiai Aljanso narės turėtų susitarti ir apie savo įsipareigojimą pranešti birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje.

Pasiūlymas ant stalo – per septynerius metus su gynyba susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šias išlaidas padalinant – 3,5 proc. BVP tektų grynai karinėms reikmėms, tuo metu likę 1,5 proc. BVP būtų skiriama su gynyba susijusioms išlaidoms, kaip infrastruktūra ar kibernetinis saugumas.

Visgi, ar tai būtų pakankamai ambicingas NATO šalių žingsnis dabartinėje situacijoje, ir tuomet, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas reikalauja 5 proc. BVP gynybai kuo greičiau? Ir ar pavyksta rasti sutarimą ir dėl tokio varianto?

[[ge:lrytas:lrytas:38108403]]

Kalbėdama su naujienų portalu Lrytas krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė pabrėžė, kad intensyvios diskusijos tarp NATO šalių tik prasideda, o Lietuva ir kai kurios kitos šalys ragina šį terminą sutrumpinti iki trejų metų laikotarpio.

„Dar iki šių metų pabaigos mes pamatysime tam tikrus geopolitinius pokyčius, kurie dar labiau paspartins procesus. Atsiranda vis aiškesnis suvokimas, kad jeigu mes norime apsieiti su atgrasymu, tai reiškia, kad turime atgrasymą padaryti labai matomą, ta galia turi būti matoma. Tą gali padaryti greiti sprendimai“, – kalbėjo D.Šakalienė.

[[ge:lrytas:lrytas:38121350]][[ge:lrytas:lrytas:38124662]][[ge:lrytas:lrytas:38125703]]

Ruošiamasi pokyčiams

Krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad dabar pasiūlyta 3,5 + 1,5 proc. BVP gynybai formulė absoliučiai daugumai NATO šalių bus priimtina.

„Net ir tokioms šalims kaip Vokietija. Jau matome teigiamą poslinkį. Ką tik grįžau iš Shangri-la dialogo Singapūre, kur ir JAV gynybos sekretorius sakė, kad tikrai Europos šalys labai stipriai pasitempė – net ir Vokietija. Ir dabar jau Azijos šalims siūlo sekti tuo pavyzdžiu ir didinti savo investavimą į gynybą“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Visgi, ar tai tikrai pakankama ambicija NATO šalims dabartinėje geopolitinėje situacijoje?

„Mes, kaip Lietuva, norėtume kieto investavimo į gynybą pilnai, visų 5 proc. BVP, bet turime atsižvelgti ir į valstybių ekonomikų dydžių skirtumus – tai, kas mums yra 5 proc. BVP, labai skiriasi, kai kalbame apie didžiąsias šalis.

Bet jau vien 3,5 proc. BVP investicijų į tuos kietuosius gynybos poreikius, arba, kitaip tariant, į NATO pajėgumų tikslus, jau tikrai yra labai geras pokytis.

Svarbiausia sutarti, kad terminas vis dėlto būtų kuo trumpesnis. Mes iš Lietuvos pusės tikrai norime, kad tas terminas būtų labai trumpas“, – pabrėžė ministrė.

Ministrės įsitikinimu, dabar svarstomas 2032 metų laikotarpis yra tikrai per ilgas terminas tokiam finansavimui pasiekti.

[[ge:lrytas:lrytas:38125738]]

Paklausta, dėl kokio termino yra realistiška susitarti, D.Šakalienė svarstė, kad situacija gali būti panaši, kaip ir su 2 proc. BVP gynybai tikslu – dalis valstybių šį procentą pasieks greičiau, dalis – lėčiau.

„Ir nuo Rusijos bei tos pačios Kinijos veiksmų irgi priklausys tam tikri tempai. Mano vertinimu, tai turėtų būti iki trejų metų laikotarpis pagal tai, koks yra poreikis, kaip turime pasiruošti. Tų pačių NATO pajėgumų tikslų užpildymas, įgyvendinimas reikalauja labai greito veikimo“, – atkreipė dėmesį ministrė.

Tiesa, D.Šakalienė nedetalizavo, kas konkrečiai galėtų įeiti į tuos 1,5 proc. BVP „su gynyba susijusių“ išlaidų.

„Tai turi būti tiesiogiai susiję su gynyba. Mes norime, kad ši sąvoka nebūtų „išpilta“. Tai negali būti tik su saugumu susijusios išlaidos, bet tiesiogiai su gynyba – tai, kas yra šiek tiek virš tiesioginių NATO pajėgumų tikslų.

Kokie dalykai galėtų įeiti praktiškai? Nenorėčiau detalizuoti, nes dėl to dar nėra sutarta. Tam tikri dalykai dabar yra ant stalo, todėl tai būtų užbėgimas už akių“, – kalbėjo ministrė.

Įtikins pati situacija

D.Šakalienė pasakojo dar tiksliai nežinanti toliau nuo tiesioginės grėsmės esančių pietinių NATO šalių pozicijų dėl šios finansavimo formulės, tačiau svarstė, kad NATO šalys vis labiau supranta šį poreikį – o netrukus supras ir dar labiau.

„Dar turbūt prieš tris mėnesius aš buvau absoliučioje mažumoje, kai sakiau, kad pamatysite – jau šiais metais labai sparčiai mūsų NATO kolegos pradės kelti savo gynybos biudžetus. Kaip matome, taip ir nutiko.

[[ge:lrytas:lrytas:38125743]]

Dar iki šių metų pabaigos mes pamatysime tam tikrus geopolitinius pokyčius, kurie dar labiau paspartins procesus. Atsiranda vis aiškesnis suvokimas, kad jeigu mes norime apsieiti su atgrasymu, tai reiškia, kad tikrai turime tą atgrasymą padaryti labai matomą, ta galia turi būti matoma. Tą gali padaryti greiti sprendimai“, – įsitikinusi ministrė.

Kokie gali būti tie geopolitiniai pokyčiai?

„Manau, kad iki metų galo tikrai bus akivaizdu, kad Rusijos elgesys Ukrainoje tikrai jokiais būdais neatitinka taikos, kokios tikėjosi JAV. Tai, ką mes, hard-linerių (tvirtos linijos Rusijos atžvilgiu besilaikančios šalys, – aut.past.) klubas, sakome, kad Rusija tikrai nesiruošia taikai, nenori paliaubų, taikos, atsisakyti savo imperinės plėtros planų ir juda tolyn“, – kalbėjo ministrė.

G.Nausėda mato trumpesnį terminą

Kiek anksčiau prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad 2030-ieji būtų optimalus terminas, iki kada NATO valstybės turėtų pasiekti 5 proc. BVP finansavimą gynybai.

„NATO susitikime be jokios abejonės reikia pasiekti, kad 5 proc. įsipareigojimas būtų rimtas.

Kad tai būtų ne tik įsipareigojimas, bet ir, sakyčiau, labai konkretus veiksmų planas, kaip ir kada ketiname pasiekti 5 procentus. (...)

[[ge:lrytas:lrytas:38125835]]

Esu įsitikinęs, kad neturime daug laiko. Turime tai padaryti kaip galima anksčiau. 2030-ieji, mano nuomone, būtų optimalus terminas“, – teigė G.Nausėda.

„Svarbiausia, kad būtų politinė valia ir labai aiškus NATO viršūnių susitikimo leitmotyvas, kad tai yra būtina, kad tai yra mūsų gyvybingumo, išgyvenimo, saugumo pagrindas. Tada, manau, sprendimai, kurių labiausiai reikia šiandieninėje situacijoje, gims savaime“, – pridūrė prezidentas.

Kiek anksčiau NATO vadovas Markas Rutte pareiškė norįs įpareigoti Aljanso nares vėliausiai nuo 2032 metų gynybai ir saugumui kasmet skirti 5 proc. savo BVP.

Visoms šalims narėms jis išsiuntė laišką, kuriame ragino 3,5 proc. BVP numatyti „tvirtoms karinėms išlaidoms“ ir 1,5 proc. BVP – susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui ir „panašiems dalykams“.

Ant NATO šalių stalo – naujas gynybos finansavimo modelis: ko galime tikėtis?