Vienas žodis „ne“. Tik tiek iš Vilniaus arkivyskupo G.Grušo teigė išgirdęs R.Zubovas po to, kai pusę valandos jam kalbėjo apie M.K.Čiurlionio (1875–1911) kūrybos svarbą lietuvių tapatybei ir apie šiandieninį pasaulį, kuriame sutrikusiems žmonėms reikalinga šviesa ir ramybė.
„Kur dar, jeigu ne bažnyčioje, jie turėtų ieškoti tos ramybės?“ – klausė iškilaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko proanūkis.
Bet R.Zubovui nepavyko įkalbėti arkivyskupo G.Grušo leisti bažnyčiose atlikti iškilaus lietuvių kūrėjo muziką.
„Man atrodė, kad ekscelencija manęs nuoširdžiai klausėsi. Po pusės valandos išklausęs mano argumentus ir paklaustas, ar galime tikėtis, kad klausimas dėl koncertinės programos tinkamumo maldos namams bus pergalvotas, jis atsakė trumpiausiai kaip tik įmanoma: „Ne.“
Mūsų kūrybinės grupės vardu į vyskupus kreipėsi ir Vyriausybės atstovai, savivaldybių merai bei kultūros skyrių vadovai. Visus šokiravo atsakymo kietumas ir tai, kad nebuvo leistasi į jokias diskusijas. O mane dar pasiekė keisčiausi dvasininkų komentarai, pavyzdžiui, kad tokioms dainuškoms ne vieta bažnyčioje“, – atskleidė R.Zubovas.

