Kaip praėjusią savaitę pirmasis išsiaiškino portalas Lrytas, paskutinę akimirką iš kovos dėl premjero posto pasitraukęs susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis turėjo tam priežasčių – politikui suteiktas specialiojo liudytojo statusas.
Dar pirmadienį generalinė prokurorė Nida Grunskienė sakė, kad specialiojo liudytojo statusą įgijęs susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis vadinamajame „čekiukų“ tyrime turėtų būti apklaustas šią savaitę.
„Patvirtiname, kad tiriant savivaldybės biudžeto išmokų teisėtumą 2019–2023 metų kadencijos Jonavos rajono savivaldybės Tarybos nariams yra priimtas sprendimas apklausti Eugenijų Sabutį kaip liudytoją, kuris prokuroro nutarimu apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką“, – Lrytas patvirtino Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė.
Ilgametis socialdemokratas J. Olekas: atsiprašome rinkėjų
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Nurodoma, kad prokuratūra ir ikiteisminio tyrimo įstaigos neteikia daugiau komentarų dėl atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose numatomų atlikti procesinių veiksmų laiko, vietos ir kitų aplinkybių.
Apie tai E.Sabutis galėjo sužinoti dar Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) prezidiumo metu. Jo pradžioje kandidatas ryžtingai pristatė savo viziją, tačiau prieš pat balsavimą pranešė, kad traukiasi iš kovos, neaiškiai prasitaręs, jog viskas pasikeitė ir kažką užsimindamas apie teisėsaugą.
Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas paprastai tiems asmenims, apie kuriuos yra tam tikrų duomenų dėl jų galimai padarytos nusikalstamos veikos, bet šių duomenų nepakanka, kad būtų galima pareikšti įtarimus.
Ministro atstovas spaudai Lukas Paškevičius ketvirtadienį Lrytas nurodė, kad pasikalbinti net ir telefonu E.Sabutį bus galima tik kitą savaitę, nes jis išvyko į komandiruotę. Darbotvarkėje nurodoma, kad ta komandiruotė – Lietuvos pajūris.
Susiję straipsniai
„Tyrimas pradėtas seniai, pradėtas dėl Jonavos, jeigu neklystu, rajono. Iš to ikiteisminio tyrimo, jeigu neklystu, yra atskiri keturi ikiteisminiai tyrimai ir priimti sprendimai – tame tarpe ir pono Sabučio atžvilgiu. Kiek aš žinau, šią savaitę ponas Sabutis turėtų būti apklausiamas specialiuoju liudytoju ir tada spręsime dėl tolimesnių veiksmų šiame ikiteisminiame tyrime“, – pirmadienį žurnalistams sakė N. Grunskienė.
„Tai yra labai imlus laikui darbas, todėl tas tyrimas ir užsitęsė“, – paklausta, kodėl taip užtruko specialiojo liudytojo statuso suteikimas E. Sabučiui, kalbėjo generalinė prokurorė. Kreipsis į Seimą dėl leidimo patraukti atsakomybėn keletą parlamentarų
Kaip pirmadienį rašė portalas Lrytas, generalinė prokurorė Nida Grunskienė artimiausiu metu ketina kreiptis į Seimą su prašymais leisti „čekiukų“ bylose patraukti atsakomybėn keletą parlamentarų.
„Buvo informuota apie tai, kad kai kurie Seimo nariai bus apklausti specialiaisiais liudytojais, galbūt artimiausiu metu kreipsiuosi į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė N. Grunskienė. Anot jos, tokių Seimo narių, dėl kurių neliečiamybės panaikinimo ji ketina kreiptis į Seimą, yra „keletas“. N. Grunskienė teigė, kad šiuo metu dėl „čekiukų“ istorijų yra atliekami ikiteisminiai tyrimai 45-iose savivaldybėse. Tyrimus atliekas Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Policijos Imuniteto valdyba. Pastaroji, pasak generalinės prokuratūros, pasitelkta minėtiems tyrimams, pritrūkus žmogiškųjų išteklių. Susiję straipsniai
„44 įtariamuosius turime šiai dienai, turime gal 20 bylų, išnagrinėtų teisme, ir gal 19 bylų, kurios nagrinėjamos teisme“, – „čekiukų“ bylų statistiką pristatė N. Grunskienė.
Vėliau ji užsiminė, kad dar yra apie 600 savivaldybių tarybų narių, kurių veiksmai yra tiriami. Anot jos, „čekiukų“ istorijose ginant viešąjį interesą, daugiau nei 1 mln. eurų nepagrįstai pasisavintų lėšų jau yra atlyginta. Generalinė prokurorė teigė, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nutraukus Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ bylą, prokurorų požiūris į šias bylas pasikeitė. „Mes išsianalizavome Aukščiausiojo Teismo nutartį ir tada mes jau kiekvieną ikiteisminį tyrimą vertinome būtent pagal išanalizuotą Aukščiausiojo Teismo nutartį. (...) Mes žinome, ko dabar iš mūsų teismai reikalauja“, – pažymėjo N. Grunskienė.




