Pasak D.Šakalienės, šio ryto įvykis aiškiai patvirtino, kad kariuomenei reikia daugiau priemonių, bet papildomų veiksmų dėl efektyvesnio pasienio stebėjimo bus imtasi.
„Deriname informaciją, kuri gaunama įvairiais kanalais. Vidaus reikalų sistema gyventojų pranešimus užfiksavo ir taip pat pasidalino su mumis.
Kadangi po septynių penkiolika jau per Lietuvos radiją ir televiziją daviau komentarą, tai turbūt preziumuojant, kad jau žinojau tuo metu, kas vyksta tiek, kiek mes galėjome tai žinoti, remiantis tomis techninėmis priemonėmis ir mūsų galimybėmis, kurias šiuo metu turime ir kurias galime panaudoti“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Socialiniuose tinkluose plintantis įrašas su dronu: ką nufilmavo
Kol kas neaišku, ar įskridęs dronas buvo vienas.
„Dėl objektų kiekio taip pat galutinį vertinimą galėsime pasakyti vėliau. Tai, ką mes dabar turime, tikriname informaciją, kuri mums prieinama“, – sakė D.Šakalienė.
Susiję straipsniai
Ministrės teigimu, kadangi šis objektas šiuo metu dar nėra aptiktas ir identifikuotas, nereikėtų apsiimti spėlionėmis, „kas tai yra ir kas nėra“.
Visgi D.Šakalienė taip tiksliai ir nepasakė, ar pirmiau droną pastebėjo gyventojai, ar tarnybos.
„Kadangi karo policija, mūsų specialiosios pajėgos ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai dirba tose vietose, kur galimai tam tikri objektai yra nukritę arba nėra nukritę – tada mes galėsime oficialią informaciją ir pateikti, kai turėsime oficialų patvirtinimą.
Mes turbūt skiriamės nuo feisbuko vartotojų tuo, kad spėlionių neskelbiame“, – patikino D.Šakalienė.
KAM vadovė neįvardijo, kur yra tikrinamos apylinkės, nes taip esą norima užtikrinti saugumą.
„Nes kartais žmonės dėl savo smalsumo mėgsta į kokią nors teritoriją nukeliauti ir gali sukelti sau pavojų“, – paaiškino ministrė.
Visgi apie 9 valandą ryto Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta LRT radijui nurodė, kad dronas galėjo nukristi Kernavės apylinkėse.
Maždaug prieš pietus Kernavės apylinkėse vykdomą paieškos operaciją užfiksavo ir Lrytas žurnalistai.
Taip pat, anot D.Šakalienės šiuo metu nėra indikacijų, kurios leistų manyti, kad tai yra tyčinis veiksmas, provokacija ar sąmoningas veikimas.
„Didelė tikimybė, turint omenyje, kad šiąnakt buvo labai didelis puolimas prieš Ukrainą, kad tai gali būti vienas iš tų objektų, kurie sureagavę į Ukrainos gynybą nuklydo kitur“, – kalbėjo ministrė.
„Vos tik bus ta informacija, iš karto būsite informuoti. Laikomės įmanomai saugiausio varianto, vertiname kaip įmanomai pavojingiausią variantą, ir dėl to laikysimės kaip įmanoma didesnio saugumo“, – pabrėžė D.Šakalienė.
Pasak ministrės, kad kai 30 metų kariuomenės finansavimas yra kuklus, net ir greitai įdėjus daug papildomų lėšų, užtrunka laiko priimti tam tikrus sprendimus ir atlikti karinį įvertinimą.
Kariuomenės vadas: matome probleminius taškus
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras nurodė, kad tarnybos jau pastebi taškus, kuriuos reikėtų akyliau saugoti.
„Kol kas, kol neradome to objekto, negalime patvirtinti, kas tai per daiktas. Galime tik numatyti. Šiai dienai yra planas dislokuoti papildomus oro gynybos pajėgumus arčiau sienos, nes matome, kad yra tam tikri tendencingi dalykai, žinome maždaug kryptis, žinome, kur yra tie koridoriai, per kuriuos jau antras atvejis yra.
Šitoje vietoje šiek tiek sustiprinsime. Be abejo, toliau gilinsime koordinaciją su VSAT, nes be jų akių danguje ir ant žemės, ką jie mato, ką jie girdi, mums sunku identifikuoti. Tai yra algoritmų pasitikrinimas. Tokiu būdu pradėsime sustiprinti bent jau stebėjimą ir identifikavimą“, – kalbėjo jis.
Anot kariuomenės vado, ši situacija parodo, kokių priemonių Lietuvai reikia. Bus stengiamasi paspartinti jų įsigijimą.
„Mes esame pastebėję per tam tikrą metų skaičių, kad su artimo nuotolio radarais – tiek pasyviais, tiek aktyviais, jie buvo suplanuoti, bet vėlesniam periodui. Tai būtų vienas iš sprendinių – paankstinti įsigijimus. Tai nereiškia, kad juos dabar galima bus nuimti nuo lentynos, nes daug dalykų, technologijos keičiasi, daug nukeliauja ir į pačią Ukrainą“, – aiškino R.Vaikšnoras.
„Kas yra labai realu, tai yra „Sky Fortress“ sistema, mikrofonai, kurie pagal akustinius signalus atskiria, ką ukrainiečiai naudoja, įdiegimus mūsų viso pasienio teritorijų. Būtų galima iš anksto identifikuoti, kokie skraidantys objektai, atskiriant parasparnius, oro balionus, mažus lėktuvėlius.
Būtų palengvintas arba sutrumpintas sprendimo priėmimo procesas“, – pridūrė jis. Kariuomenės vadas neslėpė, kad mūsų dabar turimos priemonės leidžia tik pamatyti objektą, bet ne nustatyti, kas tai per objektas.
„Problema yra ta, kad mūsų priemonės tik stebi taškus ore, o kas tai yra konkrečiai – tiktai vizualinio stebėjimo metu tu gali pamatyti, apie ką eina kalba.
Ką ir ministrė minėjo, yra taikos metas, šaudyti į kairę ir į dešinė, patys suprantame, galima prieiti iki katastrofinių padarinių“, – įspėjo R.Vaikšnoras.
Primename, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotis orlaivis.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.
„Šiandien ryte gauti gyventojų pranešimai apie į Lietuvos teritoriją greičiausiai iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį (droną). Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus“, – nurodo centras.
„Policija aktyvavo visas pajėgas, informuotos visos tarnybos. Gyventojai, pastebėję droną, raginami nedelsiant pranešti 112, jokiu būdu prie jo nesiartinti. Kokio tipo dronas nėra aišku, informaciją papildysim“, – skelbia NKVC.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“.
Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.