„Tyrimas pradėtas seniai, pradėtas dėl Jonavos, jeigu neklystu, rajono. Iš to ikiteisminio tyrimo, jeigu neklystu, yra atskiri keturi ikiteisminiai tyrimai ir priimti sprendimai – tame tarpe ir pono Sabučio atžvilgiu. Kiek aš žinau, šią savaitę ponas Sabutis turėtų būti apklausiamas specialiuoju liudytoju ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime“, – pirmadienį žurnalistams sakė N. Grunskienė.
„Tai yra labai imlus laikui darbas, todėl tas tyrimas ir užsitęsė“, – paklausta, kodėl taip užtruko specialiojo liudytojo statuso suteikimas E. Sabučiui, kalbėjo generalinė prokurorė.
Kreipsis į Seimą dėl leidimo patraukti atsakomybėn keletą parlamentarų
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė artimiausiu metu ketina kreiptis į Seimą su prašymais leisti „čekiukų“ bylose patraukti atsakomybėn keletą parlamentarų.
„Buvo informuota apie tai, kad kai kurie Seimo nariai bus apklausti specialiaisiais liudytojais, galbūt artimiausiu metu kreipsiuosi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė N. Grunskienė.
Anot jos, tokių Seimo narių, dėl kurių neliečiamybės panaikinimo ji ketina kreiptis į Seimą, yra „keletas“.
N. Grunskienė teigė, kad šiuo metu dėl „čekiukų“ istorijų yra atliekami ikiteisminiai tyrimai 45-iose savivaldybėse. Tyrimus atliekas Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Policijos Imuniteto valdyba. Pastaroji, pasak generalinės prokuratūros, pasitelkta minėtiems tyrimams, pritrūkus žmogiškųjų išteklių.
„44 įtariamuosius turime šiai dienai, turime gal 20 bylų, išnagrinėtų teisme, ir gal 19 bylų, kurios nagrinėjamos teisme“, – „čekiukų“ bylų statistiką pristatė N. Grunskienė.
Vėliau ji užsiminė, kad dar yra apie 600 savivaldybių tarybų narių, kurių veiksmai yra tiriami.
Anot jos, „čekiukų“ istorijose ginant viešąjį interesą, daugiau nei 1 mln. eurų nepagrįstai pasisavintų lėšų jau yra atlyginta.
Generalinė prokurorė teigė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutraukus Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, prokurorų požiūris į šias bylas pasikeitė.
„Mes išsianalizavome Aukščiausiojo Teismo nutartį ir tada mes jau kiekvieną ikiteisminį tyrimą vertinome būtent pagal išanalizuotą Aukščiausiojo Teismo nutartį. (...) Mes žinome, ko dabar iš mūsų teismai reikalauja“, – pažymėjo N. Grunskienė.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės pabaigoje paaiškėjo, jog E. Sabučiui buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas vadinamojoje „čekiukų“ byloje.
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius Eltai penktadienį sakė, kad yra priimtas nutarimas apklausti ministrą apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Savo ruožtu pats politikas penktadienį patvirtino šią informaciją, tačiau pažymėjo, jog šio statuso suteikimas neprilygsta nei kaltinimų pareiškimui, nei nuosprendžiui.
„Noriu patvirtinti viešai paskelbtą informaciją, kad man buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas, susiję su mano, kaip Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario veiklos išlaidų apmokėjimu 2019–2020 metais“, – skelbia politikas.
„Specialiojo liudytojo statusas nėra nei kaltinimas, nei nuosprendis. Neabejoju Lietuvos teisėsaugos institucijomis, esu pasiruošęs atsakyti į visus man užduotus klausimus. Esu įsitikinęs, kad jokių įstatymų nepažeidžiau“, – penktadienį feisbuko paskyroje paskelbė ministras.
Teisininkai sako, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir ją galimai padarė būtent šis asmuo, tačiau tokių duomenų nepakanka įtariamojo statusui suteikti.
„Reikia dar asmens sutikimo. Skelbiamas nutarimas, jeigu asmuo sutinka atsakyti, jis duoda parodymus. Gali atsakyti į tam tik klausimus, gali neatsakyti. Tik po to sprendžiamas klausimas dėl duomenų pakankamumo įteikti pranešimus apie įtarimus. Mus reikalingi atsakymai į mūsų keliamus klausimus. Po apklausos bus sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės bylos perspektyvos“, – Eltai pirmadienį sakė tyrimą kontroliuojantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras D. Valkavičius.
Pasak jo, tyrimai visose bylose dėl tarybos narių lėšų panaudojimo dar tęsiami.
„Pagrindiniai tyrimai, visose bylose tęsiami. Jeigu kažkas įsivaizduoja, kad procesai sustojo, tie procesai nesustojo. Laukiama atsakymų iš bankų ir kitų įstaigų“, – Eltai teigė prokuroras, jo žinioje yra daugybė ikiteisminių tyrimų dėl tarybos nario lėšų panaudojimo savivaldybėse, kurios patenka į Kauno apygardos prokuratūros teritoriją.
Kai kurie tyrimai yra baigti, juose nuosprendžius priėmė Kauno apygardos teismas, bausmes esamiems ir buvusiems politikams paliko galioti Lietuvos apeliacinis teismas.
Rugpjūčio pradžioje STT ir prokuratūra skelbė, kad dėl galimo savivaldybių tarybos narių piktnaudžiavimo panaudojant lėšas pranešimas apie įtarimus įteiktas ir Jonavos rajono savivaldybės tarybos nariui Erlandui Andrejevui.
Tyrimo duomenimis, Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys E. Andrejevas, 2019–2023 m. eidamas tarybos nario pareigas, galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, sistemingai klastojo ir teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie patirtas transporto ir telefono ryšio išlaidas, nesusijusias su tarybos nario veikla. Tokiu būdu E. Andrejevas Jonavos rajono savivaldybei galimai padarė 12 170 eurų žalą. Jam įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimu jais, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo.