Tiesa, į visus klausimus atsakyti padės tik tyrimas. Poligone dabar apžiūrima teritorija, kur ir buvo rastas kelias dienas ieškotas orlaivis.
Lietuvos kariuomenės Karo policijos bepiločio orlaivio paieškos operacijos vyresnioji kpt. Lina Ščiukė nurodė, kad šiuo metu įvykio vieta yra aptverta, saugoma karo policijos pareigūnų, pradėti pirminiai procesiniai veiksmai.
„Pradėjus paiešką to galimai neidentifikuoto bepiločio orlaivio, buvo atsižvelgiama į drono skridimo trajektoriją. (...) Atsižvelgiant į tai buvo vykdomos tiek civilių asmenų apklausos, taip pat vertinti radarų duomenys, civiliai pagelbėjo su vaizdo kamerų įrašais, identifikuojant būtent tą garsą, vaizdą“, – aiškino L.Ščiukė.
Radus droną – D. Šakalienės raginimas neturėti nerealistiškų ekspektacijų: tokių incidentų skaičius augs
Pasak karo policijos atstovės, orlaivio paieškai trukdė oro sąlygos, tačiau šiandien, pradėjus žvalgytis miškingoje vietovėje ir pasitelkus dronus, karo policijos pareigūnai galiausiai identifikavo vietą, kurioje ir rastas bepilotis orlaivis.
Dronas rastas Gaižiūnų poligono teritorijoje. Jį aptikti esą padėjo būtent kariuomenės pasitelktas dronas.
Susiję straipsniai
„Poligonas būtent ir įėjo į drono skridimo trajektoriją, tai nenuostabu, kad jis galėjo nusileisti Lietuvos teritorijoje bet kurioje vietoje“, – kalbėjo L.Ščiukė.
„Šiuo metu dirba specialistai – tiek karo policijos pareigūnai, tiek išminuotojai, atlieka vertinimą, bus vykdomas tyrimas ir duomenys bus pateikti“, – paklausta, kas buvo drono viduje, atsakė ji.
Ar tai tikrai yra „Gerbera“ dronas, pasak karo policijos atstovės, taip pat atsakys tyrimas. „Jeigu nežinotum, tikrai, tikėtina, kad nepastebėtum, nes yra ir medžių aplink šiek tiek. Plius ta vietovė nėra tokia, kad grynai būtų plynas laukas“, – apibūdino L.Ščiukė.
Jos teigimu, iš nuotraukų galima matyti, kad kažkokios detalės drone trūksta. Įvykio vietoje bus atliktas tyrimas, o jei bus bus rasta nuolaužų ar sprogmenų, viskas bus surinkta ir neutralizuota.
Kol kas esą negalima pasakyti, ar dronas buvo nutupdytas poligone tyčia, ar tiesiog jam skrendant baigėsi kuras.
Pasak karo policijos karininkės, į poligoną įprastai gali patekti civiliai, išskyrus tada, kai vyksta pratybos ir vietovėje yra šaudoma. Pasitaiko ir grybautojų.
Tą rytą, kai įskrido dronas, tarnyba, L.Ščiukės teigimu, dar nebuvo prasidėjusi, tad tikėtina, kad kariai drono garsų neišgirdo.
Kaip galėjo nepastebėti?
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės ir stebėjimo kontrolės valdybos štabo viršininkas plk. ltn. Arūnas Čeriauka paaiškino, kodėl iš pradžių buvo sunku užfiksuoti ir suprasti, ar stebimas tas pats objektas.
„Stebėjimas vyko, ir galimai šitą objektą mes jau matėme Baltarusijos pusėje. Tačiau dėl pačios orlaivio specifikos tie fiksavimo signalai nėra stabilūs. Jis tai dingsta, tai atsiranda. Eigoje labai sunku nustatyti, kad buvo stebimas visą laiką tas pats objektas. Dabar, kai mes viską sudėliojome į vieną paveikslą, matosi skridimo trajektorija, jis vyko būtent šita kryptimi.
Bet iš mūsų radarų jis dingo gerokai anksčiau, nei galėtume žinoti, kad jis nukrito į poligoną. Galimai jis savo kelyje dar kažkiek pažemėjo, kas apsunkina radiolokatoriams aptikti tokį objektą, žinant jo sudėtį. Tas rajonas slinkosi, slinkosi ir, panašu, atėjo iki čia“, – kalbėjo A.Čeriauka.
Jis mano, kad greičiausiai tai yra dronas „Gerbera“. „Vyksta apžiūra, prie jo patekti mes negalime. Nustatys tyrimas. Jeigu ten yra „Gerbera“, įprastai sprogmenų ten nebūna“, – pažymėjo kariuomenės atstovas.
Ar dronas buvo valdomas operatoriaus, atsakyti jis kol kas negali – tai taip pat parodys tyrimas.
„Tai gaunasi graži tiesi linija“, – apie drono skridimo trajektoriją nuo Vilniaus iki paties Gaižiūnų poligono papildė A.Čeriauka.
Ar tai reiškia, kad drono skridimo tikslas ir buvo šis poligonas, ar kokius strateginius objektus dronas dar galėjo praskristi, kariuomenės atstovas sako negalintis atsakyti.
Jo vertinimu, dronas atskrido iš Ukrainos pusės, kur bepilotis turėjo sutrikdyti šios šalies oro gynybos sistemą.
A.Čeriauka sulaukė klausimo, ar tai, kad dronas nuo Baltarusijos ramiai nuskrido iki Jonavos rajono, rodo, kad mūsų oro erdvė yra tokia skylėta.
„Šimtaprocentinio padengiamumo nėra. Tai jau buvo minėta ir kariuomenės vadovybės. Vėlgi, kokius objektus mes stebime. Karinių oro pajėgų, kariuomenės pajėgumas buvo vystomas pagal tai, kokie reikalavimai buvo nustatyti iki 2022 metų karo (Ukrainoje). Manau, kad mes šitą dalyką faktiškai išpildome.
Tačiau žinant, kad ir „Gerberos“, darykime prielaidą, atveju, tai yra mažas objektas. Žinant jo sudėtį – fanera, putplastis – jo atspindys yra labai minimalus. Radarams tokį daiktą aptikti yra labai sudėtinga.
Tai įtakoja oro sąlygos, reljefas, objektai tarp skrendančių objektų ir radarų – yra daug dedamųjų“, – dėstė jis.