Jeigu premjeras Gintautas Paluckas toliau liks vadovauti Vyriausybei, tuomet Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdančiojoje koalicijoje nebebus, trečiadienį pareiškė demokratų lyderis, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

S.Skvernelis nurodė, kad jeigu rugpjūčio 18 dieną, koalicinės tarybos susitikimo metu Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir „Nemuno aušra“ nurodys, kad G.Paluckas toliau gali būti premjeru, tuomet demokratai, pagal koalicijos sutartį, praneš apie savo pasitraukimą ir po 30 dienų „civilizuotai išsiskirstys“.

Nors grasinimai trauktis iš demokratų lyderio S.Skvernelio skambėjo jau ne vieną kartą, naujienų portalo Lrytas kalbinti politikos ekspertai dabartinį Seimo pirmininko ultimatumą vertina rimtai.

Tiesa, ekspertai svarsto, kad tokį drąsų ir konkretų ultimatumą S.Skvernelis greičiausiai iškėlė ne izoliuotai, o matydamas pokyčius Prezidentūros pozicijoje ir galimai surengęs „sąmokslą“ su socialdemokratu Juozu Oleku, kuris jau pasiskelbė galintis perimti premjero postą.

[[ge:lrytas:lrytas:38854643]]

„Vyksta kažkokie užkulisiniai, povandeniniai judesiai, ir tas ultimatumas yra daugiau negu vien tik izoliuotas S.Skvernelio pareiškimas“, – įsitikinęs politologas Ignas Kalpokas.

Tad ar tikrai pokyčiai jau yra nebeišvengiami, ir arba premjeras, arba valdančioji dauguma keisis? Ir kaip tokiu atveju galėtų atrodyti naujoji valdančioji koalicija?

[[ge:lrytas:lrytas:38882879]][[ge:lrytas:lrytas:38882999]][[ge:lrytas:lrytas:38882616]]

Povandeninės srovės

Kalbėdamas su naujienų portalu Lrytas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas I.Kalpokas pripažino, kad šį kartą S.Skvernelio grasinimas dėl demokratų pasitraukimo iš valdančiosios koalicijos skamba įtikinamiau negu ankstesniais kartais, tačiau tam, kad toks ultimatumas virstų realybe, anot jo, reikia kelių faktorių.

„Reikia, kad egzistuotų S.Skvernelio sąmokslas su, labiausiai tikėtina, J.Oleku, ir jį palaikančiais žmonėmis socialdemokratų partijoje, ką galbūt ir galima įsivaizduoti.

Taip pat reikia Prezidentūros palaikymo, dėl ko man kyla šiek tiek daugiau klaustukų, nors mes, ypač pastarosiomis dienomis iš (prezidento patarėjo – aut.past.) F.Jansono girdėjome tokių visai palankių pamąstymų apie J.Oleką.

Galima įsivaizduoti, kad kažkokie povandeniniai judesiai šioje vietoje yra“, – kalbėjo I.Kalpokas.

Politologo vertinimu, jeigu šios dvi dedamosios iš tiesų yra, tuomet tikėtina, kad S.Skvernelio ultimatumas – visai ne blefas.

„Visada yra tikimybė, kad tai yra tiesiog ilgalaikis politinis žaidimas, kai pagaliau matoma, kad bendras G.Palucko problemų ir socialdemokratų nenoro reaguoti į jas svoris yra pernelyg didelis, ir kad labiau atsipirks iš koalicijos išjoti ant balto žirgo negu pasilikti ir trumpam pasimėgauti valdžia.

Tačiau manau, kad vienintelis logiškas paaiškinimas – vyksta kažkokie užkulisiniai, povandeniniai judesiai, ir tas ultimatumas yra daugiau negu vien tik izoliuotas S.Skvernelio pareiškimas“, – spėjo I.Kalpokas.

Politologas pabrėžė, kad, vertinant pagal demokratų turimų mandatų skaičių Seime, S.Skvernelis tiesiog neturi svorio koalicijoje kelti ultimatumų – koalicija jį patį galėtų išmesti.

„Vienintelis logiškas paaiškinimas – yra daugiau negu mes šiuo metu matome“, – įsitikinęs jis.

[[ge:lrytas:lrytas:38883864]]

Jeigu vis dėlto G.Paluckas lieka premjero kėdėje, o demokratai iš tiesų pasitraukia – kaip tuomet galėtų atrodyti naujoji valdančioji koalicija?

„Socialdemokratams su „Nemuno aušra“ teoriškai užtenka balsų, bet staiga koalicija pasidaro labai trapi, ypač turint omenyje, kad pagal prezidento užsakymą (G.Paluckui – aut.past.) dar reikia pasitikrinti pasitikėjimą Seime.

Tačiau bent jau teoriškai galima įsivaizduoti, kad G.Paluckas kažkaip praslysta, ir tokiu atveju jau matysime tikrai visai kitokią valdančiąją daugumą“, – dėstė jis.

Jeigu dabar reformos, tęsė I.Kalpokas, būdavo prastumiamos pusiau buldozeriu – išskyrus atvejus, kai „Nemuno aušra“ maištaudavo, tai be S.Skvernelio demokratų paramos koalicija būtų labai trapi ir pažeidžiama net ir kelių individualių Seimo narių demaršams.

O rasti, kuo sustiprinti koaliciją, G.Paluckui gali būti sunku.

Politologas svarstė, kad bendra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija nebūtų tas rezervas, kuriuo G.Paluckas galėtų pasikliauti.

„Valstiečiai irgi yra iškėlę sąlygą „Lietuva be G.Palucko“, tai šiuo atveju nemanau, kad A.Veryga ir valstiečiai taip lengvai galėtų apsisukti ir sakyti, kad ne, mes vis dėlto palaikysime koaliciją su G.Palucku ar formaliai, ar neformaliai“, – priminė jis.

Liberalų sąjūdis tikrai nesiveržtų prie G.Palucko, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – taip pat.

Tikisi grandininės reakcijos?

Tuo metu Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pabrėžė, kad S.Skvernelio žodžiai nepalieka vietos interpretacijoms – G.Paluckui likus savo poste demokratai iš tiesų jau turėtų pasitraukti iš valdančiosios koalicijos arba S.Skverneliui bus galima priminti jo paties žodžius apie vartymąsi iš vieno naminio paukščio.

„Tai jau tokia situacija, kai tai nėra abstraktus kalbėjimas, bet labai konkreti žinutė – arba rugpjūčio 18 dieną socialdemokratai paaiškina, kad G.Palucko korta jiems jau atrodo mušta ir bus ieškoma naujo premjero, arba demokratai pasitraukia.

Tai nėra abstrakčiai, į neapibrėžtą ateitį nukreiptas kalbėjimas – tai yra labai konkreti žinutė, ir manau, kad socialdemokratai turėtų tai vertinti kaip gana rimtą signalą“, – įsitikinęs M.Baltrukevičius.

Politikos analitikas svarstė, kad S.Skvernelis šioje situacijoje, net grasinant pasitraukimu iš koalicijos, neturi daug ko prarasti – kaip tik, net pasitraukę, demokratai galėtų tikėtis sukelti grandininę reakciją ir vis tiek galiausiai likti valdžioje.

„Galbūt kai kurie socialdemokratai į tai žiūrės kaip į S.Skvernelio blefavimą, politikavimą, bet jeigu iš tiesų demokratai imasi ryžtingų veiksmų, tuo labiau, kad yra 30 dienų (pasitraukimo iš koalicijos – aut.past.) terminas, tai galbūt ir pats prezidentas kitaip pradėtų matyti situaciją.

[[ge:lrytas:lrytas:38883865]]

Taip, G.Nausėdos santykiai su R.Žemaitaičiu nėra tokioje blogoje stadijoje, kaip yra buvę pirmais šio Seimo kadencijos mėnesiais, kai R.Žemaitaitis nevengdavo ir gana aštriai pasisakyti, o socialdemokratams demokratai tarsi nebūtini, bet prezidentas, manau, nelabai norėtų, kad koalicijoje liktų tik socialdemokratai ir „Nemuno aušra“, – spėjo M.Baltrukevičius.

Todėl analitikas spėjo, kad šiuo atveju ir pačių socialdemokratų stovykloje kiltų klausimas, ar nereikėtų paaukoti premjero – nors demokratai koalicijai ir nėra būtini, visgi, koalicijos raumenys be jų taptų silpnesni.

„Spėčiau, kad S.Skvernelis į šią situaciją žiūri taip, kad iš esmės jo rankose yra galimybė priversti G.Palucką pasitraukti. Ir patys demokratai įsivaizduoja, kad tokia grandininė reakcija galėtų įvykti, todėl variantas pasitraukti gali atrodyti gera alternatyva, nes tikėtina baigtis – jie galiausiai liktų koalicijoje, tik su kitu premjeru“, – įvertino M.Baltrukevičius.

Jeigu vis dėlto G.Paluckas lieka savo poste, o demokratai iš tiesų pasitraukia, tuomet, kaip spėjo M.Baltrukevičius, greičiausiai socialdemokratų ir „aušriečių“ frakcijos koalicijoje liktų dviese – alternatyvą demokratams rasti sunku.

„Vyksta povandeniniai judesiai“: ką reiškia S. Skvernelio ultimatumas G. Paluckui?