„Tai, ką atlieka FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – ELTA), ir, ką vertina STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba – ELTA), yra tam tikri rimtesni dalykai, ar paskolos, ar ILTE paskola buvo panaudota teisėtai ir teisingai. Šiuo atveju turbūt tai yra pagrindinis klausimas ir svarbiausias atsakymas. (...) FNTT ir STT atsakymai yra nepalyginamai svarbesni“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo F. Jansonas.
Pasak prezidento patarėjo, vertinti regimybes pagal viešojoje erdvėje paskleistą informaciją apie premjero įmonei suteiktą paskolą būtų neteisinga.
„Vertinti regimybes – tai čia visi gali regėti, ką nori. (…) Vertinti tai, kaip žmonėms galėtų atrodyti tai, ką jie žino iš vieno ar kito straipsnio, būtų neteisinga“, – kalbėjo F. Jansonas.
G. Paluckas laikosi savo ir interesų konflikto nemato: jaučiuosi visiškai teisus
Prezidentūros manymu, G. Palucko ir M. Navickienės istorijos – skirtingos
Savo ruožtu parlamento opozicija kritikuoja prezidentą, kad, kilus skandalui dėl G. Palucko, jo tonas premjero atžvilgiu yra pernelyg švelnus. Teigta, jog taikomi dvigubi standartai, lyginant šalies vadovo kritiką buvusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei dėl jos kelionės į Dubajų.
Susiję straipsniai
Nors Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tyrimo dėl buvusios ministrės kelionės nepradėjo, F. Jansonas tvirtina, kad M. Navickienės atvejis buvo kitoks – kalbėta ne apie galimas interesų konflikto regimybes, o apie konkretų skrydį su teisėsaugos akiratyje esančiais asmenimis.
„Faktai tuo atveju buvo labai aiškūs. Yra lėktuvas, skrydis, nemokėti pinigai, Dubajus, kompanija, kuri mokėjo už skrydį. Tai nėra apie ką kalbėti“, — sakė jis.
Pirmadienį vidinį auditą dėl paskolos įmonei „Garnis“ išdavimo aplinkybių baigęs nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė nenustatęs jokių pažeidimų. Visgi savaitę trukusio audito rezultatais bus siūloma tikslinti įmonių sąsajų vertinimą, kai įmonių akcininkai yra fiziniai asmenys, bei finansinių priemonių aprašuose aiškiau apibrėžti reikalavimus dėl kapitalo didinimo.
Savo ruožtu G. Paluckas, vertindamas patikrinimo rezultatus, tikino – kitaip būti ir negalėjo. Pasak jo, jokių pažeidimų padaryta nebuvo, todėl ILTE atliktas auditas ir jo metu surinkta informacija galės būti tinkamu pagrindu kitoms tyrimus pradėjusioms institucijoms.
Viešojoje erdvėje kelti klausimai būtent dėl abiejų premjero įmonių „Emus“ ir „Garnis“ sąsajų, esą pastaroji įsteigta tik pernai ir ne kaip dukterinė beveik 15 metų veikiančios „Emus“ bendrovė tik tam, kad būtų galima pasinaudoti jaunam verslui skirtos ILTE priemonės „Startuok“ finansavimu.
Situacija dėl lengvatinės paskolos „Garniui“ nusprendė domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog Gintauto Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero, kartu su M. Milašausku kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo pretenduoti į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai.
Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi į Seimo opozicinės jėgos.
Praėjusią savaitę posėdžiavusi VTEK)nusprendė pradėti tyrimą dėl premjero G. Palucko galimo interesų konflikto.
Vis tik, netrukus paaiškėjo papildomų detalių apie G. Palucko iš dalies valdomas įmones. Visuomenininkas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė gavęs vienos įmonės informaciją, kuri derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu. Nurodoma, kad pastarasis „Emus“ atstovas esą vėliau nurodė, kad sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu. Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti „Garniui“ suteiktos paskolos lėšomis.
Tuo metu „Garnis“ direktorius Artūras Lapinskas paviešintas sąsajas tarp įmonių vadino nesąmone ir dėl visuomenininko paskelbtos informacijos teigė planuojantis kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Apie tai, jog įmonės „Emus“ ir „Garnis“ neturi jokių sąsajų ir negali būti vertinamos kaip įmonių grupė, kartoja ir G. Paluckas.
Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.