Prieš du dešimtmečius Vilniaus centre vyko tai, kas šiandien, regis, jau sunkiai įsivaizduojama.

Lietuvos mokslininkai ir kai kurie politikai 2003-iųjų sausį surengė viešą konferenciją, skirtą sovietinės Lietuvos komunistų lyderiui Antanui Sniečkui.

Tačiau vietoj ramaus akademinio renginio kilo emocijų pliūpsnis: protestai, šūksniai, kumščiai ir salėje komunzmo aukų nuotraukas klijavę vyrai.

Tąsyk sostinės policininkams teko gerokai pasidarbuoti, kad politinių priešininkų žodžių mūšis nevirstų tikromis muštynėmis.

[[ge:lrytas:lrytas:28330675]]

Buvusių politinių kalinių ir tremtinių protesto mitingą išprovokavo Vilniuje surengta mokslinė konferencija sovietinės Lietuvos komunistų partijos vadovo A.Sniečkaus veiklai ir asmenybei aptarti.

Daugiau negu 200 plakatais nešinų vyresnio amžiaus žmonių, kurių ne vienas sovietmečiu buvo kalėję lageriuose, prie Mokslų akademijos laiptų protestavo prieš komunistinio veikėjo 100-ųjų gimimo metinių minėjimą.

Plakatai buvo labai iškalbingi: „Sniečkus – Lietuvos budelis Nr.1“; „Sniečkus – Lietuvos valstybės duobkasys“; „Sniečkaus bendrai – 5-oji kolona Lietuvoje“; „Mokslų akademija – nusikaltėlių priedanga“.

Nors politinius oponentus skyrė metalinė tvora, kurią čia pastatė sostinės Gedimino prospektą remontuojantys statybininkai, ne vienas konferencijos dalyvis buvo apstumdytas ir apkumščiuotas.

Dešinieji raginti nesiskaldyti

„Niekšai, vagys, komunistai!“ – tokiomis replikomis konferencijos dalyvius pasitiko vyresnio amžiaus moteris.

Kai piketuotoja, priminusi masines deportacijas į Sibirą 1948 metais, mėgino į diskusiją įtraukti prie įėjimo stovintį policininką, šis atkirto: „Ponia, dabar – ne 1948-ieji, o 2003-ieji“.

Susirinkusieji rėžė aistringas kalbas.

[[ge:lrytas:lrytas:37436719]][[ge:lrytas:lrytas:37764566]][[ge:lrytas:lrytas:38028811]][[ge:lrytas:lrytas:38234877]]

„Dešinieji, susitelkime ir atsisakykime tarpusavio rietenų, nes dėl mūsų susiskaldymo dabar valdžioje yra Algirdas Brazauskas ir Artūras Paulauskas“, – tokie raginimai sklido iš garsiakalbio.

Priminė humoro vakarą

Nors didžioji dalis šio renginio priešininkų liko už durų, keliolika jų vis dėlto pateko į salę. Čia jiems padėjo ir televizijos humoristinės laidos personažai Zbignevas bei Budulis.

Moksline konferencija pavadintas renginys kartkartėmis labiau priminė humoro vakarą. Be nuolatinių iš vietos laidomų replikų, salėje dažnai nuaidėdavo vienišas, sodrus ir užkrečiantis vyriškas juokas.

Daktaro kalba – su trukdžiais

Pirmojo pranešėjo, habilituoto istorijos mokslų daktaro Henriko Šadžiaus, kalbos teko palaukti.

Iš gatvės į salę prasiveržę vyriškiai ant sienų ir langų klijavo nuotraukas su A.Sniečkaus laikais nužudytų žmonių kūnais, o į tribūną veržėsi 27 metus Sibire praleidęs Stasys Goberis.

Buvęs Termoizoliacijos instituto bendradarbis A.Sniečkų vadino nusikaltėliu, o ne veikėju.

„Čia, šioje salėje, gimė Sąjūdis, o dabar mes laidojame Lietuvos nepriklausomybę!“ – šaukė S.Goberis.

Sulaukęs progos kalbėti, H.Šadžius vertino A.Sniečkų istorinių įvykių kontekste: „Kiek leido tuometinės galimybės, jis buvo Lietuvos patriotas. Tai, kas šiandien yra privatizuojama Lietuvoje, buvo sukurta A.Sniečkaus ekonominės politikos laikais“.

Ragino mokytis iš istorijos

Į tribūną pakilus ekonomikos profesoriui Povilui Gyliui, Gedimino prospekte aidėjo daina „Augo girioj ąžuolėlis“.

Tarsi atsakydamas replikuotojams, kurie A.Sniečkų vadino budeliu, buvęs parlamentaras bei LDDP Vyriausybės narys pabrėžė, kad „aukos buvo mūsų pačių konfrontacijos padariniai“.

Ragindamas pasimokyti iš istorijos, P.Gylys prisipažino, kad jeigu prieš pusę amžiaus būtų buvęs suaugęs žmogus, greičiausiai taip pat būtų ėjęs kovoti: „Tačiau tie, kam tuo metu buvo 59-eri, kolaboravo. Dabar iš jų žodis yra atimtas“.

Profesorius Jonas Grigonis, pabandęs įrodyti A.Sniečkaus sugebėjimą puikiai tvarkytis ūkyje, išgirdo replikų, kad šio veikėjo gyvuliai buvo žmonės, o Lietuva buvo paversta ferma.

Atakavo ir parlamentarą

Seimo nario Juliaus Veselkos klausimą, kokią turime Lietuvą po trylikos nepriklausomybės metų, palydėjo šūksnis iš salės: „Bolševikai trukdo eiti į priekį!“

Pradėjęs lyginti Lietuvą su Kinija, kuri, valdoma komunistų, sugebėjo pasiekti geresnių rezultatų, parlamentaras vėl buvo atakuojamas replikų: „Tegyvuoja kolūkiai! Valio!“

Gindamasis nuo kritikos, J.Veselka kalbėjo: „Nežinau, kokie jūs rezistentai, tačiau jūs nemėgstate tiesos. Jūs – tik ideologijos aukos, kaip ir A.Sniečkus, kuris norėjo, kad Lietuvai būtų geriau“.

Dalyvių sąrašas sutrumpėjo

J.Veselka buvo vienas iš dviejų, įrašytų į programą bei į renginį atvykusių parlamentarų. Protestuotojų nepabūgo ir socialdemokratas Algirdas Kunčinas.

Kiti programoje įrašyti Seimo nariai bei Kovo 11-osios Akto signatarai – Vytenis Andriukaitis, Kazimiera Prunskienė, Gediminas Ilgūnas, Česlovas Juršėnas ir Virmantas Velikonis – konferencijoje nepasirodė.

Replikos išvedė iš kantrybės

Rezistencijos kovų dalyvio, buvusio Seimo nario, tuomet atstovavusio LDDP frakcijai, Aleksandro Bendinsko kalbos pradžios, kurioje buvo cituojami ir Kristaus sparnuoti žodžiai „Kas nėra kaltas, tegul meta į mane akmenį“, salė klausėsi tyliai.

Tačiau pasigirdus klausimui, ar praėjusio šimtmečio Lietuvos istorija galėjo būti kitokia, publikos emocijos vėl atgijo.

A.Bendinsko aiškinimai, kad pakeisti istorijos eigos tuomet nebuvo galima, dar labiau įaudrino buvusius politinius kalinius bei tremtinius.

Išvestas iš kantrybės kalbėtojas pratrūko: „Tai jūs, superpatriotai, iškėlėte A.Brazauską su A.Paulausku! Tai jūs patys lendate vienas kitam į subinę!“

Įspūdžių išgirsti nepavyko

Įspūdžiais apie savo bendravimą su A.Sniečkumi norėjęs pasidalyti Anatolijus Speičys savo misijos neatliko.

Triukšmautojus jis tildė vadindamas piemenimis, o šie jį apšaukė alkoholiku.

Renginio organizatoriaus Sigito Suneilaičio pranešimui apie tai, kad konferencija baigta, antrino skelbimas iš salės: „Stribai, namo“.

A.Sniečkui skirtos mokslinės konferencijos „Tauta, epocha, asmenybė“ rengėjai buvo Socialdemokratų partijos klubas „Mokslas“, Antrojo pasaulinio karo dalyvių komitetas bei Mokslininkų rūmai.

Paklaustas, ar ir ateityje ryžtųsi paminėti prieštaringai vertinamų veikėjų gimimo metines, taip sukeldami protesto mitingus, Seimo narys A.Kunčinas sakė: „Nieko nekeistume“.

Vieni – prieš, kiti – už

Vieni mūsų šalies istorikai tvirtino, kad A.Sniečkus buvo idėjinis bolševikas ir, dar likus keleriems metams iki Lietuvos okupacijos 1940 metais, jis savo noru atsisakė Lietuvos pilietybės ir tapo Sovietų Sąjungos piliečiu.

Anot šio veikėjo oponentų, jis asmeniškai pasirašinėjo sovietų valdžios į Sibirą tremiamų asmenų sąrašus, o vėliau prašė Maskvos neleisti tremtiniams grįžti į tėvynę.

Tuo tarpu A.Sniečkaus gerbėjai teigė, kad būtent jo pastangomis Lietuva buvo apsaugota nuo rusifikacijos, gauta lėšų iš Maskvos pramonės objektams statyti, taip pat buvo atsisakyta utopinių žemės ūkio projektų.

A.Sniečkus mirė 1974 metais.

(„Lietuvos rytas“, 2003 m.)

Per komunisto jubiliejaus minėjimą Seimo narys pratrūko: „Jūs patys lendate vienas kitam į s****!“ Atsukam laiką