„Lieka didelė ir atvira klausimų erdvė, ko dar premjeras neprisimena ir nėra pasakęs savo deklaracijose. (…) Mūsų akimis, toks premjeras neturi pasitikėjimo ir tikrai nebegalėtų eiti pareigų, todėl prezidento principinis vertinimas čia ypač svarbus ir lauktinas, jeigu pačiam premjerui būtų sudėtinga asmeniškai priimti ryžtingą politinį apsisprendimą“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė M. Lingė.
„Visi variantai yra svarstomi“, – tikino politikas, paklaustas, ar opozicija neatmeta galimybės inicijuoti premjero interpeliacijos.
M. Lingė pridūrė, kad daugiausia klausimų naujame tyrime kelia anksčiau G. Paluckui priklausiusios įmonės gautos, tačiau negrąžintos paskolos, sudarančios įspūdį, kad premjeras galėjo priimti kyšį.
„Jeigu paskolos nėra grąžinamos ir teikiamos neatlygintinai, tai turbūt turėtų vadintis ne paskolomis, o kitu vardu“, – sakė parlamentaras.
Paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje pirmadienį konservatoriai ministrą pirmininką kviečiasi į plenarinių posėdžių salės tribūną.
„Norime šiandien ir salėje išgirsti iš paties premjero – gal vis dėlto kažką atsiminė, nes parodo per paskutiniąsias dienas labai daug ką pamirštantis“, – sakė politikas, referuodamas į anksčiau G. Palucko išsakytus teiginius, kad neprisimena savo apsilankymų paskolą premjerui iš dalies priklausančiai įmonei suteikusiame nacionaliniame plėtros banke ILTE.
„Klausimas šitoje vietoje yra ne apie senatis ar apie tolimą praeitį, bet apie pareigas einantį premjerą, kurį vis pasiveja tokios istorijos, kur klausimų yra daugiau negu atsakymų“, – teigė M. Lingė.
V. Čmilytė-Nielsen: premjeras galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad po naujo žurnalistinio tyrimo apie premjero Gintauto Palucko verslus, ministras pirmininkas galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Politikės teigimu, šioje situacijoje bus svarbi ir Prezidentūros pozicija – kaip bus įvertinta nauja, abejones kelianti informacija.
„Du dalykai yra svarbūs. Vienas dalykas, suprantama, prezidento vertinimas, nes prezidentas ne tik šios koalicijos krikštatėvis, ne tik ne kartą minėjęs, jog jam ši koalicija maloni bendram darbui. Bet ir kartu premjeras tikrai galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ne, (premjeras – ELTA) pasitikėjimo neturi, kol nėra atsakyta į klausimus, kol vengiama į juos atsakyti“, – dėstė ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat kritikuoja premjero komandos reakciją į žurnalistinį tyrimą. Kaip skelbta, LRT radijui ministro pirmininko patarėjas Justinas Argustas teigė, jog „Sienos“ ir „Laisvės TV“ publikuotas tekstas bei vaizdo įrašas primena spėliones ir fantazijas.
„Klausimų yra daug, atsakymų vis dar tikrai stokojame. Apmaudu, kad premjeras ir jo komanda vis giliau klimpsta į tokią aklą gynybą. Nei juokeliais, nei įžūliais atsakymais ar istorijos menkinimu nei tas šešėlis, kuris dabar yra, ar tos dėmės, kuriuos, atrodo, yra premjero biografijoje nebus išsklaidytos“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkė.
„Norisi tikėti, kad šiandieną bent dalį atsakymų pateiks premjeras. Bet mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, atvirą kvietimą jam šiandien dar kartą pakartosime į mūsų frakciją ateiti“, – pridūrė ji, primindama, kad jos vedama frakcija yra pakvietusi premjerą į posėdį atsakyti į likusius klausimus dėl žurnalistinių tyrimų.
ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero Gintauto Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko bendrovės „Uni Trading“.
2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.
Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
ELTA primena, kad pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).