Dabar Rusija prieš Ukrainą panaudoja 200–300 dronų per naktį, kai dar 2022 metais tokį kiekį dronų paleido per visus metus, pabrėžė politologas, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta.

Naujienų portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ politologas pasakojo, kad jau šių metų pabaigoje, tikėtina, kad Maskva prieš Ukrainą panaudos net iki tūkstančio dronų per parą.

Pats Ukrainoje dirbantis M.Milta laidos metu paaiškino, kodėl intensyvesnių Rusijos atakų prieš Kyjivą jis nevertina kaip Rusijos keršto sėkmingos Ukrainos operacijos prieš Rusijos aviaciją.

Nors Kyjivo apšaudymai dažnėja, M.Milta teigė pasigendantis didesnio Lietuvos gyventojų, stebinčių karą Ukrainoje, niuansuotumo, vertinant karo eigą.

[[ge:lrytas:lrytas:38340042]]

„Natūralu, kad kai nors nutika Kyjive, tai sulaukia žymiai didesnio atgarsio, kas, mano nuomone, demonstruoja mūsų pačių, Lietuvos žmonių, stebinčių karą, niuansuotumo nebuvimą, arba labai ribotą niuansuotumą. Nes, suprask, jeigu Kyjive žūsta 14 žmonių per vieną naktį, tai čia yra tragedija. O jeigu Kryvyj Rihe žūsta 25 žmonės, tai ką jau ten tas Kryvyj Rihas, ar įdomu“, – kalbėjo politologas.

Ir nors visų akys krypsta į Kyjivą, M.Milta papasakojo, kas dedasi miestuose, kurie tiek dėmesio nesulaukia – pavyzdžiui, Chersonas ar Charkivas, kur rusai iš esmės užsiima „žmonių safariu“.

[[ge:lrytas:lrytas:38327095]][[ge:lrytas:lrytas:38347257]][[ge:lrytas:lrytas:38325482]]

Gamybos apimtys – sparčiai augančios

Vos prieš kelias dienas, birželio 17-osios naktį, Kyjivas patyrė vieną baisiausių puolimų nuo praėjusių metų vasaros – į Ukrainos sostinę buvo pasiųsta 440 dronų, 32 sparnuotosios bei balistinės raketos.

Pagal žuvusiųjų skaičių tai vertinama kaip didžiausio masto išpuolis prieš Kyjivą nuo praėjusių metų liepos.

Ar tokį atakų prieš Kyjivą suintensyvėjimą galima vertinti kaip Rusijos kerštą po sėkmingos Ukrainos operacijos?

„Nesiečiau šio suintensyvėjimo su vienokiomis ar kitokomis Ukrainos sėkmėmis bandant asimetriškai atliepti Rusijos pažangą.

Nes, žvalgiant objektyviai, 2025 metais Rusija yra stipresnėje pozicijoje negu Ukraina. Konvenciniu supratimu Rusijos progresas šiame kare yra ženklesnis už Ukrainos.

Yra įvairūs vertinimai, kiek pastarosios Ukrainos saugumo tarnybos operacijos metu buvo sunaikinta tų pačių bombonešių, bet tas asimetrinis charakteris paliko įspūdį“, – kalbėjo M.Milta.

Vis dėlto, jis atkreipė dėmesį ir į anksčiau įvykdytas Maskvos atakas.

[[ge:lrytas:lrytas:38349137]]

„Jeigu pažiūrėtume kelias savaites prieš tai, kiek dažnai Rusija ne tik taikydavosi į Ukrainą, bet pirmiausiai kiek dronų, kiek balistinių raketų buvo telkiama, tai matome, kad dabar jau nebėra kažkokios didelės nuostabos, kai per vieną naktį Rusija panaudoja 200 – 300 dronų, kai 2022 metais, per visus 2022 metus nuo vasario 24 iki gruodžio 31 dienos, buvo panaudota mažiau negu 300 dronų. Gamybiniai procesai yra smarkiai paspartėję“, – kalbėjo M.Milta.

Politologas priminė gegužės pabaigoje žurnale „The economist“ pasirodžiusią informaciją, kuriame detaliai buvo aprašyta, kaip stipriai karinės technikos gamybos procesai Rusijoje yra pažengę – tiek, kad dabar Rusija gali panaudoti ir daugiau nei 400 dronų ar kitos ginkluotės per vieną naktį.

„Žurnalo straipsnyje buvo teigiama, kad yra darytina prielaida, jog 2025 metų pabaigoje galimai matysime, kad bus naudojama iki tūkstančio įvairiausių per vieną naktį“, – kalbėjo jis.

Mažiau dėmesio

Tuo metu paklaustas, ar jis pats birželį buvo Kyjive, per didžiuosius apšaudymas, M.Milta tikino, kad birželis iš esmės niekuo nesiskyrė nuo to, kas Kyjive vyko pastaruoju metu.

„Pirmiausiai noriu pasakyti, kad nėra jokio didvyriškumo, herojiškumo gyventi ir dirbti Kyjive. Nuo Kyjivo iki fronto yra daugiau nei 500 kilometrų, todėl gyvenimas Kyjive iš esmės labai smarkiai skiriasi nuo to, koks yra gyvenimas, pavyzdžiui Charkive, kurį nuo fronto skiria 40 kilometrų. Jau nekalbu apie Chersoną, kuris yra ant fronto linijos.

[[ge:lrytas:lrytas:38349115]]

Kyjivo apšaudymai, taip, yra reiškinys, kuris dažnėja. Natūralu, kad kai nors nutika Kyjive, tai sulaukia žymiai didesnio atgarsio, kas, mano nuomone, demonstruoja mūsų pačių, Lietuvos žmonių, stebinčių karą, niuansuotumo nebuvimą, arba labai ribotą niuansuotumą. Nes, suprask, jeigu Kyjive žūsta 14 žmonių per vieną naktį, tai čia yra tragedija. O jeigu Kryvyj Rihe žūsta 25 žmonės, tai ką jau ten tas Kryvyj Rihas, ar įdomu“, – kalbėjo M.Milta.

Politologas teigė suprantantis tokio niuansuotumo nebuvimą visame likusiame pasaulyje, nuo Ukrainos nutolusiose valstybėse, kurių gyventojams sunkiau susigaudyti tarp Ukrainos mietsų.

„Bet tose šalyse, kurios yra arčiau Ukrainos ir demonstruoja didesnį angažuotumą, ar jautrumą, ar niuansuotumą, man to tarp mūsų trūksta, nes mums, Lietuvoje, atrodo, rezonuoja tik tai, kas nutinka Kyjive.

[[ge:lrytas:lrytas:38349112]]

Taip, Kyjive pastarosiomis savaitėmis yra daugiau žuvusių žmonių negu gegužės mėnesį, balandį ar kovą, sužalota daugiau žmonių.

Net prieš keletą parų yra žuvusių daugiau negu tuzinas, sužalota – daugiau nei 114. Tai yra tragedijos.

Bet jeigu žiūrėtume į tokius miestus, kaip Chersonas, ten kiekvieną dieną nutinka tas reiškinys, kurį rusai vadina „žmonių safariu“, kai mažų FPV dronų panaudojimo pagalba iš esmės rusai medžioja pavienius žmones, medžioja jų automobilius arba šiaip mato, kur žmonės laksto, civilius.

Tad jeigu žvelgtume aritmetiškai, tai žmonių, žūstančių tokiuose miestuose kaip Chersonas ar Charkivas, kurie yra arčiau fronto, skaičius būtų tas pats, bet mes kažkaip to jautrumo demonstruojame mažiau“, – stebėjosi M.Milta.

Dėl Rusijos pajėgumų – grėsminga prognozė: Ukrainoje dirbantis politologas paaiškino, kas vyksta