Visas metinis prezidento Gitano Nausėdos pranešimas galėtų būti apibūdintas trimis žodžiais – „gerbiamieji“, „aš“ ir „mes“, įvertino naujienų portalo Lrytas kalbinti politologai.

Ketvirtadienį Seime šalies vadovas G.Nausėda sakė valandos trukmės kalbą, kuria prezidentai įprastai įvertina praėjusius metus ir nubrėžia prioritetus būsimiems.

Kaip ir kiekvienais metais, šalies vadovas sureagavo į svarbiausias aktualijas ir pabarė valdančiuosius už klaidas.

Tiesa, politologai ironizavo, kad daugiau kritikos susilaukė buvusioji, premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė negu šiuo metu premjero pareigas einantis Gintautas Paluckas ir jo ministrų kabinetas.

[[ge:lrytas:lrytas:38151063]]

Šalies vadovas užuominomis kalbėjo apie premjerą G.Palucką, tarp eilučių palietė ir „Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį.

O vienam Seimo nariui prezidentas net pasiūlė susimąstyti, aš šis tikrai gali toliau likti parlamentaru.

[[ge:lrytas:lrytas:38152688]][[ge:lrytas:lrytas:38152951]][[ge:lrytas:lrytas:38152667]]

Didžiausia intriga

Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad šis metinis G.Nausėdos pranešimas ne itin skyrėsi nuo buvusių – jeigu anksčiau prezidento taikiklyje būdavo to meto valdantieji, ekspremjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė, tai ir šį kartą, dabar jau opozicija, lygiai taip pat buvo šalies vadovo kritikuojama.

M.Baltrukevičius suskaičiavo bent keturis momentus, kai prezidentas pasirinko pakritikuoti buvusią Vyriausybę – buvo priekaištų ir dėl antros pensijų pakopos reformos, ir dėl švietimo, ir dėl sveikatos priežiūros įstaigų, ir net dėl partnerystės įteisinimo.

„Iš dalies gal ir galima tai pateisinti dėl to, kad, jeigu žiūrime į tai, kas įvyko per metus nuo praėjusio pranešimo, tai pradžioje dirbo I.Šimonytės Vyriausybė. Iš kitos pusės, atrodo, kad būtų aktualiau kalbėti ne apie praeitį, bet apie dabartį ir ateitį“, – svarstė politikos analitikas.

Tuo metu dabartiniams valdantiesiems, kaip pastebėjo M.Baltrukevičius, tokios aštrios kritikos nebuvo.

G.Nausėda prikaišiojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl „taškomų“ pinigų neva kvalifikacijos kėlimui Druskininkuose, o pats kritiškiausias prezidento kalbos momentas – dėl teisinės atsakomybė išvengusio socialdemokrato Arūno Dudėno.

„Aišku, didžiausia intriga buvo, kas bus pasakyta dėl G.Palucko. Iš vienos pusės, tas kreditas, pasitikėjimo prasme, buvo paminėtas du kartus, bet turbūt neatsitiktinai buvo pasirinktas žodis „kreditas“, o ne kažkokia kita forma, nes kredito istorija G.Palucką ir gramzdina. Iš kitos pusės, viskas gana sušvelninta, nes kalbama apie gražiausių iniciatyvų gramzdinimą, apie pagrįstus ir nepagrįstus įtarinėjimus.

O tas fragmentas užbaigtas tuo, kad ne tik iš piktos valios pasitikėjimas švaistomas, bet dažnai neįvertinus politikui tenkančios atsakomybės naštos“, – įvertino M.Baltrukevičius.

[[ge:lrytas:lrytas:38153020]]

Prezidentas savo pranešimo metu kalbėjo, kad: „Užsivilkus politiko mantiją, vertėtų devynis kartus pamatuoti ir savo dalyvavimą versle. Priešingu atveju neišspręsti santykio su verslu klausimai nuolat gramzdins gražiausias iniciatyvas ir vers atsimušinėti nuo pagrįstų ir nepagrįstų įtarinėjimų“.

Šalies vadovas dėstė, kad: „Pergalė rinkimuose suteikia politikui žmonių pasitikėjimo kreditą. Kreditą, kurio užstatas yra tautos pagarba valstybei ir jos institucijoms. Kreditą, kurį iššvaistyti labai lengva. Deja, kas kartą stebėdami pirmuosius naujų rinkimų nugalėtojų žingsnius matome, kaip tas pasitikėjimas švaistomas. Kartais – iš piktos valios, bet dažniau – neįvertinus politikui tenkančios atsakomybės naštos“.

M.Baltrukevičius svarstė, kad nors tokia prezidento retorika G.Palucko atžvilgiu – gana kandi, vis dėlto, visos galimybės bent kažkiek pašvelninti „kampus“ buvo išnaudotos.

„Šią situaciją reikia vertinti kontekste. Prieš kelias savaites prezidentas kalbėjo, kaip jam gera dirbti su dabartine Vyriausybe – net žodis „mėgautis“ buvo panaudotas. Tad jis negali visiškai užmerkti akių, bet turėjo tarp eilučių, subtiliau pakomentuoti“, – kalbėjo analitikas.

Subtiliai, anot jo, buvo paminėtas ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – prezidentas kalbėjo, kad „mūsų viešoji erdvė perpildyta nesibaigiančiomis istorijomis apie vieno ar kito „ant bangos“ esančio veikėjo keliones ir skandalus, bet ne tuo, kas tikrai verta dėmesio“.

„Įtariu, kad R.Žemaitaitis, išgirdęs, jog yra interpretacija, kad čia apie jį kalbama, būtų labai pasipiktinęs ir sakytų, kad čia apie kažką iš pramogų verslo, o su juo nieko bendro neturi.

Todėl ir pasirinkta taip kalbėti, kad vieni žmonės vienaip perskaitys, kiti kitaip, prezidentas jausis teisus, kad paminėjo, bet realiai neįstūmė į per daug nepatogią situaciją“, – apibendrino M.Baltrukevičius.

Nukėlė metais atgal

Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas pastebėjo, kad kalbos pradžia apie užsienio ir gynybos politiką buvo aiški, struktūruota ir apibrėžta, tuo metu antroji – eklektiška, prezidentas perbėgo per daugelį sričių, tačiau taip ir nepaaiškino, kas yra jo prioritetai.

„Kartais tai, kas buvo vardijama, buvo tarpusavyje prieštaraujantys dalykai – matyt, buvo labai svarbu, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Pavyzdžiui, dėl partnerystės – kad reikia įtvirtinti, bet tuo pačiu metu reikia, kad visuomenė būtų patenkinta, nors visuomenė pagal apklausas būtų nepatenkinta, jeigu partnerystė būtų įtvirtinta“, – kalbėjo I.Kalpokas.

Politologas taip pat kalbėjo, kad aštriausius prezidento kirčius susirinko A.Dudėnas, tuo metu G.Paluckas nuo prezidento kritikos iš esmės išsisuko.

[[ge:lrytas:lrytas:38153019]]

„A.Dudėnui buvo labai aiškiai pasiūlymas suformuluotas pasvarstyti, ar vis dėlto nereikėtų padėti mandato. O G.Paluckui pastaba, kad reikėtų išsispręsti verslo ir politikos interesus, buvo labai švelni, nes buvo po gerokai stipresnio pastebėjimo apie tai, kad dėl A.Dudėno buvo neišlaikytas egzaminas, ir tarp gerokai optimistiškesnės kitos kalbos dalies apie vienybę, susitelkimą.

Ir šiaip tas pastebėjimas buvo, kad „reikia išsispręsti interesus, neprarasti visuomenės pasitikėjimo, bet visos Vyriausybės ateina su gražiais pažadais ir tą pasitikėjimą praranda“, tai tarsi nieko išskirtinio neįvyko – „nesureikšminkime“, paties premjero žodžiais“, – ironizavo I.Kalpokas.

O pagrindinė G.Nausėdos metinio pranešimo mintis, politologo vertinimu, susiveda į tris žodžius.

„Viskas šioje kalboje geriausiai susiveda į tris žodžius – „gerbiamieji“, „aš“ ir „mes“. Nes buvo labai daug retoriškumo, kad „žiūrėkite, čia tą ir aną reikia padaryti“, neįvardijant, nei kokia seka, nei kokiais būdais.

Sakyčiau, kad pati metinė kalba buvo nukelianti metus atgal, kai vyko prezidento rinkimų kampanija, nes tas „mes pasiekėme“ ir „mes padarėme“, „aš tą teikiau, aną“, buvo akivaizdus savo uodegos pavizginimas“, – įvertinoI.Kalpokas.

Ką tarp eilučių G. Paluckui ir R. Žemaitaičiui pasakė G. Nausėda bei kam buvo pasiūlyta lėkti iš Seimo?