Ar gali būti, kad būsimąjį karinės žvalgybos vadovą pulkininką Mindaugą Mažoną pasirinko ne krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir net ne prezidentas Gitanas Nausėda, o pirmoji šalies ponia?

Tokia intriguojanti versija apie būsimojo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus kandidatūros pasirinkimą pusiau juokais, pusiau rimtai nuskambėjo Seimo konservatorių frakcijoje.

„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, didžiausioje opozicinėje frakcijoje aptariant viešumoje nuskambėjusią į karinės žvalgybos vadus siūlomo M.Mažono kandidatūrą buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sarkastiškai mestelėjo, ar tik nebus prie jos paieškų prisidėjusi ir Diana Nausėdienė.

Pirmoji šalies ponia bičiuliaujasi su M.Mažono sutuoktine Aušra Mažone. Iš socialiniuose tinkluose skelbiamų nuotraukų gali susidaryti įspūdis, kad šios moterys yra puikiai pažįstamos.

[[ge:lrytas:lrytas:38464935]]

Tuo metu, kai A.Mažonė vadovavo Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungai (birutietėms), D.Nausėdienė tapo šios organizacijos garbės nare.

Panašu, kad šalies vadovo sutuoktinė gana aktyviai įsitraukė į birutiečių veiklą, nuolat dalyvauja organizacijos renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

[[ge:lrytas:lrytas:38882789]][[ge:lrytas:lrytas:38881297]][[ge:lrytas:lrytas:38659460]][[ge:lrytas:lrytas:38848434]]

Antai pernai lankydamasi JAV D.Nausėdienė susitiko su tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Fisher House Foundation“ atstovais ir aptarė abiejų organizacijų bendradarbiavimo galimybes.

Šiame susitikime dalyvavo ir A.Mažonė, kuri į Vašingtoną išvyko, kai užpernai jos sutuoktinis buvo paskirtas gynybos atašė JAV ir Kanadoje.

Visiems išūžė ausis

Konservatoriai užsiminė, kad vyro tarnybos užsienyje esą labiausiai troško A.Mažonė, dėl to pasibeldusi į ne vieno politiko duris.

Tai padaryti A.Mažonei nebuvo labai sudėtinga ne tik dėl pažinties su pirmąja šalies pora. Buvusi birutiečių vedlė daug metų darbavosi Seime, buvo trijų parlamentarų padėjėja.

Prieš išvykdama į JAV A.Mažonė buvo Seimo nario Valdo Rakučio patarėja, anksčiau Seime ji talkino buvusiai konservatorių vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei, taip pat Edmundui Pupiniui.

Konservatoriai neslepia, jog A.Mažonė esą buvo ypač susirūpinusi, kad anksčiau Specialiųjų operacijų pajėgoms (SOP) vadovavęs jos sutuoktinis būtų paskirtas atašė JAV. Į šią šalį moteris esą veržėsi ir dėl vaikų mokslų.

Šaltinių teigimu, dėl to A.Mažonė „išūžė ausis“ kai kuriems tuo metu valdžioje buvusiems dešiniesiems. Vienas jų – Arvydas Anušauskas – tuo metu buvo krašto apsaugos ministras. Būtent jis M.Mažoną skyrė atašė JAV.

Komitete – žalia šviesa

A.Anušauskas tiesiai neatsakė, ar su A.Mažone yra aptarinėjęs pulkininko karjeros reikalus, be to, tikino, kad jo sprendimas dėl pastarojo skyrimo gynybos atašė esą buvęs labiau formalus: „Ką paskirti į šias pareigas, sprendė speciali komisija, kurioje daugiau balsų turi kariuomenės atstovai.“

[[ge:lrytas:lrytas:38910299]]

Vis dėlto jį krašto apsaugos ministro poste pakeitęs dabartinis konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas mano, kad A.Anušauskas kuklinasi, – galutinį sprendimą dėl atašė skyrimo vis dėlto priima ministras.

Tiesa, L.Kasčiūnas tvirtino, kad M.Mažonas į atašė pareigas buvo paskirtas pelnytai.

„Pulkininko kandidatūra buvo svarstyta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, bet jokių abejonių dėl jos nekilo“, – „Lietuvos rytui“ sakė anksčiau šiam komitetui vadovavęs L.Kasčiūnas.

Politikas pripažino, kad A.Mažonę pažįsta ir apie ją gali atsiliepti tik palankiai, tačiau neigė kai kurių frakcijos kolegų įtarimus, kad moteris dėl vyro paskyrimo galėjo kreiptis ir į jį: „Šiuo klausimu jokio kontakto su ja neturėjau. Gal su kitais ji ir tarėsi, bet tikrai ne su manimi.“

Dešiniųjų vedlys taip pat gana atsargiai vertino kai kurių savo kolegų pasvarstymus, esą M.Mažono karjerai įtakos galėjo turėti ir geri jo žmonos santykiai su D.Nausėdiene, nors šių moterų ryšys ryškus ir matomas.

Tuo metu V.Rakutis kalbas, kad D.Šakalienės pasirinkimą galėjo nulemti pirmosios ponios bei A.Mažonės bičiulystė, vadino gandais.

Tikėtasi išvengti skandalo

Vis dėlto neoficialiai kalbėdami kai kurie politikai stebėjosi, kad M.Mažono kandidatūra į AOTD direktoriaus postą viešai nuskambėjo dar net nepasibaigus Elegijaus Paulavičiaus kadencijai.

[[ge:lrytas:lrytas:38909769]]

Dėl dabartinio karinės žvalgybos vado nušalinimo birželio pabaigoje kilo nemenkas triukšmas. E.Paulavičius į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą buvo perkeltas likus pusantro mėnesio iki jo kadencijos pabaigos.

D.Šakalienės teigimu, tai padaryta sulaukus E.Paulavičiaus pavaldinių skundų, tačiau paaiškėjo, kad Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius tyrimą dėl šios situacijos pradėjo jau po to, kai departamento vadovas jau buvo pervestas į rezervą.

Tikėtasi, kad informaciją apie karinės žvalgybos vado nušalinimą pavyks nuslėpti nuo visuomenės. D.Šakalienė piktinosi, kad E.Paulavičius ją esą žiniasklaidai nutekino tuo metu, kai ji pati viešėjo užsienyje.

Karinės žvalgybos vado nušalinimo aplinkybės įtarimų sukėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. Komiteto neįtikino ministrės argumentai – jis D.Šakalienei rekomendavo pulkininką grąžinti į pareigas, bet ministrė savo sprendimo nepakeitė.

Manoma, jog tarp D.Šakalienės ir E.Paulavičiaus konfliktas galėjo įsižiebti ir dėl to, kad premjeras Gintautas Paluckas anksčiau nei ministrė buvo informuotas apie amerikiečių smūgius Iranui.

Versija apie pavaldinių skundus esą atsirado vėliau, siekiant kaip nors pateisinti sprendimą dėl E.Paulavičiaus, kuriam iki tol jokių priekaištų niekas neturėjo.

Priešingai – Lietuvos karinė žvalgyba bei jo vadas nuolat sulaukdavo lietuvių ir užsienio partnerių pagyrų, todėl pastarasis tikėjosi poste likti antrai kadencijai ar dar bent vienus metus.

E.Paulavičius buvo laikomas realiu pretendentu į Europos Sąjungos karinės žvalgybos vadovus.

Tačiau, anot kai kurių politikų, E.Paulavičiaus asmeninių ambicijų patenkinimas būtų gerokai sujaukęs su Prezidentūra jau galimai suderintus planus dėl M.Mažono.

Kaip „atrado“ – mįslė

Dar nesibaigus batalijoms dėl buvusio karinės žvalgybos vadovo paaiškėjo, kad pretendentas į šias pareigas jau yra ne tik pasirinktas, bet ir aptartas su šalies vadovu, nors tai nėra privaloma.

[[ge:lrytas:lrytas:38910301]]

D.Šakalienė neatskleidė, kaip ji atrado M.Mažoną ir kodėl į žvalgybos vadovus siūlo būtent jį. Ministrė viešai yra įvardijusi tik kriterijus, pagal kuriuos rinkosi kandidatą.

Beje, kaip skelbė LRT, realiausias pretendentas netgi neturi magistro išsilavinimo, kuris nuo praėjusių metų generolams ir pulkininkams jau yra privalomas.

Ministrei tai nepasirodė kliūtis. D.Šakalienė kol kas ignoruoja ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prašymą pateikti tris kandidatūras į karinės žvalgybos vadus.

Tokį prašymą įgarsinęs šio komiteto vadovas Giedrimas Jeglinskas pageidavo, kad Seimas bent neformaliai būtų įtrauktas į karinės žvalgybos vadovo skyrimo procesą.

Nesulaukę palankios ministerijos reakcijos G.Jeglinskas bei dar keli jo vadovaujamo Seimo komiteto nariai praėjusią savaitę pasiūlė keisti AOTD vadovo skyrimo tvarką.

Jeigu parlamentas pritars siūlomoms įstatymo pataisoms, karinės žvalgybos vadą krašto apsaugos ministro teikimu skirtų Vyriausybė, prieš tai kandidatūrą aptarusi su Seimo komitetu.

Planai buvo koreguojami

Tiesa, gali būti, kad siūloma nauja tvarka dar nebūtų taikoma būsimam karinės žvalgybos vadui, kuris turėtų būti paskirtas rugpjūtį.

[[ge:lrytas:lrytas:38910304]]

Šaltinių teigimu, anksčiau buvo planuota, kad Lietuva kurį laiką neturės nuolatinio karinės žvalgybos vado, nes M.Mažono misija JAV ir Kanadoje turėjo baigtis tik gruodį.

Vėliau esą planuota, kad pulkininkas į Vilnių iš Vašingtono skraidys ir derins atašė bei naujas pareigas, bet, naujausiomis žiniomis, M.Mažonas su šeima jau kraunasi lagaminus.

Krašto apsaugos ministerijos atstovai informacijos apie naujojo vadovo skyrimo detales nekomentuoja. Ministerijos teigimu, naujasis AOTD vadas bus paskirtas pasibaigus dabartinio vadovo kadencijai.

Ministerija taip pat nekomentuoja ir politikų kalbų, esą naująjį karinės žvalgybos vadą galėjo parinkti ne D.Šakalienė su prezidentu, o pirmoji šalies ponia.

„Departamento vadovo atrankos procedūra vykdoma atsižvelgiant į kandidatų kompetenciją, patirtį ir tai, kad naujajam direktoriui teks vadovauti karinei žvalgybai itin sudėtingu ir geopolitiškai įtemptu metu“, – nurodė ministerija.

Beje, Generalinės inspekcijos tyrimą dėl situacijos AOTD buvo žadama baigti liepos pabaigoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas reikalavo, kad su tariamais darbuotojų skundais dėl E.Paulavičiaus būtų leista susipažinti ir žvalgybos kontrolieriui.

Nors kontrolierius pradėjo tyrimą dar liepos pradžioje, praėjusią savaitę pranešta, kad jis iš ministerijos vis dar nėra gavęs darbuotojų skundų, todėl tyrimas pratęstas mėnesiui.

Šią savaitę E.Paulavičius dėl atleidimo iš tarnybos pateikė skundą teismui.

Žvalgybos vado skyrimo skandale – mįslės: pavardę ištraukė dėl D. Nausėdienės noro? (10)