Lietuva liko be ministro pirmininko – ketvirtadienį skandalų purtomas premjeras Gintautas Paluckas galiausiai atsistatydino.

Politologai sako, kad toks sprendimas iš esmės – geras, nors ir pavėluotas. Dabar bus ypač įdomu stebėti naujosios koalicijos dėliones.

Kas tapo paskutiniu lašu?

Kad ketvirtadienio rytą sulaukė premjero skambučio, prisipažino ir prezidentas Gitanas Nausėda. G.Paluckas jam asmeniškai pranešė, kad traukiasi.

[[ge:lrytas:lrytas:38900089]]

„Sprendimo reikėjo jau seniai, bet geriau vėliau nei niekada. Turint omenyje demokratinės politikos standartus ir skaidrumo lūkesčius, kuriuos turėtume kelti politikams, šiek tiek pavėluota iš tos pusės“, – portalui Lrytas komentavo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.

Jis laikosi nuomonės, kad rimčiau apie pasitraukimą G.Paluckas turėjo pagalvoti jau po pirmųjų žurnalistinių tyrimų, o ne tada, kai su juo susiję skandalai praktiškai tapo nebevaldomi.

Tiesa, netrukus paskelbta ir tai, kad socialdemokratų partijos vairą taip pat perima kitas žmogus – Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

„M.Sinkevičius berods buvo pirmasis vicepirmininkas – čia turbūt buvo tokia taikos sutartis tarp jų, kad M.Sinkevičius vis dėlto nemeta pirštinės partijos pirmininko rinkimuose ir iš esmės tampa antru, tai iš šitos pusės nieko netikėto.

[[ge:lrytas:lrytas:38898554]][[ge:lrytas:lrytas:38898985]][[ge:lrytas:lrytas:38899426]]

Bet iš principo tai turbūt ir buvo galima tikėtis, kad dabar tos lenktynės dėl aukščiausių pozicijų, su sąlyga, kad nebuvo išankstinio rūmų sąmokslo, ir bus turbūt tarp M.Sinkevičiaus ir J.Oleko“, – svarstė VDU politologas.

Kaip galėtų atrodyti jau naujoji koalicija? Anot I.Kalpoko, čia gali būti ir įdomybių.

[[ge:lrytas:lrytas:38899587]]

„Jeigu prisimintume vakarykštį S.Skvernelio ultimatumą, tai, ką mes turime šiandien, yra tik pirma dalis to ultimatumo. Antra dalis buvo skirta „Nemuno aušrai“.

Pats R.Žemaitaitis, jo pastrarųjų dienų komunikacija buvo tokia asmeniškai orientuota į G.Palucką, ir čia turbūt nėra garantuotas dalykas, kad pasitraukus G.Paluckui liks ir R.Žemaitaitis.

Galbūt ir pas socdemus kažkokios prieštaros išryškės, nes prisiminkime, kad ir tas pats M.Sinkevčius gana kritiškai apie koaliciją su „Nemuno aušra“ buvo atsiliepęs“, – dėstė I.Kalpokas.

Paklaustas, kas galėjo buvo paskutinis lašas G.Palucko kantrybės taurėje, jis svarstė, kad greičiausiai susidėjo keli dalykai.

„Viena vartus, ir tas vakarykštis S.Skvernelio ultimatumas labai susilpnino pozicijas, nepaisant to, kaip socdemų viršūnės bandė nukreipti viską į patį S.Skvernelį, kad jis čia šoka per aukštai“, – vertino I.Kalpokas.

Kitas dalykas, anot politologo – ultimatumas greičiausiai jau atspindėjo nuotaikas ir pačioje koalicijoje.

„Tikrai neturėjo nei socdemų vienmandatininkai būti labai laimingi susidariusia situacija, ir, manau, tikrai buvo ieškoma kažkokių alternatyvių galios centrų.

Manau, S.Skvernelis arba jausdamas, ar gal net susitaręs su kai kuriais socdemais, davė šitą ultimatumą.

Tai turbūt ir viduje – ir partijos, ir Seimo frakcijos – nebuvo tokia monolitinė ta parama, kaip buvo bandoma demonstruoti“, – konstatavo I.Kalpokas.

Nepadėjo, pasak jo, ir rytinės kratos premjero brolienės įmonėje.

„Jeigu dar buvo vietos tam paskutiniam lašui, tai turėjo būtent juo ir tapti“, – svarstė I.Kalpokas.

G.Palucko skandalas daug ko išmokė

Kaip feisbuke rašė Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga, premjero atsistatydinimas – retas ir labai reikšmingas įvykis.

„Ką ir kalbėti, po to, kai S.Skvernelis pareiškė, kad „Vardan Lietuvos“ trauksis iš koalicijos, jei Vyriausybei toliau liks vadovauti G.Paluckas, situacija dramatiškai pasikeitė ir tapo aišku, kad pokyčiai neišvengiami.

[[ge:lrytas:lrytas:38899588]]

Premjero atsistatydinimas – be abejo, reikšmingas ir itin retas įvykis. R.Urbonaitė priminė, kad pastarąjį kartą tai nutiko 2006 m., kai atsistatydino A.Brazauskas. Po to visi premjerai dirbo visą jiems skirtą laiką. Pagal Konstituciją, atsistatydinus premjerui atsistatydina visa Vyriausybė. Žinoma, tokiu atveju iš naujo turės tartis koalicijos partneriai.

Čia verta prisiminti Konstitucijos 84-tąjį straipsnį, Respublikos Prezidentas: 8 punktas. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą. Taip kad procesai vyks gana sparčiai. Reikės iš naujo paskirti visus ministrus, tvirtinti naująją Vyriausybės programą“, – rašė S.Spurga.

[[ge:lrytas:lrytas:38899706]]

Pasak politologo, G.Palucko skandalas „daug ką atskleidė ir daug ko pamokė“.

„G.Palucko atsistatydinimas buvo neišvengiamas po to, kai „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ paskelbė tyrimą apie premjero įmonės „Garnis“ gautą 200 000 eurų lengvatinę paskolą.

O kada šis tyrimas buvo paskelbtas? 2025 metų gegužės 28 dieną – ir jį paskelbus buvo aišku, kad premjeras nebegalės tęsti darbo, nes buvo akivaizdu, kad pradėjo slinkti lavina, kuri niekaip nesustos, o tik didės.

Socialdemokratams ir kitiems koalicijos partneriams reikėjo dviejų mėnesių, kad tai suprastų – ir per tą laiką pademonstruotų įvairius negarbingus išsisukinėjimo, glaistymo, manipuliavimo triukus bei iššvaistytų didžiulius kiekius pasitikėjimo“, – rašė S.Spurga.

Tiesa, pridūrė politologas, šio skandalo metu atsiskleidė ir prezidento Gitano Nausėdos veidas. Ir tai esą – bene didžiausias nusivylimas.

„Prezidentas ne tik pademonstravo didelį šališkumą, toleruodamas išryškėjusius ministro pirmininko įvairius pažeidimus. Ne ką mažiau liūdna tai, kad prezidentas neišlaikė politinės kultūros egzamino ir po pigaus apsižodžiavimo su E.Gentvilu kažin ar galės būti laikomas valstybės moraliniu autoritetu.

G.Paluckas atsistatydino ir iš LSDP pirmininko pareigų. Šias pareigas laikinai eis Jonavos rajono meras M.Sinkevičius.

Žinant tai, kad M.Sinkevičius yra pagarsėjęs čekiukų byloje (televizoriaus atvejis), toks pirmininko pasikeitimas atrodo groteskiškai“, – vertino S.Spurga.

Pasak politologo, tai, kad R.Žemaitaitis su S.Skverneliu nesutaria, koalicijos dėlionėse gali sukurti intrigą.

Kas nutiko?

Iš ministro pirmininko pareigų nusprendęs pasitraukti G.Paluckas pats tikina nemanąs, kad eidamas premjero pareigas padarė kokių nors esminių klaidų.

„Esu žmogus ir turiu pripažinti, kad klaidų savo ankstesnėje veikloje esu padaręs ne vieną – dar kartą atsiprašau visų už tai. Vis dėlto, kaip premjeras nesijaučiu padaręs esminių klaidų ar nusižengęs – premjero pareigas vykdžiau sąžiningai, taip, kaip supratau ir sugebėjau“, – išplatintame komentare teigia G.Paluckas.

Pastaruosius porą mėnesių viešojoje erdvėje pasirodo vis nauji žurnalistiniai tyrimai apie G.Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius bei įtartinus sandorius.

Dar gegužės pabaigoje tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ bei „Laisvės TV“ pranešė, kad iš dalies premjerui priklausanti įmonė „Garnis“ G.Paluckui jau einant ministro pirmininko pareigas gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE.

[[ge:lrytas:lrytas:38899591]]

Antroji „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalis kėlė klausimus dėl iki 2018 m. Vyriausybės vadovo valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš bendrovės „Uni Trading“, siejamos su verslininku Darijumi Vilčinsku.

Be to, skelbta, kad 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje. Nors G.Paluckas neigė turėjęs verslo santykių su D.Vilčinsku, pastarasis vėliau „Verslo žinioms“ pripažino investavęs į socialdemokrato bendrovę.

Netrukus pasirodė ir trečiasis tyrimas – „Siena“ ir „Laisvės TV“ išsiaiškino, kad 2012 m. Kipro įmonė G.Paluckui sostinės centre pigiai pardavė butą sklype, kurį suformavo pats politikas, eidamas Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Galiausiai, sekmadienį paaiškėjo, kad G.Paluckas vos prieš keletą savaičių atlygino dar 2012 m. vadinamoje „žiurkių byloje“ priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei – paskutinius 4,9 tūkst. eurų iš 16,5 tūkst. priteistos sumos politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d.

Apie G.Palucko praeitį skelbė ir kanalo „Redakcija“ žurnalistai. Tyrime pažymėta, kad socialdemokratų lyderis 2009 m. įsigijo žemės sklypą Vilniaus Laurų gatvėje, kuriame, kaip vėliau nutarė teismas, buvo neteisėtai privatizuotas valstybei priklausantis miškas. Be to, sklypas buvo suformuotas žemes sovietmečiu praradusių žmonių nuosavybės atkūrimui, tačiau netrukus pateko į premjero ir Genovaitės Arlauskienės rankas.

Galiausiai, visuomenininkas Andrius Tapinas pranešė, kad vos pernai įkurta premjero G.Palucko brolienės Virginijos Paluckienės bendrovė „Dankora“ gavo europinę paramą, kurios didžiąją dalį išleido perkant iš ministrui pirmininkui dalinai priklausančios įmonės „Garnis“.

Dėl „Garnio“ gautos ILTE paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), situaciją vertina ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Tuo metu Seimo opozicija jau renka parašus šaukti neeilinę sesiją, kurios metu, neatmetama, gali būti inicijuojama ir apkalta G.Paluckui.

Po G. Palucko atsistatydinimo – politologų verdiktas: kas toliau?