Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, tai leis Lietuvos kariuomenę aprūpinti šalies viduje pagaminta karine įranga ir skatins Lietuvos gamintojus vystyti gynybos technologijų pajėgumus, kurti atsparias jų tiekimo grandines.
Operacinį bepiločių orlaivių pajėgumą kariuomenėje planuojama pasiekti iki 2027 m.
Anot KAM, nebebus taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, Gynybos resursų agentūrai perkant bepiločius orlaivius ir prieštankines minas iš Lietuvos gamintojų.
Susiję straipsniai
Pritaikoma išimtis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytų aplinkybių – t. y. kiekviena bendrijos narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.
Šią išimtį Vyriausybė analogiškai jau pritaikė vikšrinių pėstininkų kovos mašinų (V-PKM), taip pat dronų, antidronų ir optinių įrenginių įsigijimams.
Gynybos resursų agentūra, rengdamasi nurodytos karinės įrangos pirkimams, nustatė, kad Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai galėtų pagaminti techninius Lietuvos kariuomenės reikalavimus visiškai atitinkančias prekes.
KAM teigimu, nepritaikius viešųjų pirkimų išimties, galėtų būti atrinktas ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą pateikę užsienio tiekėjas, tačiau nebūtų apsaugoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, numatantys, jog gynybai turi būti pasirengusios ne tik karinės pajėgos, bet ir privatus sektorius bei piliečiai, užtikrintas logistikos grandinių saugumas bei atsparumas.
Taip pat nebūtų įmanoma sukurti ir skatinti karinės įrangos kūrimo, gamybos, tiekimo, priežiūros, palaikymo, remonto, atsarginių dalių tiekimo pajėgumų Lietuvos teritorijoje, laiku aprūpinti tiek Ukrainos, tiek Lietuvos kariuomenes karine įranga.