Lietuvos kariuomenė pirmadienį kalbėjo apie fiksuotą paskutinę lokaciją, o jau antradienį jos vadas Raimundas Vaikšnoras pasisakė apie galimybę, kad jokio drono Lietuvoje apskritai nebuvo.

Suabejota ir liudininkų komentarais – esą neaišku, ką žmonės iš tiesų girdėjo, ir pasirodžiusiu vaizdo įrašu – esą šis galbūt nufilmuotas Ukrainoje.

Sakė, kad objektą stebėjo, fiksavo paskutinę jo lokaciją

Ankstų pirmadienio rytą socialiniuose tinkuose pasipylė daugybė vilniečių komentarų, kad šie pabudo nuo keisto garso lauke. Po kelių valandų į telefonus atėjo policijos pranešimai, kad į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido nenustatyto tipo bepilotis orlaivis, todėl žmonės turėtų būti atsargūs.

[[ge:lrytas:lrytas:38853380]]

„Dėl drono – praskrido virš namų 4.56 ryto. Garsas sklido 5–6 sekundes, tai skrido greitai. Pagal garsą skrido žemai. To garso tiek telegrame prisiklausęs, kad pažiūrėjau į laikrodį“, – feisbuke rašė visuomenininkas, laidos „Dviračio žinios“ scenaristas Haroldas Mackevičius.

Policija vėliau nurodė sulaukusi apie 30 gyventojų iš visos Lietuvos pranešimų apie danguje judantį objektą. Generalinis policijos komisaras Arūnas Paulauskas pripažino, kad apie įskridusį droną pareigūnai sužinojo tik pačių žmonių dėka.

„Šiandien anksti ryte, 5 val. 55 min. budėtojai gavo pirmąjį pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajone, ne taip toli Medininkų, buvo pastebėtas objektas, kuris buvo panašus į droną, kuris įskrido į Lietuvos teritoriją.

Po šio pranešimo keliolikos minučių bėgyje buvo gauti dar keturi pranešimai ir iš pranešimų turinio, koordinačių buvo patvirtinta, kad tai yra tikra informacija“, – tvirtino A.Paulauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:38849639]]

Jis nurodė, kad buvo nustatyta ir objekto judėjimo kryptis.

„Apie tai buvo nedelsiant informuotos visos Lietuvos policijos pajėgos ir buvo priimtas sprendimas per gyventojų informavimo sistemą nedelsiant išsiųsti pranešimą visiems Lietuvos gyventojams būti budriems. Buvo neįmanoma nustatyti nei galimo atstumo, kurį tas objektas gali nuskristi, nei jo pavojingumo lygio“, – akcentavo jis.

Lietuvos kariuomenė pranešė, kad objektas buvo stebimas dar iki tol, kol įskrido į šalies teritoriją.

[[ge:lrytas:lrytas:38851292]][[ge:lrytas:lrytas:38865707]][[ge:lrytas:lrytas:38870189]]

„Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai“, – situaciją komentavo kariuomenė.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) sakė drono įskridimo į Lietuvą nefiksavusi, nes tam net neturi reikiamos įrangos.

Lietuvos kariuomenė apie 15 valandą portalą Lrytas informavo, kad objektas dingo iš radarų, dėl to paieška vykdoma vietoje, kur jis paskutinį kartą fiksuotas.

„Prieš dingstant objektui iš stebėjimo lauko, buvo nustatyta skrydžio kryptis ir fiksuota paskutinė lokacija. Šiuo metu objektas nestebimas radaruose. Objektas galimai nukrito paskutinėje radare fiksuotoje lokacijoje, todėl į galimą įvykio vietą išsiųstas budintis KOP sraigtasparnis, Karo policija, papildomos sausumos pajėgų karių pajėgos, kurie vykdo paiešką vietovėje.

Prielaidą, kad skraidantis objektas nukrito, daroma atsižvelgiant į ribotus resursus tolimam skrydžiui. Kiek tiksliai galėjo jis dar nuskristi kai radaras jau nebefiksavo objekto sunku pasakyti, todėl paieškos teritorija plečiama atsižvelgiant į aplinkybes“, – nurodė kariuomenė.

Jau nuo pirmadienio ryto policijos ir kariuomenės pajėgos buvo sutelktos Kernavės apylinkėse, į orą buvo pakeltas sraigtasparnis. Paieškos plotas su kiekviena valanda plėtėsi.

[[ge:lrytas:lrytas:38868636]]

Drono nerado, tai jo išvis nebuvo?

Tiesa, kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė dar pirmadienį vakare pasėjo abejonę, ar išvis kažkas buvo įskridę į Lietuvos teritoriją.

„Šiuo metu jokios informacijos nėra. Tikrinamos visos versijos, ar šis dronas apskritai yra Lietuvoje“, – pirmadienį vakare LRT kalbėjo D.Šakalienė.

Apie galbūt klaidingas žmonių interpretacijas antradienį ryte pasisakė ir R.Vaikšnoras. Pasak jo, tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, kad joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją.

„Tikrinamos ir kitos versijos – ar jis (dronas) vis dar Lietuvoje, o gal tai yra visiškai feikas. Gali būti, kad visai nebuvo jokio objekto įskridusio į Lietuvą“, – LRT radijuje kalbėjo kariuomenės vadas.

Jis pareiškė, kad socialinėje erdvėje pirmadienį plitę vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuotas į Lietuvą įskridęs dronas, galėjo būti nufilmuoti Ukrainoje.

„Dar vyksta apklausa tų gyventojų, kurie pirmieji pamatė, išgirdo ar kitaip pranešė pagalbos centrui. Šiai dienai darosi vaizdas, kad didžioji dauguma žmonių nematė, kažką girdėjo. Kas yra nufilmuota ir kas buvo perteikta, irgi yra labai dviprasmiška, nes turime įtarimų, kad tai nufilmuota Ukrainoje“, – sakė generolas.

Tokiais komentarais negalėjo atsistebėti įvykio liudininkai.

„Per naktį pagalvojau, permąsčiau visą savo gyvenimą, paklausiau kariuomenės vado – tai ten buvo ne dronas, ten buvo Karlsonas, vyras pačiame stiprume“, – ironizavo H.Mackevičius.

„Dabar kariuomenės vadas jau svarsto, kad gal išvis nieko ir nebuvo. Gal ir nebuvo – gal žmonėms pasivaideno, o tai, kas nufilmuota, tėra varnos skrydis. Viskas primena kažkokį beprotnamį. Būtų juokinga, jei nebūtų taip graudu“, – įrašą paskelbė ir Ukrainoje kariavęs Rimas Armaitis.

[[ge:lrytas:lrytas:38870570]]

Kariuomenės vadas puolė sklaidyti sumaištį

Po kilusio pasipiktinimo įrašą feisbuke paskelbė ir pats R.Vaikšnoras. Kilusią sumaištį jis slopino aiškindamas, kad kol objektas nerastas, negali būti atmesta nė viena versija.

„Informacija apie paskutinį incidentą. Pirmiausia – kalbame tik faktais. Kol nepaaiškėja naujos aplinkybės, pavyzdžiui, randamas objektas, tikriname visas įmanomas versijas, net ir mažai tikėtinas. Kodėl dar neradome? Objekto dydis mažas, signalo neskleidžia. Ar tiriame kitas versijas? Taip.

Pagrindinė versija – bepilotis orlaivis. Bet kol nepaaiškėja įrodymai arba naujos aplinkybės – stengiamės neprisirišti prie išankstinių etikečių ir neatmetame jokių kitų scenarijų“, – pažymėjo R.Vaikšnoras.

Anot kariuomenės vado, operacija vyksta toliau, lygiagrečiai priimtas sprendimas dėl oro gynybos pajėgumų perdislokavimo arčiau pasienio, tose vietose, kur yra labiausiai tikėtini priartėjimo keliai. Taip pat paaiškina, kodėl objekto nebuvo galima numušti.

„Numušti oro taikinį taikos metu, kai danguje skraido dešimtys civilinių orlaivių – ne šiaip sprendimas. Tai paskutinė priemonė, kuri taikoma tik įsitikinus, kad objektas realiai kelia pavojų. Tokį sprendimą galima priimti tik turint vizualinį, akustinį ar kitą neginčijamą patvirtinimą. Kitu atveju – sukelsime sau daugiau žalos nei grėsmės būtų buvę.

Ar galime visiškai uždengti oro erdvę? Realybė tokia – vargu ar kuri nors šalis tai gali padaryti 100 proc. Ypač turint galvoje, kad dešimtmečiais Lietuvos oro gynybos sistemos buvo finansuojamos likutiniu principu. Bet tai keičiasi – ir greitai. Perdislokuojame pajėgas, analizuojame, ką ir kaip galime įsigyti greičiau, peržiūrime įsigijimus, stipriname koordinaciją.

Suprantu, kad tokie incidentai tikrai nedidina ramybės, tačiau gyvename kariaujančių valstybių kaimynystėje, taip pat, kaip ir kitos nekariaujančios šalys, tokių incidentų greičiausiai neišvengsime, tačiau su jais turime tvarkytis ir čia mes vietoje nesėdime – užtikrinu“, – patikino jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38870472]]

Tai matė ar nematė?

Lrytas komentaro kreipėsi į kariuomenę, kad ši paaiškintų, kodėl suabejota, ar dronas išvis buvo įskridęs į Lietuvos teritoriją, jei dar pirmadienį buvo teigta, jog jis fiksuotas radaruose.

Kariuomenės atstovai nurodė, kad radarai iš tiesų fiksavo kažkokį objektą, tačiau dar neaišku, ką konkrečiai.

„Lietuvos kariuomenė visur, taip pat jūsų pateiktoje citatoje, minėjo skrendantį objektą ir jis nebuvo identifikuotas kaip dronas.

Kaip savo pasisakyme minėjo Lietuvos kariuomenės vadas, Karinių oro pajėgų radarai fiksuoja įvairiausius objektus, taip pat debesų sankaupas ir paukščius, kurie nėra identifikuojame radaro ekrane.

Todėl norint tiksliai žinoti koks tai objektas, reikalingas vizualinis patvirtinimas, kuris šiuo atveju nebuvo gautas, todėl tiriamos visos versijos“, – Lrytas paaiškino kariuomenės atstovai.

Tai matė ar nematė? Kaip keitėsi komunikacija dėl drono ir kas užfiksuota radaruose