Trečiadienį posėdžiavę valdančiosios koalicijos lyderiai pranešė netikėtą žinią – pirmasis gyventojų būstas nebus apmokestinamas nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu.

Prieš kelias savaites Seimas antruoju bandymu pirmojoje pateikimo stadijoje buvo pritaręs NT mokesčio įstatymo projektui, kuriuo savivaldybės pačios būtų galėjusios nusistatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę – „grindis“, ir 0,1–1 proc. tarifus.

Tačiau šią savaitę nuo šio varianto valdantieji atsitraukė. Valdančiosios koalicijos atstovai aiškino, kad persigalvota dėl kilusių diskusijų, nenorėta dar labiau audrinti visuomenės, baiminamasi, kad priėmimo stadijoje neužteks Seimo narių balsų.

Tuo metu Seimo opozicija aiškina tiesiai šviesiai – valdantieji išsigando kitą savaitę organizuojamo protesto dėl NT mokesčio.

[[ge:lrytas:lrytas:38154107]]

Tad kas per tą laiką galėjo įvykti, kad taip sunkiai pirmąją stadiją įveikęs projektas, dėl kurio buvo „sukiojamos rankos“ ir saviems, galiausiai tapo nebeaktualus?

Ar audrą socialiniuose tinkluose dėl palaikyto NT mokesčio sukėlę „Nemuno aušros“ rinkėjai sugrįš į Remigijaus Žemaitaičio simpatikų gretas? Ir koks iš tiesų NT mokesčio variantas galiausiai galėtų būti priimtas?

[[ge:lrytas:lrytas:38154617]][[ge:lrytas:lrytas:38158100]][[ge:lrytas:lrytas:38168597]]

Išsigando savo rinkėjų?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas spėjo, kad R.Žemaitaitis išsigando savo rinkėjų, aršiai užsipuolusių jį dėl palaikyto NT mokesčio, o premjeras Gintautas Paluckas po kilusio skandalo dėl paskolos nebėra pozicijoje, kur norėtų toliau spausti „aušriečius“ ir mėginti stumti patį nepopuliariausią mokestinį siūlymą.

„R.Žemaitaitis akivaizdžiai išsigando savo rinkėjų, nes ten pas jį prasidėjo labai nevaikiški reikalai ir jis turbūt suprato, kad toliau mėgautis dėmesiu gali ir nebepavykti, jeigu ir toliau jo partija palaikys NT mokestį“, – kalbėjo I.Kalpokas.

Todėl, anot jo, buvo pasirinktas toks mokesčio variantas, kuris didžiajai daliai „Nemuno aušros“ rinkėjų yra nebeaktualus – apmokestinti tik antrą, trečią ir paskestį būstą.

„O, žiūrint iš G.Palucko perspektyvos, pasirinktas toks variantas, nes visuomenė ir taip yra pakankamai įaudrinta tiek dėl paties G.Palucko reikalų, tiek, panašu, nelabai daug simpatijos visuomenėje sulaukė ir sveikatos sistemos pertvarka, ir eksperimentai su gydytojų nepasirinkimu.

Tad buvo priimtas variantas kuo mažiau siūbuoti laivą ir kažkaip ištverti dabartinį laikotarpį“, – įvertino politologas.

[[ge:lrytas:lrytas:38178198]]

Gali atrodyti visaip

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius svarstė, kad šiuo atveju suveikė keli tarpusavyje susiję faktoriai.

„Praktiškai kas trečioje Lietuvos savivaldybėje meras yra socialdemokratas, ir didžioji dalis socialdemokratų delegacijos Seime yra vienmandatininkai, kurie tikrai geriau jaučia nuotaikas regionuose, ir turbūt labiau už sąrašų kandidatus baiminasi mokesčių reformos politinių kaštų.

[[ge:lrytas:lrytas:38178159]]

Dėl to jau matėme pirmą manevrą, kai savivaldybėms buvo suteikta daugiau teisės nubrėžti ribas jau prieš pat pateikiant įstatymo projektą Seimui“, – priminė M.Baltrukevičius.

O dabartinio posūkio iniciatoriai, politikos analitiko manymu, yra „Nemuno aušra“.

„Matėme tą audrą socialiniuose tinkluose, kai R.Žemaitaičiui teko atremti daug visokių piktų buvusių rėmėjų komentarų“, – priminė jis.

Be to, M.Baltrukevičius neatmetė, kad G.Palucko paskolos skandalo fone aršiai į premjero pusę stojęs ir vienu pagrindiniu premjero gynėju tapęs R.Žemaitaitis galėjo išpešti tam tikrų politinių svertų iš paties G.Palucko.

„Ir tada nuspręsta dar kiek įmanoma labiau šį klausimą nujautrinti, kad mažėtų susierzinimas visuomenėje. Viską suvesčiau į šiuos dalykus, nes, žvelgiant iš ekonominės pusės, efektas valstybės biudžetui yra mažėjantis, ir turbūt net negalime būti 100 proc. tikri, ar tokios reformos užtektų, kad RRF lėšos būtų atrankintos – tai lieka atviras klausimas“, – pripažino politikos analitikas.

Politologas I.Kalpokas taip pat paliko atvirą klausimą, kaip galiausiai atrodys NT mokestis – dar gali pasirodyti ir aštunta, ir dešimta skirtinga apmokestinimo versija, ypač, kai galima pastebėti, jog socialdemokratų frakcija nėra labai patenkinta dabartiniu siūlymu.

„Bus labai įdomu stebėti pačių socialdemokratų vidines dramas tarp frakcijos ir Vyriausybės“, – prognozavo I.Kalpokas.

Ar sugrįš „Nemuno aušros“ populiarumas?

Visgi, jeigu pirmasis būstas iš tiesų liktų neapmokestintas, ar R.Žemaitaičiui, prieš rinkimus žadėjusiams mokesčių moratoriumą, rinkėjai atleis, o „Nemuno aušros“ populiarumas – vėl sugrįš?

I.Kalpokas svarstė, kad rinkėjų pasitikėjimą galima prarasti tik vieną kartą.

„Net jeigu paskui bandai sugrįžti į tą buvusią poziciją, vis tiek ta abejonė ir susierzinimas išliks. Juo labiau, jeigu į valdžią ateini su „gelbėtojo“ aureole, ir žmonės pamato, kad tas „gelbėjimas“, kaip jie jį įsivaizduoja, nėra tavo pirmas pasirinkimas, ir tik spaudžiamas nusileidi.

[[ge:lrytas:lrytas:38178160]]

R.Žemaitaitis sąmoningai apeliavo į nusivylusią, piktesnę visuomenės dalį, tai jie tiesiog gavo dar vieną patvirtinimą, kad visi politikai yra melagiai, prie to paties lovio nori prisiplakti. Iš šios pozicijos jam sugrįžti bus be galo sudėtinga“, – įsitikinęs I.Kalpokas.

M.Baltrukevičius taip pat svarstė, kad šią situaciją „Nemuno aušrai“ pavyks lengvai suvaldyti, visgi, anot jo, didelė tikimybė, kad prieš rinkimus „aušriečiai“ išeis iš valdančiosios koalicijos ir pabandys komunikuoti taip, kad suverstų kaltę koalicijos partneriams.

„Nemanau, kad trumpuoju laikotarpiu „Nemuno aušra“ išeitų iš valdančiosios koalicijos, dėl to nematau jiems potencialo grįžti į tokį populiarumą, kokį turėjo praėjusių metų pabaigoje. Gal ir tolesnio populiarumo smukimo nematysime, bet greičiausiai jis ir svyruos apie 5–7proc. diapazone, kaip dabar“, – spėjo M.Baltrukevičius.

Tačiau net išėjimas iš valdančiosios koalicijos, anot analitiko, negarantuotų „Nemuno aušrai“ sėkmės rinkimuose.

„Per kiekvienus rinkimus atsiras naujų politinių jėgų, arba atsiras tų, kurios bandys po pertraukos grįžti, ir naujumo efekto „Nemuno aušra“ nebeturės“, – kalbėjo M.Baltrukevičius.

Visgi, valdančiojoje koalicijoje – ne tik socialdemokratai ir „aušriečiai“, bet ir Sauliaus Skvernelio vedami demokratai, tačiau jie rinkėjų smūgių visiškai išvengia – partijos populiarumas išlieka stabilus, o S.Skvernelio netgi auga. Kodėl?

„Demokratai šiuo metu yra absoliučiai idealioje situacijoje. Jie turi du koalicijos partnerius, kurie sutraukia visą neigiamą dėmesį, kurie nuolat žiniasklaidos dėmesio centre, nuolat kritikuojami, o demokratai tarsi ramiai sėdi, niekur nelenda, ir tas nepasitenkinimas juos iš esmės apeina.

Dar S.Skvernelis kartais išlenda, truputį pamoralizuoja kažkokioje vidinėje rezistencijoje. Panašu, kad to užtenka, kad demokratai būtų matomi tarsi proto balsas koalicijoje“, – įvertino I.Kalpokas.

„Prasidėjo labai nevaikiški reikalai“: kodėl valdantieji persigalvojo dėl NT mokesčio? (5)