Ankstų pirmadienio rytą į Lietuvą iš Baltarusijos įskridęs bepilotis orlaivis vėl sukėlė daugybę klausimų, kaip tokių incidentų atveju reaguoti pasirengusios mūsų šalies institucijos.

Panašu, kad apsvarstymuose paskendę ir patys politikai. Kai kurie portalo Lrytas kalbinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai konstatuoja atvirai ir griežtai – Lietuva grėsmėms šiandien nepasiruošusi, situacija nekontroliuojama.

Popiet į Vidaus reikalų ministeriją situacijos pasiaiškinti atvykęs policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas taip pat patvirtino, kad apie droną pirmiau sužinojo gyventojai, o ne valstybės institucijos.

Ragina dar palaukti

[[ge:lrytas:lrytas:38854076]]

Kaip jau skelbta, pirmadienio rytą Lietuvos teritorijoje atsiradusio drono paieškos operacija tęsiasi toliau – nors vietovė, kurioje galimai galėjo nukristi bepilotis orlaivis, neskelbiama, jau nuo ryto pasirodė žinių, kad paieškos vyksta Kernavės apylinkėse.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sakė, jog daugiau dronų į Lietuvą gali užklysti dėl artėjančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“.

„Ruošiamės visiems scenarijams ir laikomės maksimalaus saugumo varianto“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Pasak ministrės, šis objektas kol kas nėra aptiktas ir identifikuotas.

[[ge:lrytas:lrytas:38848800]][[ge:lrytas:lrytas:38850124]][[ge:lrytas:lrytas:38851292]]

„Karo policija, mūsų specialiosios pajėgos ir vidaus reikalų sistemos pareigūnai dirba tose vietose, kur galimai tam tikri objektai yra nukritę arba nėra nukritę – oficialią informaciją galėsime pateikti, kai turėsime oficialų patvirtinimą“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Seimo pirmasis vicepirmininkas, socialdemokratas ir NSGK narys Juozas Olekas tikino dar neturintis žinių, kas iš tiesų nutiko pirmadienio rytą, tad labai nedaugžodžiavo.

„Kol kas neturiu informacijos. Kaip tik važiuoju į Seimą ir gal ten bus daugiau žinoma. Bet kol kas neturiu informacijos – pabandysiu pasiaiškinti“, – portalui Lrytas sakė jis.

„Kelia, bet noriu žinoti, kas čia įvykę“, – paklaustas, ar visa ši situacija jam nekelia kokių nors klausimų ar abejonių, akcentavo politikas.

[[ge:lrytas:lrytas:38854390]]

Pasak J.Oleko, blogai, jeigu tarnybos įskridusį droną pastebėjo vėliau nei gyventojai, bet šią informaciją esą taip pat dar reikia pasitikslinti.

„Nes kitaip bus sugedęs telefonas“, – konstatavo socialdemokratas.

D.Gaižauskas rėžė aštriai

Kur kas griežčiau apie incidentą pasisakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas. Jis tikino žinantis tik vieną dalyką – Lietuva grėsmėms visiškai nepasirengusi.

„Ir D.Šakalienė gali sakyti ką nori – kad čia mes ruošiame sistemas ir taip toliau, bet akivaizdūs faktai, kad mes kol kas šitų dalykų sukontroliuoti negalime.

Ir niekas nepasikeitę po kontrabandinių oro balionų“, – pabrėžė valstietis.

D.Gaižauskas prisipažino, kad nedaug informacijos apie įvykį gauna ir pats, nors ir yra Seimo NSGK narys.

„Niekas nieko neinformuoja, niekas nieko nežino, ir va tokia yra reali situacija. Jos nereikia gražinti – tokia ji, žinokite, ir yra. Tikrai niekas nekontroliuojama ir niekas nežinoma.

Ko gero, neturime pasiruošę nei instrumentų, nei įrangos. Aš priminsiu, kad prieš gerus metus kontrabandiniai oro balionai labai apnuogino mūsų nesaugios sistemos spragas, ypač stebint oro erdvę. Su balionais galima pranešti daug ką – ne tik cigaretes“, – pastebėjo jis.

„Jeigu mes važiuojame į Ukrainą, žinome, ką jie pasidarę, kaip tuos dronus stebi, su sistemomis, kurias įsidiegę karo sąlygomis, mes ką, negalėjome to pasidaryti? Turim ką turim“, – nusivylimo neslėpė D.Gaižauskas.

Vienintelis pozityvus dalykas, pasak parlamentaro – bent jau tai, kad šįkart gyventojai į savo mobiliuosius telefonus sulaukė įspėjamųjų pranešimų. Priešinga situacija susiklostė prieš kelias savaites, kai į Lietuvą buvo įskridusi dar viena bepilotė skraidyklė.

„Praėjusį kartą išvedė tik mūsų pirmus asmenis, žurnalistus paliko stovėti Seime, o patys nubėgo slėptis, nors slėptuvės ir perspėjimo sistemos turi būti visiems.

Čia jau reikia griežtesnės pozicijos. Vyksta karas, žinome, kokie yra metodai, žinome, kad artėja „Zapad“ pratybos, visur mes aiškiname, kad ruošiamės, stebime, matome ir taip toliau.

Faktas kaip blynas – mes neturime užsitikrinę šitos apsaugos. Dar gerai, kad neturime aukštų pastatų – būtų į pastatą atsimušęs“, – komentavo D.Gaižauskas.

Stebint jau praktiškai visą dieną vykstančią drono paieškos operaciją, svarstė parlamentaras, galima tik skėsčioti rankomis.

[[ge:lrytas:lrytas:38854389]]

„Atrodo, kad esame bejėgiškoje padėtyje, nors taip neturėtų būti. Kažkur ne ten susikoncentravę. Man net keista, juolab, kad ant nosies „Zapad“ pratybos“, – kalbėjo valstietis.

Galėjo supainioti su paukščiu?

Konservatorius, NSGK narys Arvydas Pocius, paklaustas, kaip mato šį incidentą, tikino galintis tik paspėlioti, kas čia iš tiesų nutiko.

„Blogiausias variantas, mano supratimu – prieš artėjančias „Zapad“ pratybas gali būti, kad vyksta savotiškas testavimas, pabandymas, patikrinimas, kaip reaguoja mūsų tarnybos, kaip reaguos Užsienio reikalų ministerija – ar Baltarusijai bus įteikta nota, ar ne. Tai yra daug dalykų, kuriuos galime spėlioti.

Kai tą droną atrasime, tada bus atsakyti visi klausimai – ar jis yra pasiklydęs, kas jame įmontuota, o jeigu jo nerasime, tai ir liks spėlionės ir variantai, kas galėtų būti, jeigu būtų“, – portalui Lrytas sakė jis.

Ar tikrai gali būti, kad dronas taip ir nebus surastas? Tokia tikimybė yra, pripažino A.Pocius.

„Gal jis sugrįžo į Baltarusijos teritoriją ir ten nukrito, ar gal jį tiesiog susigrąžino tie, kurie paleido? Kol kas tik spėlionių virtinė. Mūsų tarnybos dirba savo darbą ir lauksime rezultatų“, – kalbėjo konservatorius.

A.Pociaus teigimu, jeigu tokių dronų pas mus atskristų daugiau, radarai juos tikrai užfiksuotų ir pastebėtų, tad būtų atitinkamai sureaguota. Bet kai jis yra vienas, gali būti panašus netgi ir į didelį paukštį.

„Tas pats gandras irgi yra matomas radaruose. Į kiekvieną tokį (atvejį) sudėtinga ir reaguoti – nekelsi NATO naikintuvų, kurie yra budėjime, dėl tokio dalyko. Bet jeigu būtų daugiau ir radaruose pamatytų, kad spiečius ateina, tai ir reakcija būtų visai kitokia“, – tikino parlamentaras.

Paklaustas, kaip vertinti ir tai, kad gyventojai apie įskridusį droną sužino greičiau nei tarnybos, A.Pocius tik pasidžiaugė, kad žmonės yra pilietiški, bet situacijos vertinti dar nesiryžo.

„Kol nesulauksime mūsų tarnybų oficialaus pranešimo, tol mes negalime teigti, kas čia įvyko ir kodėl“, – teigė jis.

„Laukime rezultatų ir tada darysime išvadas. Bet šis atvejis, manau, tikrai yra signalas, kad reikia susirūpinti, jeigu būtų daugiau tokių atvejų, kokia bus mūsų tarnybų reakcija“, – pridūrė A.Pocius.

[[ge:lrytas:lrytas:38854388]]

Karybos ekspertas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pirmadienį teigė, jog negalime leisti, kad „priešas bandytų mūsų ribas“. Kartu jis pateikė atmintinę, kaip turėtų būti reaguojama tokių incidentų atveju.

„1. Taktinis atsakas – neutralizuoti grėsmę iškart

Numušti droną nedelsiant, jei jis kerta Lietuvos oro erdvę – net pasitelkiant NATO oro policijos naikintuvus (Air Policing), budinčius Zokniuose ar kitose Šiaurės Europos bazėse.

Taikyti nacionalines ir kolektyvines priešlėktuvinės gynybos priemones – radiolokacinį sekimą, elektromagnetinius trukdžius (jammer) ir kinetines priemones.

Fiksuoti kiekvieną įskridimą – trajektoriją, valdymo pobūdį, galimą kilimo tašką – tai būtina teisinei ir politinei atsakomybei. Aktyvuoti padidinto jautrumo pasienio oro stebėjimo režimą („tactical air picture“), ypač šalia strateginių objektų.

2. Operatyvinis ir politinis atsakas – rodyti, kad tai nebus toleruojama

Skubiai išsiųsti protesto notą Baltarusijai (per atstovybes ar trečiąsias šalis). Nedelsiant informuoti NATO Šiaurės Atlanto Tarybą (NAC) – tai kolektyvinio saugumo klausimas. Įtraukti ESBO ir JT – kad būtų tarptautiniu mastu dokumentuoti oro erdvės pažeidimai ir hibridinės agresijos požymiai.

3. Strateginis atsakas – užkirsti kelią ateities grėsmėms

Sukurti ir paskelbti oficialią nacionalinę doktriną, kaip reaguoti į dronų provokacijas. Įrengti papildomus radarų ir elektromagnetinių jutiklių postus pasienyje su Baltarusija. Paspartinti kontradroninių priemonių (mobilūs jammeriai, automatinio reagavimo sistemos) įsigijimą ir diegimą. Organizuoti NATO pratybas, apimančias dronų įsiveržimų ir hibridinių scenarijų imitacijas.

4. Komunikacinis atsakas – aiškiai paaiškinti situaciją visuomenei

Po kiekvieno incidento skelbti viešą pranešimą – apie nustatytą pažeidimą, atliktus veiksmus ir jų tarptautinį kontekstą. Pabrėžti: tai ne tik Lietuvos, bet visos NATO sienos testavimas. Informuoti gyventojus, kaip elgtis pastebėjus droną ar jo nuolaužas: skambinti 112, nefotografuoti ar neskelbti jokių vaizdų, atsitraukti nuo objekto.

Išvada:

Kiekvienas dronų įskridimas turi būti:

Numuštas (neutralizuotas);

Užfiksuotas ir dokumentuotas;

Panaudotas kaip diplomatinis ir tarptautinis įrodymas;

Panaudotas NATO kaip argumentas stiprinant kolektyvinę gynybą rytiniame flange Saugumas – tai ne tuščia deklaracija, o konkretus veiksmas“, – rašė D.Malinionis.

Generalinis policijos komisaras A.Paulauskas anksčiau nurodė, kad policijos budėtojai pirmąjį pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajone, netoli Medininkų, pastebėtas į droną panašus objektas, gavo 5 val. 55 min.

Po šio pranešimo keliolikos minučių bėgyje gauti dar keturi pranešimai – pasak komisaro, iš jų turinio ir gavimo koordinačių patvirtinta, kad tai yra tikra informacija. Nustatyta objekto judėjimo kryptis, informuotos policijos pajėgos ir priimtas sprendimas išsiųsti pranešimus visiems Lietuvos gyventojams.

A.Paulauskas taip pat patvirtino, kad apie galimą droną institucijoms pranešė tik patys gyventojai, kitos tarnybos tokios informacijos policijai nepateikė.

[[ge:lrytas:lrytas:38854385]]

Komisaro teigimu, naujų pranešimų apie drono judėjimą nėra, tad daroma prielaida, kad savo skrydį jis yra nutraukęs. Paklaustas, kas apsunkina jo paieškas, A.Paulauskas kaip galimą priežastį įvardijo ir nepalankias oro sąlygas. Paskutinis pranešimas apie galimą droną, pasak jo, gautas netoli Kauno.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas R.Liubajevas pasakojo, kad dronai dažniausiai pasitelkiami kontrabandai gabenti, tokių atvejų Lietuvoje fiksuojama praktiškai kasdien. Tiesa, pastaruoju metu jų esą kiek sumažėjo. Tačiau būtent šio drono įskridimo į Lietuvos teritoriją VSAT nebuvo užfiksavę.

VSAT vadas neslėpė, kad pagal savo kompetenciją pasieniečiai net neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos, kurios yra prie Baltarusijos ar Rusijos sienų, yra skirtos tik jų stebėjimo kontrolei.

Primename, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje.

Krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė sako, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos gaėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė.

Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Politikai nesupranta, kas iš tiesų nutiko pirmadienio rytą: „Atrodo, kad esame bejėgiškoje padėtyje“