Nežinia iš kur atskridęs, nežinia kur pradingęs, daug abejonių, netgi pašaipų sulaukęs dronas vis dėlto buvo pavojingas. Tai paaiškėjo, kai poligone nukritusį rusišką bepilotį orlaivį apžiūrėjo mūsų kariškiai.

Taikos metu į oro taikinius nešaudome. Taip vienas po kito aiškino Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovai į Lietuvą atskridus mįslingam dronui.

Bet šios savaitės pradžioje paaiškėjo, kad „Shahed“ droną imituojantis Rusijos bepilotis orlaivis „Gerbera“ buvo pavojingas, jis gabeno sprogstamąjį užtaisą.

Radinys – poligone

[[ge:lrytas:lrytas:38963204]]

Kariuomenės specialistai droną neutralizavo tik tuomet, kai penkias dienas ieškotas jis buvo aptiktas Gaižiūnų kariniame poligone (Jonavos r.).

Neutralizavus užtaisą kitos jo dalys buvo išgabentos tolesniems tyrimams. Antradienį jau po darbo valandų Generalinėje prokuratūroje susirinkę įvairių tarnybų vadovai pranešė, kad drone, kuris skraidė ir virš Vilniaus, rasta 2 kilogramai sprogstamosios medžiagos.

[[ge:lrytas:lrytas:38914549]][[ge:lrytas:lrytas:38917220]][[ge:lrytas:lrytas:38961677]][[ge:lrytas:lrytas:38975668]]

Lietuvos karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius teigė, kad „Shahed“ tipo dronas, kurio struktūra ir modelis yra panašūs į tą, kuris buvo surastas Gaižiūnuose, gali gabenti iki 50 kilogramų sprogmenų.

Kodėl jie nesprogo nei dronui skrendant virš miesto, nei nusileidus kariuomenės poligone?

[[ge:lrytas:lrytas:38916998]]

Ukrainoje kariavęs lietuvis dronų ekspertas Arūnas Kumpis aiškino, jog sprogmenys dedami ne tam, kad pats dronas ką nors sunaikintų, o tam, kad sužalotų tuos, kurie bandys jį ardyti ar išminuoti jau nukritusį.

„Kadangi jis pats neinicijavo sprogimo, greičiausiai tai buvo padaryta kaip spąstai, kad sprogmuo suveiktų jį pajudinus. Mūsų išminuotojai pagal procedūras turėjo užmesti kablį ir pamėginti jį pajudinti. Jeigu jis nesprogo pajudinus, vadinasi, kažkas nesuveikė“, – LRT svarstė A.Kumpis.

Dronas atklydo netyčia?

Iš kur ir kokiu tikslu į Lietuvą atskrido šis orlaivis, specialistai kol kas tik spėlioja.

Anot laikinosios krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, išlieka pagrindinė versija, kad dronas į Lietuvą nebuvo atsiųstas tikslingai.

Manoma, kad tai Rusijos dronas, kuris dėl oro gynybos buvo dezorientuotas ir į Lietuvą atskrido iš Ukrainos. Anot D.Šakalienės, nepaisant to, kad dronas galėjo atklysti netyčia, situacija išlieka rimta.

Lietuva išsiuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui su prašymu padėti stiprinti oro gynybą mūsų šalyje.

„Informavome sąjungininkus apie preliminarias tyrimo detales. Pabrėžiu, kad tai yra ne tik Lietuvos saugumo, bet ir ES bei NATO saugumo klausimas“, – sakė laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.

Užsienio reikalų ministerija dėl drono įteikė protesto notą Baltarusijai.

Sukėlė daug diskusijų

Dronas į Lietuvą įskrido ankstų liepos 28-osios rytą. Įspėjimus apie tai telefonu gavo dauguma Lietuvos gyventojų, o galimai nukritusio orlaivio ėmė ieškoti didelės įvairių tarnybų pajėgos.

Šios paieškos sulaukė ir pašaipų, ir opozicijos kritikos. Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras jau buvo iškėlęs versiją, kad buvo paskleista dezinformacija, o drono Lietuvoje esą visai nebuvo.

Tarnybų sprendimas nesunaikinti į Lietuvą įskridusio neaiškaus objekto sukėlė nemažai diskusijų, juo pasipiktino ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis: „Nereikia į kairę, į dešinę šaudyti. Reikia tiesiog tokius objektus numušti.“

Seimo pirmininkas S.Skvernelis tvirtino, jog tokiais chaotiškais veiksmais priešiškoms valstybėms rodoma, kad jos gali daryti, ką nori: „Dabar akivaizdžiai matyti, kad dronai gali skristi, nes yra visiškas pasimetimas.“

Išbandys naujas priemones

Užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai tikino, kad po šio įvykio sprendimai dėl dronų naikinimo bus priimami greičiau, o oro erdvės apsaugai bus skiriama daugiau dėmesio. Bet tam prireiks NATO sąjungininkų pagalbos.

D.Šakalienė teigė, kad NATO bus prašoma Lietuvoje dislokuoti papildomas priemones, galbūt eksperimentines: „NATO galės taikyti tam tikrus naujus ginklus, kurie iki šiol nebuvo naudojami kaip pagrindiniai tokiems objektams naikinti.

Jie yra pigesni, šiuo metu kuriami ir pradedami taikyti kitose šalyse. Norime, kad sąjungininkai išnaudotų šią sudėtingą situaciją galimybei treniruoti eksperimentinius pajėgumus.“

Ministrės teigimu, net ir didieji NATO sąjungininkai, kaip JAV, vertina galimybę treniruotis teritorijoje, kurioje kyla reali grėsmė, o Lietuva gali tai pasiūlyti.

Dronui įskridus į Lietuvą su sprogstamuoju užtaisu – ekspertų verdiktas