Dėl šio incidento premjeras Gintautas Paluckas, tuo metu Vyriausybės rūmuose bendravęs su žurnalistais, ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis buvo skubiai nuvesti į priedangą. Prezidentas Gitanas Nausėda išvykęs vizito į Airiją.
Kaip viskas buvo iš tiesų?
Majoras Gintautas Ciunis ketvirtadienį vakare įvykio vietoje surengtoje spaudos konferencijoje nurodė, kad apie 11.30 val. Lietuvos karinės oro pajėgos užfiksavo prie mūsų valstybės sienos artėjantį objektą.
Netrukus buvo fiksuotas ir sienos pažeidimas.
Karinės oro pajėgos kaipmat informavo Lietuvos valstybines institucijas apie galimą oro grėsmę, kadangi objektas buvo neatpažintas.
NATO oro policijos misiją atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, parengties būklė iš treniruočių režimo pakeista į užduoties režimą, nurodyta skristi į įvykio vietą.
„Orlaivis per keletą minučių, tiksliau – per tris minutes, nukrito čia, mums už nugarų, kur dabar stovime. Esame maždaug 1 km nuo Lietuvos sienos. Tuomet buvo aktyvuotos Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinės pajėgos atvažiuoti čia perimetro apsaugai“, – aiškino G.Ciunis.
Naikintuvams skirta užduotis buvo atšaukta, jie grįžo į treniruočių režimą.
Majoras pabrėžė, kad į Lietuvą atskridęs objektas nukrito savaime. Jis nieko negabeno.
„Objektas šiuo metu yra tiriamas, renkami įkalčiai, po to jis bus išvežtas. Šiuo metu jis vis dar yra čia, vyksta tyrimas, tuomet jau bus galutinai nustatytas jo turinys, kilmė, priežastys ir pasekmės, kodėl jis yra čia.
Tai yra jokio pavojaus nekeliantis objektas, mes nekalbame apie dronus, apie kuriuos buvo kalbėta prieš tai viešojoje erdvėje. Tai yra putplasčio ir medžio gaminys, panašios į lėktuvėlį formos. Jo panaudojimo priežastys, kaip ir galimi tikslai mums yra nežinomi“, – komentavo kariuomenės atstovas.
Pažymima, kad šiuo metu atliekamas tyrimas ilgai užtrukti neturėtų.
Žiniasklaidoje jau pasirodė spėjimų, kad iš Baltarusijos atskridęs objektas gali būti specialiai iranietišką droną „Shahed“ imituoti skirtas rusiškas dronas „Gerbera“.
„Matote, šiuo metu yra renkami įkalčiai, skenuoja, dirba įvairios mašinos, technika, kariai, taip pat – ir išminuotojai. Renkami įkalčiai tam, kad identifikuotume, koks tikslus yra modelis. Šiuo metu to patvirtinti nenorėčiau“, – tvirtino G.Ciunis.
Jis patikino, kad minimas objektas – tikrai ne „Shahed“ dronas, o paprasčiausias „putplasčio ir medienos gabalas su šiek tiek laidų ir dar kai kurių dalykų“.
„Tai nėra „Shahed“, tai yra jokio pavojaus nekeliantis objektas, tik kol kas nežinomas jo panaudojimo tikslas“, – pakartojo Lietuvos kariuomenės atstovas.
Kodėl šiam objektui apskritai leista įskristi į Lietuvos teritoriją?
„Kad visi suprastume, mes kalbame apie maždaug tris minutes. Objektai savo oro erdvėje gali daryti, ką nori, ir po to, kai skrydis pasikeičia trajektorija, kuri buvo netikėta, įsijungia visos procedūros. Taip, įmanoma, kad taikos metu į Lietuvos oro erdvę įskrenda objektas iš kitos valstybės, kartais taip pasitaiko. (...)
Kadangi yra taikos metas, procedūros įsijungia tada, kai įsijungia nenumatytas elgesys iš kitos valstybės pusės“, – dėstė G.Ciunis.
Jis teigė, kad karo padėties metu „objektas būtų nuleidžiamas nedelsiant karinėmis priemonėmis“.
„Taikos metu orlaivių nenumušinėjame oro gynybos priemonėmis, nes tai yra taikos metas. Naudojami visiškai kiti algoritmai. Vertinami esami faktai, žvalgybinė informacija ir paprasta kariška matematika“, – aiškino Lietuvos kariuomenės atstovas.
Šiuo metu, anot jo, tiriamos visos įmanomos incidento versijos, neatmetama ir siekio patestuoti Lietuvos tarnybų reakciją versija.
„Gali būti ir pats proziškiausias ir vienas šiuo momentu artimiausių scenarijų, kad tai buvo šaudymo pratybų metu nesukontroliuotas oro taikinys, įskridęs į mūsų oro erdvę. Gali būti įvairios versijos. Nė vienos iš jų šiuo metu neatmetame, bet jos visos yra pakankamai paprastos“, – patikino G.Ciunis.
VSAT: skrido 100 metrų aukštyje, 50–60 km/h greičiu
Kenos pasienio užkardos vadas Marius Barkauskas teigė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai skrendantį objektą pastebėjo apie 11:30 val. Pasak jo, skraidyklė leidosi į apačią ir po kelių minučių nukrito ant žemės.
„Aukštis buvo apie 100 metrų. Greitis, nepasakytume, kad labai didelis – kokie 50–60 kilometrų per valandą, nes jis jau skrido leisdamasis į apačią, krito, vertėsi ir radome jį jau apsivertusį“, – sakė VSAT pareigūnas.
„Dažniausiai kontrabandininkai kažką panašaus naudodavo, kai gabendavo kontrabandą“, – skraidyklę įvertino jis.
Pasak M.Barkausko, Kenos užkardoje tai pirmas toks atvejis.