Nors pačios institucijos jau paaiškino, kodėl atskirų pranešimų ir įspėjimų apie į Lietuvą atskridusį objektą visuomenė nesulaukė, savo abejonėmis viešai dalijosi ir patys politikai.
Štai ne taip ir dažnai viešai jau pasisakantis socialdemokratas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius feisbuke po vienu įrašu piktinosi, kad tvarka tokių incidentų atveju veikia nebent „popieriuje“.
„Jei valstybės vadovai dėl saugumo protokolų vedami į slėptuves, o kaip su likusia visuomene? Kur aliarmo žinutės, sirenos…?
Majoras paneigė spekuliacijas, kad skraidyklė galėjo būti „Shahed“ dronas: objektas nekelia jokio pavojaus
Jei būtų ne skraidanti faniera, o tikrai Shahed’as… Viskas veikia… popieriuje“, – socialiniame tinkle svarstė M.Sinkevičius.
Paaiškino situaciją
Kaip jau rašė Lrytas, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta penktadienį detaliau paaiškino, kodėl gyventojai negavo įspėjimų apie į Lietuvą įskridusį droną.
Kaip nurodoma portalui Lrytas atsiųstame atsakyme, nuo pranešimo gavimo apie objektą iki įvertinimo, kad jis grėsmės nebekelia, praėjo kelios minutės, todėl priimtas sprendimas gyventojų perspėjimo sistemos neaktyvuoti.
Susiję straipsniai
„Vakar apie skrendantį objektą į Lietuvos teritoriją buvo informuotos visos atsakingos tarnybos Lietuvos kariuomenės numatytais algoritmais. Kariuomenė ir tarnybos buvo pasirengusios reaguoti nedelsiant.
Galime patikinti ir nuraminti, kad gyventojai sirenų ir žinučių sistema neabejotinai būtų informuoti nedelsiant, jei grėsmė būtų įvertinta kaip reali arba nebūtų įmanoma tiksliai nustatyti grėsmės lygio – kitaip tariant, jeigu tu nežinai, kas gali įvykti, ir dėl to perspėji, kad neatsitiktų nelaimė“, – pažymėjo D.Buta.
Pasak jo, jeigu gyventojams šiuo atveju būtų iš karto atsiųstas aliarmas, iš esmės būtų sukelta „panika lygioje vietoje“.
„Šioje vietoje, kadangi buvo labai greitai žinoma, kad grėsmės nėra, sistema ir nebuvo aktyvuota“, – komentavo NKVC atstovas.
Pasak D.Butos, ką reiškia civilinės saugos signalai, kaip elgtis juos išgirdus, pravartu pasitikrinti interneto svetainėje www.lt72.lt. NKVC atstovas akcentavo, kad už operatyvų gyventojų informavimą yra atsakingos visos institucijos.
Kaip pažymima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prie VRM viešai pateiktoje informacijoje, oro pavojus skelbiamas visiems gyventojams, kai kyla tiesioginė priešo užpuolimo grėsmė ir yra skelbiamas tik Krašto apsaugos ministerijos sprendimu.
Savo ruožtu Vadovybės apsaugos tarnybos Artimos apsaugos valdybos A4 skyriaus viršininkas Saulius Matuzevičius, pasiteiravus, kodėl buvo nuspręsta į slėptuves nuvesti dalį politikų ir kokie politikai be S.Skvernelio ir G.Palucko tai buvo, nurodė, kad VAT viešoje erdvėje nekomentuoja savo taktinių veiksmų, užtikrinant saugomų asmenų saugumą.
„Tarnybos pareigūnai reagavo į gautą informaciją ir palydėjo saugomus asmenis į saugias patalpas pagal numatytas procedūras. Dėl pranešimų gyventojams siuntimo Vadovybės apsaugos tarnyba nekomentuoja, nes už tai yra atsakingos kitos institucijos“, – pranešė S.Matuzevičius.
Kodėl įspėjimų apie galimą oro pavojų negavo gyventojai, ketvirtadienio vakarą paaiškino ir pati ministrė D.Šakalienė. Taip pat, anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovės, nors tokio tipo dronai naudojami žvalgybai ar oro gynybos sistemoms apkrauti, šiuo metu nėra indikacijų, kad šis incidentas būtų suplanuotas ar tyčinis.
„Detalus įvykio aplinkybių tyrimas vykdomas. Artėjant bendroms rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms Zapad, būtina realistiškai vertinti situaciją – galime tikėtis tiek netyčinių incidentų, tiek provokacijų Lietuvos pasienyje. Preliminariu vertinimu į šios dienos incidentą visos atsakingos tarnybos sureagavo taip, kaip ir pridera. Objektas buvo stebimas gerokai prieš jam patenkant į Lietuvos oro erdvę.
Sienos kirtimas ir vėlesnis objekto kritimas buvo užfiksuotas tiek radarais, tiek vizualiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Pranešimo sistema suveikė. Atsižvelgiant į itin trumpą skrydžio trukmę bei įveiktą nedidelį atstumą Lietuvos teritorijoje, gyventojų perspėjimo sistemos aktyvavimas nevykdytas.
Labai svarbu aiškiai atskirti atsitiktinius pavienius oro erdvės pažeidimus nuo sąmoningai suplanuotų veiksmų, tokių kaip dronų atakos. Pirmuoju atveju reaguojame taikos sąlygomis, siekdami minimizuoti bet kokią galimą žalą. Antruoju, traktuotume tai kaip agresijos aktą, į kurį reaguotume pagal nacionalinius ir kolektyvinius gynybos planus“, – komentavo D.Šakalienė.
Pasak ministrės, turime suvokti realybę, kurioje gyvename – Rusija, D.Šakalienės teigimu, nuolat vykdo dronų atakas Ukrainoje, jų skaičius didėja, o dėl įvairių veiksnių – taip pat ukrainiečių gynybos – jie neretai nukrypsta nuo kurso.
„Kol karas tęsiasi, tokių incidentų tikimybė išlieka. Tačiau Lietuva turi veikiančias procedūras ir priemones tokiems atvejams stebėti ir, jei reikia, neutralizuoti. Ir šiuo atveju oro policijos misijos užduotis buvo pakeista — buvome pasirengę imtis aktyvių veiksmų, jei būtų prireikę.
Lietuva toliau mokosi iš Ukrainos gynybos, dirbame kartu su ukrainiečiais stiprindami savo oro gynybą, imamės papildomų priemonių dėl lėtai ir žemai skrendančių BO uždengiant oro erdvę stebėjimų ir reagavimu kinetinėmis ir nekinetinėmis priemonėmis tiek per nacionalinius, tiek per NATO planus. Informacinis fonas taip pat labai svarbus, kviečiame reaguoti atsakingai.
Esame budrūs, reaguojame tiksliai ir proporcingai, tai darome nuosekliai ir atsakingai. Pasitikėkite mūsų karine ir civiline žvalgyba, kariuomene, pasienio pareigūnais“, – rašė D.Šakalienė.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ketvirtadienį pranešė, kad iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą ketvirtadienį įskrido į savadarbį lėktuvėlį panaši skraidyklė. Ji Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuota 11.30 val., pasieniečių teigimu, bepilotis orlaivis skrido 100 metrų aukštyje, 50–60 km/h greičiu.
Kiek vėliau, ketvirtadienio vakarą, D.Šakalienė patvirtino, kad įskridęs objektas buvo bepilotis orlaivis „Gerbera“.
Tarnybos teigimu, objektas oro pavojaus nesukėlė. Nurodoma, kad, pirminiais duomenimis, objektas pagamintas iš faneros ir putplasčio.
Savo ruožtu Lietuvos kariuomenė (LK) teigia, kad informavus apie oro erdvės pažeidimą buvo nurodyta reaguoti ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantiems naikintuvams. Visgi, objektui nukritus, užduotis buvo atšaukta.