„Yra ką sureikšminti, kiekviena situacija yra reikšminga. Jeigu ji kelia tam tikras ne tik politines aistras, bet ir aistras visuomenėje, tai visuomenė turi teisę savo nuomonę išreikšti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Kadangi turbūt visos įmanomos institucijos tyrimus jau atlieka, tai, kaip ir suprantama, pozicija sulauktų tyrimo rezultatų ir tada žiūrėtų, kas bus“, – pridūrė jis.
Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis S. Skvernelis džiaugėsi, kad porą tūkstančių piliečių sutraukęs mitingas buvo taikus.
Protestui persikeliant į V. Kudirkos aikštę – raginimai ir epitetai premjerui: „Bailys, bailys, G. Paluckas bailys!“
„Mitingas taikus, kas irgi tampa jau įprasta su atitinkamomis išimtimis, kada mitingai perauga į riaušes. (…) Esame brandi demokratinė šalis ir žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę visais klausimais – vieni prieš, kiti už, čia kaip kam patinka“, – kalbėjo jis.
Tiesa, kaip pažymėjo parlamento pirmininkas, į protestą veikiausiai susirinko žmonės, kurie balsavo ne už valdančioje daugumoje dirbančias partijas.
Susiję straipsniai
Kaip jau buvo skelbta, kilus visuomenės pasipiktinimui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, antradienio pavakarę Vilniuje į protestą „Sureikšminkim“ prieš Vyriausybės vadovą ir visą valdančiąją daugumą susirinko keli tūkstančiai žmonių.
Vilniaus miesto savivaldybė teigė, kad suteikė leidimą protesto renginiui iki 4 tūkst. dalyvių.
Mitingą organizavo politine organizacija save pristatantis „Demokratijos Forumas“ ir jo atstovas, istorijos studentas Robertas Koroliovas, taip pat vienas iš pernai lapkritį vykusio mitingo „Dešimt tylos minučių“ rengėjų Mantas Meškerys.
Protestu kelti 4 pagrindiniai reikalavimai, tarp jų – reikalavimas aiškių atsakymų iš G. Palucko dėl jį lydinčių skandalų, o „nesugebėjus jų pateikti – atsistatydinti“. Taip pat norėta, kad koalicija su „Nemuno aušra“ būtų nutraukta, o šiai partijai priklausančių ministerijų ministrai – atšaukiami.
Pasak R. Koroliovo, tarp pagrindinių protestuotojų reikalavimų – Seimo rudens sesijoje atsisakyti planų į plenarinių posėdžių salę sugrąžinti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis būtų švelninama atsakomybė vadinamajame „čekučių“ skandale dalyvaujantiems politikams.
Paskutinis protestuotojų keliamas reikalavimas – Prezidentūrai, iš šalies vadovo tikimasi viešo atsiprašymo.
Apie premjerui keliamus klausimus: reikia aiškesnės ribos tarp politikų ir jų verslų
Visuomenei kylantys klausimai dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių rodo poreikį aiškiau įstatymu apibrėžti ribas versle dalyvaujančių politikų veiklai, sako S.Skvernelis.
„Neabejoju, kad, matyt, visos šitos istorijos išdava bus sprendimai. Nes matome ir buvusių Konstitucinio Teismo teisėjų, ne vieno, o kelių (teisėjų – ELETA) nuomonių pareiškimą ir aiškinimą, kad ta riba iš tikrųjų turėtų būti aiškiai apibrėžta ir turėtų būti sudėliotas mechanizmas, kad skirtis tapus politiku būtų aiški“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė S. Skvernelis.
„VTEK tyrimas turbūt daug pasakys ir manau, kad bus tam tikros išvados padarytos. Sprendimų reikės, nes tos istorijos kartojasi praktiškai nepriklausomai nuo kadencijų“, – teigė politikas.
Anot parlamento vadovo, kiekvienoje kadencijoje kyla klausimų dėl politikų ryšių, nes šalies Konstitucijoje yra numatyti apribojimai, kokia papildoma veikla jie gali užsiimti pradėdami veikti politinėje sferoje.
„Jeigu Seimas apsispręs, kad Seimo narys gali leistis į kažkokias kitas veiklas, turėtų būti keičiama Konstitucija. Matyt, tai sunkiai įmanoma, todėl sprendimai apibrėžiant tas ribas turėtų būti“, – tikino jis.
ELTA primena, kad nepasitenkinimas opozicijoje ir visuomenėje kilo po to, kai pasirodė du žurnalistiniai tyrimai apie premjerą G. Palucką.
Pirmojoje „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.
Tuo metu antrojoje dalyje nagrinėjami G. Palucko ryšiai su verslininku Darijumi Vilčinsku.