Po FNTT žinios – politikų reakcijos: sunku įsivaizduoti, kaip premjeras gali eiti pareigas

„Dabar man sunku įsivaizduoti, kaip premjeras gali eiti pareigas – jis turi prisiimti atsakomybę“, – antradienį žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.

„Akivaizdu, kad tas ILTE vidinis auditas yra visiškai nepakankamas, nes institucija negali savęs kontroliuoti. Čia, matyt, buvo daugiau akių dūmimas visiems mums. O čia jau viskas – išorinė institucija pradėjo ikiteisminį tyrimą, ir, įsivaizduokite, tiriama premjero kompanija. Tai faktas, kad premjeras turi prisiimti atsakomybę“, – pažymėjo konservatorių lyderis.

Pasak politiko, jei šioje situacijoje būtų atsidūręs žemesnio rango politikas, būtų galima laukti tyrimą atliekančių institucijų išvadų. Tačiau, tęsė jis, šiuo atveju premjeras turėtų iškart priimti atitinkamus sprendimus.

„Jeigu tai būtų Seimo narys, kažkoks eilinis politikas, (...) tai yra viena, dar galima būtų, sakykime, šiek tiek toleruoti, laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos. Čia yra ministro pirmininko kompanija, tai kur mes esame, (…) koks čia signalas yra kitiems verslininkams, koks čia signalas visuomenei, koks čia yra teisingumo jausmas“, – kalbėjo L. Kasčiūnas, akcentuodamas, jog socialdemokratams vertėtų pradėti ieškoti kito kandidato į ministro pirmininko postą.

„Aš manau, kad premjeras bus įsikibęs į postą dantimis, kojomis ir rankomis, bet man atrodo, kad jau reikėtų socialdemokratų partijai paieškoti geresnio kandidato. Jie gal net jį ir turi – mes padėsime, paremsime“, – akcentavo parlamentaras.

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog pradėtas FNTT tyrimas tik patvirtina tai, jog opozicija elgėsi teisingai, keldama klausimus dėl premjerui iš dalies priklausančių verslų. Be to, pastebėjo politikė, dabar kitaip galima vertinti ir ministro pirmininko pasiaiškinimus iš plenarinių posėdžių salės tribūnos, kai jis tvirtino, jog susiklosčiusi situacija nekelia jokių problemų.

„Premjerui, suprantama, situacija yra sudėtinga. Dabar kitoje šviesoje nuskamba jo praeitą savaitę pakankamai arogantiški pasisakymai, kuomet jis labai aiškiai sakė, kad čia nėra jokios problemos, jokių regimybių, jokių visiškai klausimų. Tai tikiuosi bent tiek, kad dabar, paaiškėjus naujam šitos istorijos vingiui, bent ateis į opozicines frakcijas ir atsakys į klausimus“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji taip pat pastebėjo, kad po FNTT žinių keistai atrodo prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono pareiškimai, esą ši valdančioji koalicija „dar nieko tokio didžiulio neprisidirbo, dėl ko būtų galima kritikuoti“.

„Įdomu, kad sutampa su tą pačią dieną prezidento patarėjo šiandien išsakytais žodžiais, kad nėra jokių priekaištų ir priežasčių išsakyti šiai koalicijai priekaištų. Tai galbūt pasikeis nuomonė“, – svarstė ji.

Finansų ministras Rimantas Šadžius nesiima vertinti, ar premjeras Gintautas Paluckas turėtų prisiimti politinę atsakomybę. Tiesa, ministro vertinimu, tyrimo išvados veikiausiai bus palankios Vyriausybės vadovui.

„Galima buvo to tikėtis (pradėto tyrimo – ELTA), (…) teisėsauga tikrina visas aplinkybes, tegu patikrina“, – žurnalistams antradienį sakė R. Šadžius.

„Manau, kad taip“, – paklaustas, ar tyrimas klostysis premjerui palankia linkme, atsakė ministras.

Paaiškėjus, jog FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjero įmonei „Garnis“ suteiktos lengvatinės nacionalinio plėtros banko paskolos, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas teigė, jog Vyriausybės vadovas turėtų prisiimti politinę atsakomybę, o socialdemokratai – ieškoti naujo kandidato į ministrus pirmininkus. Tačiau finansų ministras tokių vertinimų nekomentuoja.

„Kaip minėjau ne vieną kartą, nei premjero, nei savo kolegų ministrų aš nekomentuoju ir nekomentuosiu dėl etinių sumetimų“, – pažymėjo R. Šadžius.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl premjero G. Palucko įmonės netrukdys Vyriausybės vadovui toliau eiti pareigas.

„Tikrai netrukdys, nemanyčiau. Jeigu būtų kažkokie įrodymai, kad jis pats dalyvavo, darė spaudimą, yra liudytojas ar spec. liudytojas... Tikrai netikiu, kad premjeras bent mažu piršteliu galėjo kažkokį dalyką daryti“, – antradienį žurnalistams Seime teigė R. Žemaitaitis.

„O tarnybos, kad ištirs ir tikrai, manau, kad nieko neras – tai aš galiu garantuoti“, – pridūrė jis.

R. Žemaitaitis skeptiškai vertina ir viešoje erdvėje pasigirstančius raginimus premjerui dėl šios istorijos prisiimti atsakomybę ir trauktis iš pareigų.

„Man dabar įdomus klausimas – ar tikrai premjeras yra ikiteisminiame tyrime, ar jis pats yra liudytojas. Gal neskubėkime mėtytis epitetais. Galbūt reikėtų pirma pažiūrėti, koks ten tyrimas yra pradėtas“, – pabrėžė jis.

„Tarnybos turi išsiaiškinti šitą dalyką. Aš sveikinu tarnybas, kuo daugiau ištirs, kuo daugiau išsiaiškins, tuo daugiau turėsime žinomųjų. Tyrimas, manau, užtruks kokius du, tris mėnesius ir matysime rugsėjo mėnesį kažką“, – sakė politikas.

Visgi „aušriečių“ lyderis mano, kad ši istorija paskatins G. Palucką perduoti jo verslų valdymą kitiems asmenims.

„Matyt, premjeras irgi po šios istorijos priims sprendimą ir valdymą perduos žmonai arba kontorai kokiai“, – svarstė jis.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis nėra linkęs sureikšminti tokio teisėsaugos sprendimo. Anot politiko, kol tarnybos nėra atlikusios jokių procesinių veiksmų, kelti klausimus dėl ministro pirmininko likimo poste – nėra pagrindo.

„(Sprendimas pradėti tyrimą – ELTA) nieko nesignalizuoja, kadangi mes labai sureikšminame visų ikiteisminių tyrimų pradžią. Būtent ir yra Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, kada yra galimų požymių“, – antradienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Kol kas turbūt ten nėra jokių procesinių veiksmų niekieno atžvilgiu atlikta. (...) Kol kas nematau jokių problemų dėl to, kad čia turėtų kilti klausimas premjero darbo ar nedarbo“, – teigė jis, užsimindamas, jog situacija keistųsi, jeigu premjerui būtų pareikšti įtarimai.

ELTA primena, kad FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjerui G. Paluckui dalinai priklausančiai įmonei „Garnis“ nacionalinio plėtros banko „ILTE“ suteiktos paskolos. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos prokuratūra.

Pirmadienį vidinį auditą dėl paskolos įmonei „Garnis“ išdavimo aplinkybių baigęs nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė nenustatęs jokių pažeidimų. Visgi, savaitę trukusio audito rezultatais bus siūloma tikslinti įmonių sąsajų vertinimą, kai įmonių akcininkai yra fiziniai asmenys, bei finansinių priemonių aprašuose aiškiau apibrėžti reikalavimus dėl kapitalo didinimo.

Viešojoje erdvėje kelti klausimai būtent dėl abiejų premjero įmonių „Emus“ ir „Garnis“ sąsajų, esą pastaroji įsteigta tik pernai ir ne kaip dukterinė beveik 15 metų veikiančios „Emus“ bendrovė tik tam, kad būtų galima pasinaudoti jaunam verslui skirtos ILTE priemonės „Startuok“ finansavimu.

Situacija dėl lengvatinės paskolos „Garniui“ nusprendė domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.

Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi į Seimo opozicinės jėgos. Pastaroji komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.

Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.