Kaip pranešė baudžiamąją bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjas Valdas Ciesiūnas, 37 metų K.Bartoševičius pripažintas kaltu dėl mažamečio seksualinio prievartavimo, dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo, dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirtinimo ir dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Taip pat K.Bartoševičius turės nukentėjusiesiems atlyginti turtinės ir neturtinės žalos už beveik 28 tūkst. eurų.
Apygardos teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Išgirdo nuosprendį
Į Panevėžio apygardos teismą K.Bartoševičius trečiadienį atvyko pavėlavęs, jau po 14 val., kada turėjo būti skelbiamas nuosprendis.
Atvykęs K.Bartoševičius teismo verdiktą išklausė ramiai, neišduodamas jokių emocijų.
Teisėjui paskelbus nuosprendžio rezoliucinę dalį, apie 14:20 val. žiniasklaidos atstovų paprašyta išeiti iš salės – proceso dalyviams teismas išaiškino nuosprendžio motyvus, apskundimo tvarką ir pateikė kitą informaciją.
Po uždarosios dalies posėdžių salę palikęs K.Bartoševičius sutiko sprendimą pakomentuoti žurnalistams, o savo kaltę toliau neigė.
„Bet koks nuosprendis būtų buvęs blogas. Išteisinantis nuosprendis nepatenkintų dalies visuomenės lūkesčių, apkaltinamasis nuosprendis neatspindi realybės“, – aiškino jis.
Paklaustas, tai kokia ta realybė, K.Bartoševičius atsakė: „Ta prasme? Taigi aš negaliu pasakoti apie bylą“.
K.Bartoševičiaus suvokimu, jo kaltė nėra įrodyta, nes bylos medžiaga nėra vieša, o visuomenei neįmanoma pristatyti aspektų ir elementų, kurie pagrindžia tai, ką jis su advokatu sako.
„Jausmas kaip pas prastą mokytoją – klausi, kodėl, o jis atsako todėl, kad baigiasi raide L. Pagrindimo, analizės, argumentacijos, man, nors, aišku, aš neturiu jokio teisinio išsilavinimo, bet man žmogiškai pritrūko labai stipriai“, – kalbėjo K.Bartoševičius.
„Jeigu istorijoje yra ne visi elementai grandinėlės, tai ar įmanoma priimti absoliučiai teisingą sprendimą, jei nežinai visų detalių ir niunsų?“ – klausė jis.
Anot K.Bartoševičiaus, jis su advokatu bandė atkreipti dėmesį į tai, bet to nebuvo daroma.
„Ar to nebuvo daroma atsitiktinai, ar tyčia, negaliu atsakyti“ – nurodė jis.
K.Bartoševičius aiškino, kad dvejus metus iš žiniasklaidos ir visuomenės buvo daromas milžiniškas spaudimas, todėl esą teismo sprendimas ir negalėjo būti kitoks.
„Natūralu, kad dalis visuomenės, ta dalis, kuri manęs nepažįsta ir nežino, yra įaudrinta, turi tam tikrus lūkesčius, kuri išteisinamuoju nuosprendžiu būtų nepatenkinta“, – teismo nuosprendį aiškino K.Bartoševičius.
„Praeitų metų mano kelionė į užsienį buvo labai geras lakmuso popierėlis – visi visuomenėje labai aiškiai ir griežtai neigiamai vertino teisėjų sprendimą leisti man išvykti į užsienį. Tai buvo labai geras testas pasitikrinti, kaip visuomenė reaguotų į išteisinamąjį nuosprendį“, – nurodė jis.
Tačiau į kalbas apie savo emocijas prieš ir po teismo sprendimo K.Bartoševičius nesileido.
Paklaustas, ar tikėjosi septynerių, ar 10 metų verdikto, K.Bartoševičius nukirto, kad „nieko nesitikėjau“.
O paklaustas, su kokiomis nuotaikomis ėjo į šiandienos posėdį, jis nurodė, kad „jokiomis nuotaikomis“.
Teismo sprendimą apskųs
K.Bartoševičius taip pat sulaukė klausimą, ar skųs apygardos teismo sprendimą, tačiau jis nurodė, kad to dar nežino, nes viskas ką tik įvyko – esą dar pasitars su advokatu.
Tuo metu K.Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas nurodė, kad jo nuomonė yra paprasta ir griežta – reikia skųsti. O.Šibkovas spėjo, kad laukia ilga kova, ir apeliacinio teismo neužteks.
Anot O.Šibkovo, jeigu apeliaciniame teisme nebus pasiekta pergalės, bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
„Jau dabar yra su kuo eiti. Aš jau ne kartą sakiau, kad šioje byloje yra padaryta tokių pažeidimų, dėl kurių jau dabar galima rašyti į Europos Žmogaus teisių teismą“, – nurodė advokatas.
Tačiau į Strasbūrą K.Bartoševičius kol kas negali kreiptis – galės tai padaryti tik tada, kai byla bus išnagrinėta visuose Lietuvos teismuose.
Teisėjas: K. Bartoševičius vaikus tvirkino būdamas Seimo nariu
Pasak K.Bartoševičiaus baudžiamąją bylą nagrinėjusio Panevėžio apygardos teismo teisėjo Valdo Ciesiūno, teismas nustatė, jog kaltinamasis vaikus tvirkino būdamas Seimo nariu.
„Pagal įvykių datas, taip. (...) Čia yra metų laikotarpis tarp anksčiausio ir vėliausio (nusikalstamų veikų – ELTA)“, – sakė V.Ciesiūnas, paklaustas, ar K.Bartoševičius nusikaltimus padarė eidamas Seimo nario pareigas.
K.Bartoševičius į Seimą buvo išrinktas 2020 m. Paskelbus įtarimus dėl seksualinių pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus, politikas iš parlamento pasitraukė 2023 m.
Prokuroras Donatas Skrebiškis prašė teismo K. Bartoševičiui skirti 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas vyrui skyrė septynerius metus nelaisvės. Anot teisėjo V. Ciesiūno, tokį teismo sprendimą lėmė bylos aplinkybės, kaltinamojo charakteristika.
„(...) iki nagrinėjamų įvykių nebuvo jokios kompromituojančios informacijos apie jį (K.Bartoševičių – ELTA) – jis nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka, nebuvo jokių kitų teisės pažeidimų padaręs. Jis buvo teisiamas pirmą kartą. Nuspręsta, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (mažamečio seksualinis prievartavimas – ELTA)“, – dėstė teisėjas.
Pasak V.Ciesiūno, jei K.Bartoševičius būtų pripažinęs kaltę, tai būtų pripažinta lengvinančia aplinkybe, tačiau šiuo atveju to nebuvo.
Tuo metu valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Donatas Skrebiškis, vertindamas teismo nuosprendį K.Bartoševičiui, atkreipė dėmesį, jog priimtas sprendimas yra panašus į tą, kurį jis pats siūlė.
„Aš, subendrinus bausmes, prašiau galutinę skirti laisvės atėmimo bausmę 10 metų, tačiau matyti, kad teismo paskirta ta pati bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimas, kurios aš prašiau, nėra ženkliai mažesnė nei buvo prašyta mano“, – sakė D.Skrebiškis.
Jis teigė, kad kol kas negali pasakyti, ar prokuratūra teismo sprendimą skųs.
„Susipažinus su nuosprendžio motyvais argumentais, detaliai susipažinus, bus galima daryti tam tikras išvadas, kodėl teismas skyrė ne ženkliai, bet mažesnę laisvės atėmimo bausmę“, – teigė prokuroras.
Anot jo, K. Bartoševičiaus bylos nagrinėjimas užtruko, kadangi tai, pasak teisėsaugos atstovo, buvo sudėtinga byla.
„Tai yra pakankamai sudėtinga byla, joje buvo ne vienas nukentėjusysis, tikrai apklausta daug liudytojų, vyko daug posėdžių, daugiau nei 30 asmenų buvo apklausta teisminio nagrinėjimo metu, įvyko daugiau nei 30 teismo posėdžių, tai procesas tikrai buvo pakankamai sudėtingas, dėl to jis ir užsitęsė“, – komentavo prokuroras.
Įvykių chronologija
Visuomenę sudrebinusi istorija į viešumą pradėjo kilti 2023 sausio 23 dieną, kai paaiškėjo, kad K.Bartoševičius net būdamas Čilėje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) išsiuntė prašymą panaikinti Seimo nario mandatą. Jo argumentas buvo trumpas: esą tai nulėmė asmeninės priežastys.
Tačiau netrukus portalas Lrytas paskelbė, kad Generalinė prokuratūra politikui pareiškė labai rimtus įtarimus.
Tuomet Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kad N.Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydama panaikinti K.Bartoševičiaus teisinę neliečiamybę.
Pranešime nurodoma, kad tyrimas vyksta pagal Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį.
150-asis straipsnis kalba apie seksualinį prievartavimą, jo trečioji dalis – veiksmus nepilnamečiui, o ketvirtoji dalis – veiksmus mažamečiui asmeniui. BK 153 straipsnis skelbia apie „Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimą.“
Generalinė prokuratūra nurodė, kad pirmuosius pranešimus apie galimas nusikalstamas veikas gavo dar 2022 metų pabaigoje.
2023 metų balandį teisėsauga apklausė visus galimai nukentėjusius paauglius, jiems paskirtos psichiatrinės ekspertizės, kelis kartus apklaustas K.Bartoševičius, jam taip pat grąžinti du nešiojamieji kompiuteriai ir mobilusis telefonas, kurie buvo paimti ikiteisminio tyrimo pradžioje, pareigūnams ieškant įkalčių – nuotraukų, susirašinėjimų su paaugliais ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų jam pareikštus įtarimus.
Pirmasis teismo posėdis įvyko spalio 19 dieną Panevėžio apygardos teisme.
Nuo tada tęsėsi K.Bartoševičiaus bylos nagrinėjimas, o K.Bartoševičius kaltinimus neigė. Per šį laikotarpį buvo apklausti ir aukų tėvai. Liudytojams teismo metu per apklausas buvo skiriama ir po 2 valandas. Procesai persikėlė ir į 2024-uosius metus, tęsėsi ir šiemet.
Šių metų vasario 19 dieną prokuroras D.Skrebiškis pasiūlė K.Bartoševičiui skirti realią 10 metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat po jos atlikimo 5 metams uždrausti dirbti su vaikais.
K.Bartoševičiaus advokatas Olegas Šibkovas pareiškė, kad siūloma bausmė – neproporcinga, ekspertizės išvados – niekinės.
O.Šibkovas nurodė teismui pateikęs du alternatyvius prašymus: arba išteisinti, arba atnaujinti nagrinėjimą. Anot jo, įvykiai ištirti nepakankamai, ne visa bylos medžiaga surinkta.