„Mus laiko bukesniais už bukus“, – taip Lietuvos politikų komunikaciją po praėjusią savaitę įvykusio, Lietuvos oro erdvę kirtusio rusiško karinio drono incidento įvertino buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas Aurimas Navys.

Anot A.Navio, sakyti, kad situacija suvaldyta labai gerai, yra įžūlus, chamiškas elgesys, o tam tikrų institucijų pareigūnų veiksmai sukėlė karybos ekspertui siaubą.

Todėl karybos ekspertas politikams pateikė pasiūlymą – jeigu jau garsiai kalbama apie tai, kad Lietuva gyvena hibridinio karo sąlygomis, galbūt tuomet reikėtų Lietuvos kariuomenei suteikti daugiau įgaliojimų priimti sprendimus.

Tiesa, A.Navys neatmetė, kad politikai, baimindamiesi galimos Rusijos reakcijos ir eskalacijos, net ir nenorėtų, kad kariuomenė tam tikrais atvejais reaguotų.

[[ge:lrytas:lrytas:38611578]]

„Jeigu aš būčiau politikas, man asmeniškai labiau rūpėtų mano šalies piliečiai, o ne kažkokios šalies reakcija, kuri yra agresorė, pažeidinėjanti visas tarptautines normas“, – kalbėjo jis.

O klausimų dėl drono incidento kyla ir valdantiesiems – ketvirtadienį šaukiamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis. Kokius klausimus tarnyboms kels parlamentarai?

[[ge:lrytas:lrytas:38662658]][[ge:lrytas:lrytas:38667020]][[ge:lrytas:lrytas:38666154]]

Grėsmė buvo, pranešimų – ne

Karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas A.Navys, vertindamas šalies institucijų reakciją į drono incidentą, atkreipė dėmesį į tarnybų veiksmų seką.

„Buvo priimtas sprendimas premjerą ir Seimo pirmininką nuvesti į priedangą. Logiškai mąstant, nebuvo visiškai aišku, kokia tai buvo grėsmė, bet kad tai grėsmė, buvo suprasta, nes kitaip nėra tikslo vesti tų žmonių į priedangą. Grėsmė iš tiesų buvo“, – pabrėžė A.Navys.

A.Navys teigė net neabejojantis, kad oro erdvės kontrolės sistema puikiai veikė, ir pareigūnai matė, kad link Lietuvos artėja neatpažintas objektas, kuris galimai yra dronas.

Anot jo, oro erdvę stebintys karininkai gali pamatyti skrendančio objekto aukštį, kryptį, greitį, ir iš to jie sprendžia, koks objektas tai galėtų būti.

Ir iš tiesų šį objektą kariuomenė pamatė, iš karto sureaguota – duotas nurodymas NATO oro policijai patikrinti, kas tai per objektas.

Tačiau dar iki to yra priimtas sprendimas paslėpti svarbiausius šalies politikus – vadinasi, suprantama, kad grėsmė yra, o objekto numušti nesiruošiama.

„Jeigu žinau, kokia yra grėsmė ir kas tai per objektas, ir jeigu tai nekelia grėsmės arba jeigu aš jį numušiu, tai kam juos slėpti? Vadinasi, nežino, nei kas ten yra, nei ruošiasi jo numušti. Tokiu atveju kažkas turi priimti sprendimą – įsivaizduoju, kad mūsų valstybėje tam ir yra Nacionalinis krizių valdymo centras, kuris koordinuotų visą tvarką, informaciją“, – kalbėjo A.Navys.

Ir šiuo atveju Nacionalinis krizių valdymo centras, A.Navio įsitikinimu, turėjo duoti greitą nurodymą Vidaus reikalų ministerijai arba tiesiai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui įspėti gyventojus.

„Nebūtina įspėti visos Lietuvos, nes nežinome, kas tai per objektas, bet jeigu žinome, kad kelia grėsmę, vadinasi, įspėjame gyventojus to objekto skridimo kryptimi“, – pabrėžė jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38685398]]

A.Navys atkreipė dėmesį į tarnybų pareigūnų paaiškinimus, kad sprendimas neinformuoti gyventojų buvo geras, nes kitu atveju būtų sukelta panika.

„Priimamas sprendimas, kuris man asmeniškai yra baisiausias – tam, kad nekeltų panikos, gyventojų geriau neinformuoti. Ar suprantate, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nepasitikima mūsų piliečiais, nepasitikima mūsų žmonėmis, todėl geriau jiems nieko nesakyti. Tada kyla klausimas – gal ir kitais atvejais geriau mums nieko nesakyti?“ – svarstė karininkas.

Anot jo, dabar jau sukurtas precedentas, kai gyventojai neinformuojami dėl galimos grėsmės – tad ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kokios nors ekologinės katastrofos ar radiacijos nuotėkio, galbūt taip pat bus nuspręsta nekelti panikos.

Tiesa, A.Navys neatmetė, kad galbūt iš tiesų tarnybų pareigūnai tuo metu net nepagalvojo įspėti gyventojų – o tai, anot jo, reikštų, kad nėra tokios reagavimo situacijos, kurios reikia.

„Pats liūdniausias dalykas, kad nukrenta dronas, o pareigūnai ir ekspertai atsakingose pareigose nesupranta, kad dronas, taip, yra imitacinis, bet jis realiai kelia grėsmę. Taip, jis nėra kovinis ir nekelia grėsmės ta prasme, jeigu juo būtų bandoma pataikyti į, pavyzdžiui, Specialiųjų pajėgų operacijų štabą Vilniuje.

Ne kartą Ukrainoje jau yra buvę, kad rusai ten įdeda sprogmenis, 3-5 kilogramus, ir toks sprogmenų kiekis yra pakankamai pavojingas žmonėms aplink – ir pakankamai plačiu spinduliu. Arba jeigu toks dronas nukrenta ant mūsų kokio nors gyventojo namo, jis jį pakrapšto ir sprogsta.

Tad žmonės, kurie turėtų būti atsakingi ir suprasti, kad toks dalykas gali būti, savo elgesiu parodo, kad jie nesupranta, kas ten ant žemės guli. Gerai, kad viskas gerai baigėsi. Dabar, tikiuosi, jau padarytos atitinkamos išvados, ir bus kokios nors korekcijos. Blogiausia bus tada, jeigu korekcijų nebus padaryta“, – įvertino A.Navys.

„Nors dabar kaip tik sakoma, kad visos tarnybos puikiai sureagavo, viskas buvo blizgančiai, reikia pasidalinti medalius už puikų reagavimą. Jeigu taip, tada mes turime laukti didžiulės bėdos“, – pridūrė jis.

Anot A.Navio, net ir penkerių metų vaikas supranta, kad visą Lietuvos reakciją po šio incidento, tarnybų veiksmus, koordinavimo lygį arba jo nebuvimą stebėjo Rusijos žvalgyba.

„Tai, ką mačiau aš, matė ir jie. Tai jiems turėtų niežėti rankos padaryti kažką daugiau“, – spėjo jis.

Apgailėtina A.Navys šiuo atveju vadino Lietuvos politikų komunikaciją.

„Suprantu, kad nenorime mūsų žmonių gąsdinti, bet tai nėra gąsdinimo klausimas. Tai pasakykite, kad mes apsižioplinome, bet dabar jau pagaliau pradėsime kažką daryti. Ir tai yra gerai. Bet sakyti, kad viskas buvo gerai – man atrodo, kad mus laiko kvailesniais už kvailus. Mus laiko bukesniais už bukus.

Sakyti, kad viskas čia labai gerai yra įžūlus, chamiškas elgesys. Bet tai jau įprasta, mes tai matome visur – ne tik Lietuvoje“, – kalbėjo A.Navys.

Kariuomenei – daugiau įgaliojimų?

Po šio incidento karybos ekspertai aiškino, kad Lietuva net neturi pajėgumų tokiems bepiločiams orlaiviams numušti – Lietuvos turimos oro gynybos sistemos skirtos daug pavojingesniems taikiniams.

Lietuvos kariuomenė aiškino, kad „taikos metu oro taikinių naikinimas būtų vykdomas visiškai išskirtiniais atvejais, taikos metu civilizuotos šalys grėsmės nekeliančių objektų, tegul ir pažeidusių valstybės sieną, nenumušinėja“.

A.Navio teigimu, Lietuvos kariuomenė turi reikalingų pajėgumų, tačiau, jo įsitikinimu, šalies politikai, ir todėl visa valstybė šiuo metu gyvena taikos meto sąlygų iliuzijoje.

„Kariuomenė, mano supratimu, sureagavo puikiai. Nustatė, kas tai yra, kad tai yra galima grėsmė, ir perdavė informaciją toliau. Kariuomenė darė tai, ką ji ir turi daryti. Jeigu būtų vykę kažkas toliau, kariuomenė būtų reagavusi pagal tai, kokie yra planai.

Bet šiuo metu ne kariuomenės vadas priima sprendimus, o politikai suteikia įgaliojimus. Jeigu gyvename taikoje, pas mus yra taikos procedūros, bet turime reaguoti atitinkamai ir įspėti piliečius, jeigu matome, kad yra grėsmė.

O jeigu jau matome ir sakome, kad hibridinis karas jau vyksta, tai duokite įgaliojimus veikti kariuomenei, ar VSAT, ir jiems spręsti“, – kalbėjo A.Navys.

Kaip nurodė Lietuvos kariuomenės atstovai, taikos metu oro taikiniai gali būti naikinami krašto apsaugos ministro sprendimu (jei naikinimą atlieka Lietuvos kariuomenė savo pajėgumais) arba NATO Oro pajėgų vadavietės (AIRCOM) sprendimu, jei naikinimą atlieka NATO Oro policijos misiją vykdantys naikintuvai.

O karo padėties metu oro erdvės valdymas ir kontrolė perduodama Lietuvos kariuomenės vadui.

[[ge:lrytas:lrytas:38685396]]

Tad, kaip pabrėžė A.Navys, šalies politikai atsako, koks yra grėsmės lygis ir kaip šalis reaguoja.

„Jeigu mes manome, kad kariuomenei nereikia suteikti įgaliojimų, nes iš tiesų yra taika, tai tada gal bent savo piliečius įspėkime, kad tokie dalykai vyksta. Nereikia apgaudinėti. Čia ne gulbė ir ne gandras. (...)

Galime sakyti, kad gyvename taikoje ir nenumušinėsime objektų, jeigu iš jų akivaizdžiai nešaudo, nemėto sprogmenų – tada mes nieko su jais nedarome. Tai irgi yra variantas. Bet už tai demokratinėse šalyse atsakomybę prisiima politikai, ne kariuomenė. Kariuomenė daro konkrečiai tai, kas jiems pasakyta“, – kalbėjo jis.

Tačiau A.Navys įsitikinęs, kad saugumo situacija šalyje yra pasikeitusi, todėl ir sprendimų reikia kitokių.

Visgi, karininkas neatmetė, kad politikai ir nenorėtų, kad kariuomenė reaguotų – vis dar egzistuoja politikų baimė dėl galimos eskalacijos, Rusijos reakcijos.

„Yra tas momentas, kai politikai sako, kad jeigu ką nors rusų numušime, eskaluosime konfliktą, tapsime akivaizdžiu Rusijos priešu.

Galime tik dedukciniu būdu pasakyti, kad tai Rusijos dronas – nors ir aišku, kad tai yra Rusijos dronas, bet įrodymų tam nėra, todėl paskui susieti tai su kokia nors galima reakcija iš Rusijos nelabai galima.

Ir jeigu aš būčiau politikas, man asmeniškai labiau rūpėtų mano šalies piliečiai, o ne kažkokios šalies reakcija, kuri yra agresorė, pažeidinėjanti visas tarptautines normas. Tai paprastas dalykas – ar bijai kažko, kas ir taip akivaizdžiai yra teroristas, ar nori saugoti savo valstybę ir savo piliečius“, – apibendrino A.Navys.

Tiesa, A.Navys yra su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašu išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Klausimus kels ir valdantieji

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas pripažino, kad klausimų, kaip buvo suvaldytas incidentas, kyla ir parlamentarams, todėl ketvirtadienį bus šaukiamas specialus NSGK posėdis situacijai aptarti, kviečiami visų atsakingų institucijų vadovai.

„Aptarsime tiek patį incidentą, tiek bendrą mūsų oro gynybos koncepciją“, – nurodė G.Jeglinskas.

„Reikės visos situacijos eiliškumo: kas įvyko, kas pamatė, kas identifikavo, kaip identifikavo, kokiu būdu informacija sekė? Išklausysime visą algoritmą, kuris šiuo atveju suveikė. Ir tada reikia kalbėti apie tai, ar tai yra pakankama.

Galėsime užduoti tuos klausimus: o jeigu būtų ginkluotas dronas, ar mūsų atsakas būtų buvęs kitoks? Jeigu būtų įskridę du dronai šimto kilometrų skirtumu vienas nuo kito? O jeigu 200 kilometrų? Ar mes esame pasirengę? Ar identifikavimo priemonės yra pakankamos? Ar matome oro erdvę ne tik aukštai, ten, kur mato mūsų vidutinio lygmens radarai, bet ar ir mato orą mūsų žemieji sensoriai?“ – klausimus įvardijo NSGK pirmininkas.

[[ge:lrytas:lrytas:38685399]]

G.Jeglinskas patikino, kad tikrai bus keliamas klausimas ir dėl sprendimo neinformuoti visuomenės.

NSGK pirmininko teigimu, tam tikra informacija gyventojams turėjo būti perduota – anot jo, tai galėjo būti ir nuraminančios visuomenę žinutės jau nukritus dronui, kad dronas buvo įskridęs, tačiau jau nutupdytas.

„Reikia peržaisti tą patį scenarijų, pagalvoti, galbūt galėjo būti toks signalas: „Būkite visi ramūs – įskrido dronas šalia tokio miestelio“, – pavyzdį pateikė jis.

G.Jeglinskas taip pat kalbėjo, kad ir kariuomenės atstovų paaiškinimas po šio incidento buvo „ribotas savo gyliu“.

„Matosi, kad vadovaujamasi procedūromis labai aklai ir nelabai lanksčiai. Klausimas irgi yra – jeigu taikos metu įskrenda dronas, kuris yra ginkluotas, mes turime sugebėti jį identifikuoti, kitas dalykas – turime sugebėti jį numušti arba neutralizuoti kaip nors kitaip. Klausimas, ar mes esame tam pasirengę. Mano žiniomis, mes nesame tam pasirengę, bet, vėlgi, noriu tai išgirsti iš institucijų, kurios yra už tai atsakingos“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Anot jo, reikės įvertinti ir tai, ar kariuomenės veiksmų procedūros vis dar yra aktualios, ir tai, ar turimi reikalingi techniniai sugebėjimai.

„Mus laiko bukesniais už bukus“: po įskridusio rusų drono karybos ekspertas mato vienintelę išeitį (6)