Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono lūpose nuskambėję riebūs šalies vadovo žodžiai apie liberalą Eugenijų Gentvilą viešojoje erdvėje sukėlė tikrą audrą.

Ilgametį politiką, Liberalų sąjūdžio narį kaip „seną politinę šiukšlę“ apibūdinęs G.Nausėda visuomenę, politikus ir įvairius ekspertus netgi privertė kelti klausimą, ar šalies vadovas „nepramušė naujo dugno“.

Panašu, kad prezidentą išprovokavo E.Gentvilo jam siųsti epitetai, esą šis yra „minkštakūnis“ ir „bestuburis“, nes negeba išspręsti dėl premjero Gintauto Palucko kilusių skandalų.

Aštri, o kartais – ir labai necenzūrinė leksika politikoje, panašu, jau tapo gana įprastu reiškiniu, pastebi portalo Lrytas kalbinti pašnekovai.

[[ge:lrytas:lrytas:38635880]]

Visgi panašu, kad šioje savotiškoje G.Nausėdos ir E.Gentvilo dvikovoje nugalėtojas yra aiškus.

Sunkiai suprantamas žingsnis

„Aš tik galiu perduoti, cituodamas prezidento žodžius apie poną Eugenijų Gentvilą, kad ponas Eugenijus Gentvilas yra sena politinė šiukšlė, kurią rinkėjai kol kas pamiršo pakelti ir išmesti į šiukšlių dėžę. Citatos pabaiga“, – „Žinių radijui“ antradienį rėžė G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas F.Jansonas.

Paklaustas, ar šiuo atveju svarbu, kas tiksliai pasakė E.Gentvilui adresuotus žodžius – pats G.Nausėda ar jo atstovas, „INK agency“ vyr. partneris Kęstutis Gečas svarstė, kad iš esmės tai nėra pats svarbiausias dalykas, bet kalbant apie kontekstą – gana įdomus.

[[ge:lrytas:lrytas:38874295]][[ge:lrytas:lrytas:38876128]][[ge:lrytas:lrytas:38879369]]

„Žinant, kad tas žodynas, švelniai tariant, su prezidento pareigomis nelabai dera, tai ir iš paties prezidento šitie žodžiai atrodytų ir skambėtų visiškai kitaip nei iš jo patarėjo.

Tai jeigu tokiu būdu norėjo, tarkime, pasakyti ryškius žodžius, apsaugant savo asmenį, tai ne iki galo tai pavyko“, – portalui Lrytas sakė K.Gečas.

[[ge:lrytas:lrytas:38886669]]

Tiesa, komunikacine prasme jis teigė apskritai nesuprantantis tokio Prezidentūros ėjimo E.Gentvilo atžvilgiu, kodėl šiuos žodžius reikėjo pasakyti.

„Yra sena klasikinė schema – aukščiau esantis, svarbesnis asmuo, didesnis prekės ženklas, stipresnioji pusė turi labai atsargiai reaguoti į silpnesnės, mažesnės arba žemesnės pagal pareigas pusės bandymus provokuoti.

Dabar E.Gentvilas iš esmės išprovokavo prezidentą per patarėją pasakyti tuos žodžius. Jeigu jis tų žodžių nebūtų pasakęs, nebūtų jokio skirtumo“, – pastebėjo K.Gečas.

Ar nuo tokio apsižodžiavimo nukentėjo E.Gentvilas? Tikrai ne, arba bent jau labai minimaliai, įvertino komunikacijos ekspertas.

„Iš kitos pusės, netgi daugiau laimėjo – į jį atkreipė dėmesį, atkreipė dėmesį į savęs prilyginimą iki prezidento, nes kai konfliktuojama su prezidentu, atrodo, kad čia yra tam tikra dvikova.

Ar prezidentas dėl to turėjo pliusų, ištardamas šiuos žodžius per patarėją? Galima sakyti, kad jokių – ar jis būtų jį pavadinęs politine šiukšle, ar nebūtų – jokio didelio skirtumo.

Bet tai, kad mes dabar diskutuojame ir viešumoje yra kalbama apie šią istoriją, parodo, kad prezidentas tikrai gavo minusų – žinoma, komunikacine prasme, ne politine“, – dėstė K.Gečas.

Tiesa, tokios riebios frazės Seimo nario atžvilgiu, pašnekovo manymu, nežymi kažkokios naujos eros ar ribų peržengimo – komunikacijos specialisto teigimu, pakitusią viešąją retoriką, taip pat ir politikų gretose, galima matyti jau seniai.

„Nesureikšminčiau šito apsižodžiavimo kaip kažkokios ribos ar naujos eros žymeklio – tai mes turime jau pakankamai seniai, tai atėjo su socialinių tinklų įsigalėjimu, ir matome, kad toną uždavė Donaldas Trumpas ir apskritai amerikietiškoji politinė tradicija.

O Lietuvoje mes turime visą eilę politikų, kurie jau seniai kalba, vadinkime taip, buitine ir ant necenzūriškumo ribos esančia leksika. Prisiminkime tą patį I.Šimonytės apsižodžiavimą su A.Širinskiene, kur jau šiuo atveju I.Šimonytė pavartojo prie politiko nelabai derantį žodyną.

Tai aš manau, mes turime naują realybę, kuri jau tęsiasi pakankamai ilgai. Prezidentas ganėtinai laikėsi nuošalyje nuo tos naujos tradicijos ir realybės. Galbūt tai buvo tik vienkartinis susinervinimo ženklas ar kažkokių priežasčių vedinas veiksmas“, – vertino „INK agency“ vyr. partneris.

Paklaustas, ar tokius epitetus ir pasišpilkavimus jau galime priimti kaip normą, K.Gečas svarstė, kad tai susiję ir su autoriteto klausimu – kaip mes, kaip visuomenė, jį suprantame.

„Iki socialinių tinklų eros autoritetu buvo žmogus, kuris turėjo tam tikras kompetencijas, išsilavinimą, sugebėjimus, todėl atitinkamai vartojo oficialesnę, profesionalesnę leksiką.

Tačiau dabar mes perėjome į populizmo erą, kurioje politikai nuo tokio pakankamai oficialaus žodyno pereina prie buitinio žodyno – tai yra, žmonės linkę pasitikėti tokiais kaip jie.

Turime daugybę pavyzdžių, kada populistai būtent save supriešina su taip vadinamu elitu. Elitas gerąja žodžio prasme yra išsilavinę žmonės, turintys kompetencijų. Jeigu tu pastatai save į elitą, tu natūraliai pereini į buitinį, netgi tam tikrą bravūrišką bendravimą“, – Lrytas komentavo K.Gečas.

Turėtų pasiaiškinti?

„Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad apskritai liberalas E.Gentvilas yra vienas iš tų nedaugelio politikų, kuriuos supa gana teigiamas kontekstas.

[[ge:lrytas:lrytas:38886670]]

Į jį esą palankiai žiūrima jau nuo Sąjūdžio laikų, per daug iki šiol nesimatė ir jo „valdžios troškimo“.

Prezidento jam skirtus žodžius, pasak V.Gaidžio, šiuo atveju galima suprasti labai dvejopai. Ypač daug klausimų čia kelia žodis „sena“.

„Šis žodis turi du kontekstus. Vienas dalykas – greičiausiai norėta pasakyti, kad jis jau yra seniai politikoje. Bet norint galima suprasti, kad taip pasakė ir dėl amžiaus. Ir pats E.Gentvilas aiškino, kiek jam metų“, – Lrytas komentavo sociologas.

Tiesa, čia netiesiogiai slypi ir dar viena bėda – jeigu G.Nausėda omenyje turėjo biologinį E.Gentvilo amžių, įsižeisti dėl šalies vadovo žodžių gali ir kur kas daugiau žmonių. Tai netgi galėtų atsiliepti ir prezidento reitingams.

„Čia yra didžiulė psichologinė problema gal ir milijonui žmonių. Duomenys rodo, kad maždaug nuo 50 metų ieškant darbo kyla sunkumų, norima jaunesnių, ir žmonės jau turi tuos kompleksus, o turint darbą jaudinasi, kad neprarastų, kad sulauktų pensijos.

Ir jeigu kas nors palies tą temą – pasakys, kad tu senas ta biologine prasme, čia jau, manau, reitingas tikrai gali sumažėti“, – svarstė V.Gaidys.

Vis dėlto, pridūrė jis, greičiausiai prezidentas omenyje turėjo ilgus E.Gentvilo metus politikoje, bet pasiaiškinti G.Nausėdai tikrai nepakenktų. Šįkart šalies vadovas neatitiko savo įvaizdžio, pripažino V.Gaidys.

„Tiesiog paaiškinti, ką turėjo galvoje. O toliau jau – skonio reikalas, kaip sakant“, – kalbėjo „Vilmorus“ vadovas.

[[ge:lrytas:lrytas:38886671]]

Ar politikams taip kalbėti apskritai pridera? V.Gaidys taip pat sutiko, kad aštri, o kartais – ir labai necenzūrinė retorika jau tapusi savotišku pasauliniu reiškiniu.

„Ir D.Trumpas visokiuose tviteriuose dar ne to pasako. Sunku įsivaizduoti, kad koks Dž.Kenedis ar kiti to laikotarpio politikai būtų taip kalbėję – tiesiog pasikeitė laiko dvasia, kaip sakoma.

Nereikia su tuo taikytis – tiesiog gal pačiam taip nereikia daryti, ir tiek“, – konstatavo pašnekovas.

Palygino ir su „Nemuno aušra“

Buvęs prezidento G.Nausėdos patarėjas Aistis Zabarauskas stebėjosi šalies vadovo leksika liberalo E.Gentvilo atžvilgiu – anot jo, tokiais pareiškimais G.Nausėda „nusileido iki „Nemuno aušros“ lygio“.

„Brutaliai, padugniškai lyderis (G.Nausėda – ELTA) nusileido iki „Nemuno aušros“ lygio ir apie gerbiamą asmenį, Nepriklausomybės akto signatarą pasisakė taip, kaip pasisako tarpuvartės chuliganas.

Jam yra keliami aukštesni standartai, jis yra visa galva aukščiau už lauką, kuriame dominuoja turgus, padugnės, tarpuvartės ar kita leksika“, – „Lietuvos ryto televizijai“ antradienį sakė A.Zabarauskas.

Praėjusią savaitę vertindamas prezidento sprendimą skandaluose įsivėlusiam premjerui duoti dvi savaites pasiaiškinti arba įsivertinti likimą Vyriausybės vadovo poste, E.Gentvilas sakė – tokie sprendimai rodo šalies vadovo ir socialdemokratų lyderio cinizmą.

Signataras pabrėžė – G.Nausėda praleido progą parodyti savo tvirtą poziciją G.Palucko atžvilgiu.

„Tai tik dar labiau rodo dviejų valstybės vadovų cinizmą, kurie laukia – gal per tą laiką išlįs kokia Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada, kad nieko blogo, gal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvada... O greičiausiai išlįs Tapinas ir Černiauskas kaip Pilypai iš kanapių ir pasakys, ką žino“, – Eltai komentavo E.Gentvilas.

„Prezidentas, mano manymu, praleido paskutinę progą parodyti savo stuburą. Jis ir toliau demonstruoja savo minkštakūniškumą“, – dėstė jis.

G. Nausėdos ir E. Gentvilo dvikovoje – aiškus nugalėtojas (20)